Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-21 · Administracinė byla Nr. I-619-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
I-619-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-619-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02314-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. Č., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Teigė, kad gyvenamosiose patalpose, tualetuose buvo blogas dieninis apšvietimas, lempose buvo kenksmingų medžiagų. Pastatai, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas, seni, kritinės būklės, pastato stoguose buvo asbesto, kas kenkia sveikatai. Kamerų tipo patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, šalta, blogas apšvietimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pablogėjo reputacija. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 16-21).

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog 3 lokaliniame sektoriuje, 11 būryje ir 4 lokaliniame sektoriuje, 20 būryje lempos yra tinkamos naudoti, jose nėra kenksmingų medžiagų, perdegusios lempos pakeičiamos, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau.

Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi.

Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, galėjo paskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia teise nepasinaudojo.

2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kuriuose higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, jog Alytaus PN visos nuteistųjų patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, gali sportuoti, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir kt.

Alytaus PN bendrabučių, uždarosios zonos ir sveikatos priežiūros pastatų stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra, asbestas pataisos namų konstrukcijose ir šiluminėse trasose nebuvo naudojamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 74 str. 1, 7 d.), byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad gyvenamosiose patalpose, tualetuose buvo blogas dieninis apšvietimas, lempose buvo kenksmingų medžiagų. Pastatai, kuriuose pareiškėjas buvo apgyvendintas, seni, kritinės būklės, pastato stoguose buvo asbesto, kas kenkia sveikatai. Kamerų tipo patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, šalta, blogas apšvietimas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose tualetuose buvo blogas dieninis apšvietimas, lempose buvo kenksmingų medžiagų, kamerų tipo patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, šalta, blogas apšvietimas.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, temperatūrai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 26 punkte, pagal kurį gyvenamosiose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu. Temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28oC, šaltuoju – 18-22oC. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 23 punktas).

Lietuvos respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, minėtos normos 16 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436, kuriame nurodyta, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b. l. 31-33).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – NVSC Alytaus departamentas) 2016 m. rugsėjo 26 d. gavo pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją išnagrinėti skundą dėl Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų Nr. 24, 25 bei 3 ir 4 lokalinio sektorių patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normos reikalavimams (b. l. 11).

2016 m. spalio 10 d. NVSC Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 24, 25, 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 4 miegamajame, 3 lokalinio sektoriaus 11 būrio 3 ir 4 miegamuosiuose atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Kamerų tipo patalpose Nr. 24, 25 grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, sienos ir lubos nuvalytos. Vizualiai matomų pelėsių nestebima. Kamerose Nr. 24, 25 langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpos vėdinimui. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Tualeto patalpose naudojamos kaitrinės lempos. Patikrinimo metu kameros rastos tvarkingos.

lokalinio sektoriaus 3 ir 4 miegamųjų langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Tualeto patalpose naudojamos kaitrinės lempos. Tualeto patalpose ant sienų ir lubų stebimi vandens nubėgimai.lokalinio sektorius 20 būrio 4 miegamajame patalpų dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, tualete kaitrinė lempa. Langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpos vėdinimui. HN 134:2015 nereglamentuoja kokios rūšies dažais dažyti sienas.

Kontrolės metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau - Laboratorija) specialistas kamerų tipo patalpose Nr. 24, 25, 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 4 miegamajame, 3 lokalinio sektoriaus 11 būrio 3 ir 4 miegamuosiuose atliko šiluminės aplinkos tyrimus ir dirbtinės apšvietos matavimus: kameroje Nr. 24: santykinė oro drėgmė 0,1 m. aukštyje - 70%, 1,1 m. aukštyje - 71 %, oro judėjimo greitis 0,1 m. aukštyje - 0,03 m/s, 1,1 m. aukštyje - 0,05 m/s.; kameroje Nr. 25: santykinė oro drėgmė 0,1 m. ir 1,1 m. aukštyje - 73 %, oro judėjimo greitis 0,1 m. aukštyje - 0,04 m/s, 1,1 m. aukštyje - 0,03 m/s. Nustatyti parametrai neatitiko HN 134:2015 16 p. nurodytų reikalavimų. Aplinkos tyrimai buvo atliekami tuo metu, kai patalpos buvo dar nešildomos, todėl galimai susidarė didesnis drėgmės kiekis.

4 lokalinio sektoriaus, 20 būrio 4 miegamajame santykinė oro drėgmė 0,1 m. ir 1,1 m. aukštyje - 58 % atitiko HN 134:2015 16 p. reikalavimus, oro judėjimo greitis 0,1 m. aukštyje - 0,09 m/s, 1,1 m. aukštyje - 0,11 m/s.

Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 - 208 lx., 4 lokalinio sektoriaus, 20 būrio 4 miegamajame dirbtinė apšvieta - 338 lx, 3 lokalinio sektoriaus 11 būrio 3 miegamajame dirbtinė apšvieta - 263 lx, 4 miegamajame dirbtinė apšvieta - 210 lx ir tai atitiko HN 134:2015 14 p. reglamentuojamą normą. Kameroje Nr. 25 dirbtinė apšvieta - 99 lx, apšvieta neatitiko HN 134:2015 14 p. reikalavimų (b. l. 11-12).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų higienos sąlygų jis patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pablogėjo reputacija, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė, pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu kameroje Nr. 24 drėgmė, o kameroje Nr. 25 apšvieta ir drėgmė neatitiko HN 134:2015 14, 16 p. reikalavimų, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant drėgmės ir apšvietos nustatytu reikalavimus), pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (higienos normoje nustatytus drėgmės ir temperatūros reikalavimus), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (higienos normoje nustatytus drėgmės ir temperatūros reikalavimus) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė