Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-08 · Administracinė byla Nr. eAS-519-575/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
eAS-519-575/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02099-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-519-575/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02099-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priimti pareiškėjos dokumentus, reikalingus tam, jog gautų leidimą gyventi Lietuvoje.

Pareiškėja nurodė, kad 2018 metais jai buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, kuris buvo tęsiamas. Baigiantis leidimo galiojimui, pareiškėja 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų priėmimo leidimui gyventi Lietuvoje išduoti, tačiau Migracijos departamentas atsisakė priimti dokumentus tuo pagrindu, kad neįvykdyti direktorės įsipareigojimai pagal 2020 m. vasario 21 d. įspėjimo raštą Nr. (15/5-2) 10K-7751 ir nepateikti dokumentų originalai, nes pareiškėja turėjo tik kopijas.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl 2020 m. vasario 21 d. įspėjimo rašto ir pateikė papildomus dokumentus. 2021 m. birželio 10 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų priėmimo leidimui gyventi Lietuvoje gauti, tačiau Migracijos departamentas atsisakė priimti dokumentus, nurodęs, kad pareiškėja turi įvykdyti direktorės įpareigojimus, mokėti vaikui išlaikymą, turi turėti sąskaitą banke ir gauti reguliarias pajamas. Pareiškėja teigė, kad atsakovas į šį prašymą atsakė raštu, nurodydamas, jog pareiškėja įvykdė ne visus, ar tik maža dalimi Migracijos departamento 2020 m. vasario 21 d. įspėjimo rašte Nr. (15/5-2) 10K-7751 nurodytus įpareigojimus bei atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu jos prašymas išduoti leidimą gyventi būtų priimtas, jai gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu ji neįrodys Lietuvos Respublikoje turinti pakankamai lėšų pragyventi bei turės didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdys įsipareigojimų muitinei arba bus nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis.

Nurodė, kad 2021 m. birželio 15 d. pareiškėja dar kartą su prašymu dėl įspėjamojo rašto kreipėsi į Migracijos departamentą, pateikdama jam papildomus įrodymus, tačiau 2021 m. birželio 17 d. atsakovas vėl atsisakė priimti pareiškėjos dokumentus leidimui laikinai gyventi, formaliai nurodęs, kad ji nepateikė įrodymų, kad įvykdė Migracijos departamento rašto Nr. (15/5-2) 10K-7751 nurodytus įpareigojimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjos kildinamas reikalavimas dėl neveikimo iš tikrųjų nėra dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, kadangi pareiškėja nevykdo Migracijos departamento įpareigojimų pateikti nurodytus dokumentus, kurių reikia svarstant prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pasisakė dėl jų pakankamumo atsakymuose. Pareiškėja 2021 m. gegužės 26 d. per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą 2021 m. gegužės 26 d. užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taigi, kaip nurodė teismas, nėra duomenų, jog šis prašymas nebuvo priimtas nagrinėti. Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji Migracijos departamentui teikė šios institucijos raštuose nurodytus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas atsisakė juos priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra kilusio ginčo dėl Migracijos departamento neveikimo šiuo aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti Migracijos departamento atsakymai yra tarpiniai informacinio pobūdžio raštai, kuriais pareiškėjai pateikti paaiškinimai, susiję su privalomų dokumentų Migracijos departamentui pateikimu, todėl jie nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukels Migracijos departamento sprendimai, kuriais gali būt nuspręsta dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal pareiškėjos 2021 m. gegužės 26 d. pateiktą prašymą.

Taigi, teismas nusprendė pareiškėjos skundą atisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo skubiai taikyti laikinąją apsaugą ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą suteikti teisę pareiškėjai likti Lietuvoje iki kol bus išnagrinėta byla ir išspręstas teisinės padėties klausimas.

Pareiškėja visų pirma paaiškina, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė visas faktines aplinkybes dėl Migracijos departamento veiksmų ir vilkinimo priimti dokumentus, kurių pagrindu būtų galima gauti pakartotinį leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismui nurodė ir kitas svarbias aplinkybes – dėl šalyje paskelbto karantino neturėjo galimybės greitai ir nustatytais terminais atlikti Migracijos departamento 2021 m. vasario 21 d. įspėjime nurodytus veiksmus.

Pareiškėja 2021 m. birželio 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti nustatytos formos leidimą gyventi Lietuvoje kaip motinai, kurios nepilnametis vaikas gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymus ir padarė neteisingą faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog pareiškėjai teisines pasekmes sukels Migracijos departamento sprendimai, kuriais gali būti nuspręsta dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal pareiškėjos 2021 m. birželio 26 d. pateiktą prašymą. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio 26 d. prašymas nepriimtas.

Pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti jos skundą, užkirstas kelias tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjos vertinimu, leidimas laikinai gyventi pasibaigė dėl Migracijos departamento vilkinimo priimti dokumentus. Pareiškėja akcentuoja, kad jos nepilnametis vaikas, gyvenantis Lietuvoje, turi teisę bendrauti su motina. 2021 m. birželio 21 d. nutartimi teismui atsisakius priimti nagrinėti skundą, pareiškėjos teisinė padėtis dar labiau pablogėjo, nes tuomet Migracijos departamento pareigūnai atvyko į pareiškėjos darbovietė (kurioje ji stažavosi ir po to turėjo pradėti dirbti), ko pasėkoje, pareiškėja buvo atleista iš darbo.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat mano, kad ji atitinka visas sąlygas, reikalingas išduoti leidimui gyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas keletą kartų atsisakė priimti dokumentus, kurių pagrindu sprendžiamas klausimas, ar gali būti išduodamas leidimas. Įstatymas nenumato institucijų teisės atsisakyti priimti dokumentus, atsisakymas priimti dokumentus, pareiškėjos vertinimu, yra neveikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 21 d. įspėjimu Nr. (15/5-2) 10K-7751 „Dėl jūsų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ (toliau – Įspėjimas), įvertinęs informaciją dėl pareiškėjos turimų skolų ir finansinių įsipareigojimų, teismų sprendimų nevykdymo, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) imperatyvų reikalavimą, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, privalo turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys turi pareigą laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, vykdyti teismo, antstolių bei kitų teisės aktuose nustatytų asmenų nurodymus: prašė pareiškėjos iki 2020 m. gegužės 20 d. visiškai padengti visus Lietuvos Respublikoje turimus įsiskolinimus, sumokėti skirtas baudas, mokestines nepriemokas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; prašė sistemingai mokėti teismo pareiškėjai priteistas mokėti periodines kasmėnesines išmokas, skirtas vaiko išlaikymui, o Migracijos departamentui 2020 m. gegužės 20 d. pateikti įrodymus, jog teismo įsipareigojimai vykdomi; įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentui pateikti Lietuvos Respublikoje turimos banko sąskaitos išrašą. Įspėjime, be kita ko, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nebuvo įvykdyti įsipareigojimai, Migracijos departamentas Įstatymo nustatyta tvarka spręs klausimus dėl pareiškėjos leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 25 d. su prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą. Pareiškėja prašyme pridėjo dokumentus (prašymus Sodrai, teismams, duomenis iš (duomenys neskelbtini), prašymus išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku), įsipareigojo 2-3 metų laikotarpiu atsiskaityti su visomis skolomis ir baudomis. Migracijos departamentas pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. gegužės 25 d. kreipimąsi (toliau – ir Atsakymas). Iš Atsakymo matyti, kad Migracijos departamentas įvertino kartu su pareiškėjos 2021 m. gegužės 25 d. prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja įvykdė ne visus ar tik maža dalimi Įspėjime nurodytus įpareigojimus. Atsakyme atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Migracijos informacinėje sistemoje 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėja užpildytame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kaip dokumentą, patvirtinantį, kad ji turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė (duomenys neskelbtini) veikiančio banko sąskaitos išrašą, tačiau Įspėjime buvo nurodyta, kad turimas pakankamas lėšas pragyventi Lietuvos Respublikoje privaloma pagrįsti pateikiant Lietuvos Respublikoje veikiančio banko sąskaitos išrašą. Atsakyme, be kita ko, nurodyta, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi būtų priimtas, pareiškėjai gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu nebus įrodyta, kad Lietuvos Respublikoje turi pakankami lėšų pragyventi bei turi didesnę nei vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdys įsipareigojimų muitinei arba bus nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės išmokos dydis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, o nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė ir įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos kildinimas reikalavimas negali būti vertinimas kaip Migracijos departamento neveikimas ar vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pati pareiškėja nevykdo Migracijos departamento įpareigojimų pateikti reikiamus dokumentus, kurie yra reikalingi svarstant prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.

Iš Atsakymo matyti, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 26 d. per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą 2021 m. gegužės 26 d. užpildė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, byloje nėra duomenų, kad šis prašymas nebuvo priimtas nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog ji Migracijos departamentui teikė šios institucijos raštuose nurodytus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas atsisakė juos priimti, todėl nėra kilusio ginčo dėl Migracijos departamento neveikimo. Be to, teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukels Migracijos departamento sprendimai, kuriais gali būti nuspręsta dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje arba dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal pareiškėjos 2021 m. gegužės 26 d. pateiktą prašymą.

Nepriėmus nagrinėti pareiškėjos skundo, atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas – skubiai taikyti laikinąją apsaugą ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą suteikti teisę pareiškėjai likti Lietuvoje iki kol bus išnagrinėta byla ir išspręstas teisinės padėties klausimas, negali būti sprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasRasa Ragulskytė-Markovienė