Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-6358-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00979-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.1.3; 3.21(S)

2016 m. lapkričio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. P.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo M. K. atstovės advokatės Evelinos Davidavičiūtės pateiktas skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (32.42-31-1) RM-23268 bei 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (32.42-31-1) RM-26372; 2) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti pareiškėjo 8 454,30 Eur pajamas, įgytas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pardavus gyvenamąją patalpą, adresu: (duomenys neskelbtini), neapmokestinamosiomis pajamomis; 3) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leisti pareiškėjui patikslinti mokestinio laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. deklaraciją.

Paaiškino, kad pareiškėjas kartu su savo sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2011 m. rugsėjo 7 d. įsigijo gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, o 2014 m. sausio 17 d. perleido nuosavybės teises į butą. Už gautas lėšas pareiškėjas bei jo sutuoktinė įsigijo kitą gyvenamąją patalpą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas keletą kartų žodžiu kreipėsi dėl konsultacijos į mokesčių administratorių dėl gautų lėšų už parduotą butą. Vėliau pareiškėjas gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kad apskaitos data 2015 m. rugpjūčio 25 d. bei nurodytas 8 454,30 Eur dydžio nesumokėtas mokestinio laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gyventojų pajamų mokestis.

2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus AVMI) su raštišku prašymu pripažinti pareiškėjo 8 454,30 Eur dydžio pajamas, įgytas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą neapmokestinamosiomis pajamomis, taip pat leisti patikslinti pateiktą deklaraciją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjas nesulaukė jokio atsakymo.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus AVMI su analogišku prašymu. Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 28 d. informavo pareiškėją, jog siekiant pajamas, įgytas mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pardavus gyvenamąją patalpą, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą pripažinti neapmokestinamosiomis pajamomis, pareiškėjas turėjo būti deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota minėtu adresu, todėl Vilniaus AVMI nurodė, jog pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybę, kad jo faktinė gyvenamoji vieta buvo būtent adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su pakartotiniu prašymu ir pateikė papildomus įrodymus, jog pareiškėjas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno su šeima bei toliau minėta gyvenamoji patalpa buvo naudojama šeimos reikmėms, ir pakartotinai prašė 8 454,30 Eur dydžio pajamas, įgytas pardavus butą mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą pripažinti neapmokestinamosiomis pajamomis ir leisti patikslinti mokestinę deklaraciją.

2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus AVMI pareiškėjui pateikė atsakymą (Priedas Nr. 6), kad pareiškėjo kartu su pakartotiniu prašymu pateikti dokumentai neįrodo fakto, kad M. K. deklaruota gyvenamoji vieta laikytina būste, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių dėl Vilniaus AVMI 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo atsisakyti pripažinti jo įgytas 8 454,30 Eur dydžio pajamas neapmokestinamosiomis pajamomis. 2016 m. vasario 5 d. VMI pareiškėjui pateikė atsakymą, kad laikosi nuomonės, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata jo atveju negali būti taikoma, kadangi neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytų sąlygų.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVMI visiškai neaptarė pareiškėjo pateiktų dokumentų ar kitų įrodymų, nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių pateikti įrodymai nėra pakankamas pagrindas gautas pajamas, pardavus gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pripažinti neapmokestinamosiomis. Taip pat nenurodė, kokius papildomus dokumentus reikėtų pateikti pareiškėjui, norint neabejotinai įrodyti, kad nors jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai jis ten gyveno.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.14 straipsnio 1 dalį nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Faktas, kad mažametės dukros gyvenamoji vieta buvo įregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas taip pat gyveno bute kartu su savo šeima, t. y. sutuoktine bei mažamete dukra.

CK 2.16 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, t. y. asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nekeičia faktinių aplinkybių, jog jis nuo pat buto įsigijimo faktiškai gyveno gyvenamajame būste, adresu: (duomenys neskelbtini), ir butas buvo naudojamas šeimos reikmėms.

2014 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-6757-905/2014 nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo šeimos turtas. Pareiškėjo teigimu, platesnis tyrimas turėjo būti atliekamas ir taikant turinio viršenybės prieš forma principą.

Pareiškėjo nuomone, GPMĮ 17 straipsnyje 1 dalies 54 punkte lengvatos taikymas nepagrįstai siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu, lengvatos taikymo galimybė turėtų būti vertinama kur kas plačiau, t. y. ar gyventojas nuosavybės teise turi kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriuos pardavęs galėtų pasinaudoti minėta lengvata.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo motyvus ir vadovaudamasi jais prašė skundą patenkinti.

Atsakovė atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi neatitinka esminių GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytų sąlygų, t. y. pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gyventojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Būstas adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinių buvo įsigytas 2011 m. rugsėjo 7 d. bendrąja jungtinės nuosavybės teise, parduotas kito asmens nuosavybėn 2014 m. sausio 17 d. Pagal turimus duomenis pareiškėjas 2014 m. metinę pajamų deklaraciją pateikė 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė patikslintą 2014 m. GPM308 metinę pajamų deklaraciją, kurios GPM308T priede deklaravo turto pardavimo pajamas. Nuo skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainų buvo apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos patikslintos metinės pajamų deklaracijos GPM308T priede pareiškėjas deklaravo 335 000 Lt buto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo pajamas ir 129 407,5 Lt su turto pardavimu susijusias išlaidas. Pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą deklaraciją buvo apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma, kuri nebuvo sumokėta, todėl atsirado mokestinė nepriemoka.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. prašo skundą patenkinti remdamasi iš esmės analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl turto pardavimo pajamų nepripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja GPMĮ ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratorius turėjo įvertinti, jog pareiškėjas nuo pat buto įsigijimo faktiškai gyveno gyvenamajame būste, adresu: (duomenys neskelbtini), ir butas buvo naudojamas šeimos reikmėms, platesnis tyrimas turėjo būti atliekamas ir taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

Ginčo, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė šiuo adresu nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos, nėra.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šiame straipsnyje nustatyta asmens pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą susijusi su tikslu rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos ir kitas su asmeniu susijusias programas. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose.

Pareiškėjas skunde iš esmės nepagrįstai tapatina deklaruotos gyvenamosios vietos ir gyvenamosios vietos sąvokas. Šios sąvokos teisės aktuose yra skirtingai sureguliuotos. Nagrinėjamą klausimą dėl turto pardavimo pajamų nepripažinimo neapmokestinamosiomis pajamomis reguliuoja GPMĮ ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, t. y. viešoji teisė, o pareiškėjas iš esmės remiasi civiline teise. Sutiktina, kad susidūrus su viešosios teisės normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais galimas subsidiarus privatinės teisės normų taikymas, tą tiesiogiai nustato Civilinio kodekso 1.1 straipsnis, tačiau šiame straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis.

Nagrinėjamą teisinį santykį tiesiogiai reglamentuoja GPMĮ ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, todėl net pripažinus tai, kad (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo gyvenamoji vieta ar kad tai buvo šeimos turtas privatinės teisės prasme, neturi reikšmės vertinant pareiškėjo apmokestinimą pagal GPMĮ.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos sąlygos pripažinti pajamas neapmokestinamosiomis yra formalios ir expressis verbis reikalauja gyvenamosios vietos deklaravimo. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas teisės aktų nustatyta tvarka yra ta būtina sąlyga pripažinti turto pardavimo pajamas neapmokestinamosiomis pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktą. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė neginčija, kad teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo savo gyvenamosios vietos turto, kurį vėliau pardavė, adresu, todėl neįvykdę privalomų įstatymo reikalavimų netenka teisės pasinaudoti mokestine lengvata.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai turto pardavimo pajamų nepripažino neapmokestinamosiomis. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.