- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e1-1218-893/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11285-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2020 m. kovo 17 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė tokias aplinkybes. 2020 m. kovo 17 d. tikslios valandos neprisimena, bet mano, kad maždaug nuo 18 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o tiksliau - gėrė degtinę, 40 laipsnių stiprumo, 0,5 litro tūrio. Alkoholį vartojo vienas miške. Į mišką nuvažiavo automobiliu Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas į mišką buvo blaivus, vartoti alkoholį pradėjo būdamas miške. Kam nuosavybes teise priklauso automobilis jis nežino, pasiskolino jį iš draugo A. B., maždaug prieš savaitę. Raštu sutarties nesudarė, pasiskolino žodiniu susitarimu. Nuvykęs automobiliu į mišką, maždaug per valandą išgėrė visą turėtą alkoholį (0,5 l. degtinės) ir automobiliu norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), aplankyti ten gyvenančių giminaičių. Nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė, kad gali vairuoti. Aplankyti giminaičių vyko pasiskolintu automobiliu Audi A3. Negali įvardinti tikslių gatvių pavadinimus ar kiek laiko važiavo iš miško iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Teisės vairuoti apskritai niekada nebuvo turėjęs, suprato, kad neturi teisės vairuoti, tačiau vis tiek sėdo už vairo. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka, nes neturėdamas teisės vairuoti, važiavo ne pirmą kartą. Automobilį iš saugojimo aikštelės pasiims jo savininkas, kurio dabar įvardinti negali, nes pats nežino, kam jis priklauso. Labai gailisi dėl įvykio. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Jam paskirtą baudą galėtų sumokėti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. kaip liudytoja apklausta parodė tokias aplinkybes. Ji 2020 m. kovo 17 d. 19.30 val. pradėjo savo pamainą ekipaže V1726. 2020-03-17 apie 22.40 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog automobiliu AUDI važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Automobilis AUDI Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas ties pastatu Nr. 6. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo – J. K.. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus tai yra jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.
Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu J. K. 2020 m. kovo 17 d. nustatytas 22.45 val. pirmu patikrinimu 1,58 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 23.00 val. nustatytas 1,62 promilės etilo alkoholio.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasiskolino iš draugo A. B.. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio rodmenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad J. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka paskirtą baudą galėtų sumokėti dalimis.
Dėl J. K. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, kitas aplinkybes, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 24 mėnesius.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - gali būti skiriama kartu su bausme. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat į tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam uždrausti vairuoti transporto priemones prokurorės siūlomam terminui – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš J. K. valstybės naudai išieškotina jo vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 918 eurų.
J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. K. vieną laikino sulaikymo dieną – nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 18 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, ir laikyti J. K. galutinai nuteistu 48 MGL dydžio (2400 eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. K. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 918 eurų.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT12 2140 0300 0268 0220, Luminor Bank, AB, (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Medicinos bankas“. Įmokos kodas 6801.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.