- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-610-533-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00054-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Vladislovas Lenčikas, Vladislovas Lenčikas
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-610/11
Teisėjas R. Rainys Teisėja Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00054-2010-5
2011 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (2 epizodai), BK 161 str. 1 d., BK 309 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (2009 m. lapkričio 20 d. – 2010 m. sausio 13 d. epizodas) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (2010 m. gegužės 23 d. – 2010 m. birželio 9 d. epizodas) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 161 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 309 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pritaikius dalinį bausmių sudėjimo būdą, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos ir galutinė bausmė S. K. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. sausio 14 d. bei nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2010 m. liepos 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnametėmis, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikrai žinodamas, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės ir pasinaudodamas jų pačių pasiūlymais bei sutikimu tai daryti savo noru, naktį iš 2009 m. lapkričio 20 d. į 21 d. - vieną kartą, ir po to, laikotarpyje iki 2010 m. sausio 13 d. – daugiau kaip šešis kartus tenkino su jomis savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokiu būdu, glostė nukentėjusiųjų kūnus ir masturbavosi, kaskart atsilygindamas už tai pinigais nuo 100 Lt iki 20 Lt, suteikdamas pinigų maistui ir kt. buitiniams reikmenims bei leisdamas gyventi savo bute, ir tokiu būdu pažeidė nepilnamečių nukentėjusiųjų E. K. bei A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Taip pat, S. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės 23 d. iki 2010 metų birželio 9 d., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnametėmis, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikrai žinodamas, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės ir pasinaudodamas jų pačių pasiūlymais bei sutikimu tai daryti savo noru bei suteikdamas joms už tai galimybę gyventi jo bute, aprūpindamas maistu ir kt. buitiniais reikmenimis, mažiausiai 4 kartus tenkino su E. K. savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir tyrimo tiksliai nenustatytą kartų skaičių rankomis glostė nukentėjusiosios kūną bei jos lytinius organus ir masturbavo, žiūrėdamas į jo prašymu apsinuoginusią E. K., bei, tyrimo tiksliai nenustatytą kartų skaičių rankomis glostė nepilnametės nukentėjusiosios A. S. kūną bei jos lytinius organus ir masturbavo, žiūrėdamas į jo prašymu apsinuoginusią A. S., taip tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnametėmis, pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą
Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. sausio 13 d. bei nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 9 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikrai žinodamas, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės, nenustatytą kartų skaičių pirkdavo ir vaišindavo nukentėjusiąsias silpnu alkoholiniu gėrimu „Sidras“ bei kitais alkoholiniais gėrimais, duodavo nukentėjusiosioms pinigų alkoholiui pirkti, taip įtraukdamas jas girtauti.
S. K. taip pat nuteistas už tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei būdu įgijo ir iki 2010 m. sausio 13 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklausančiuose kompiuteriuose laikė : „Bmsexpert“, identifikavimo duomenys – (duomenys neskelbtini) – ne mažiau kaip 16 pornografinio turinio vaizdo dokumentų (nuotraukos ir vaizdo įrašai), kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, o nešiojamame kompiuteryje „Acer“, identifikavimo duomenys : modelis No. M52210, s/n (duomenys neskelbtini) – ne mažiau kaip 4 pornografinio turinio vaizdo dokumentus (nuotraukos ir vaizdo įrašai), kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį, jį išteisinti, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tuo atveju, jei teismas pripažintų priešingai, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų yra neteisėtas, todėl naikintinas. Mano, jog jo baudžiamąją bylą negalėjo nagrinėti teisėjas A. Valantinas, nes pagal BPK 58 str. 2 d. 1 p. teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip prokuroras, tuo tarpu 2009-2010 metais A. Valantinas užėmė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pareigas, todėl valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras buvo jam pavaldus. Be to, apelianto manymu, teisėjas A. Valantinas ir dėl asmeninių priežasčių buvo šališkas. Apeliantas teigia, kad A. Valantinas privalėjo atsistatydinti dėl taip vadinamos „Kauno pedofilijos bylos“, todėl subjektyviai jis buvo nusistatęs priešiškai asmenims, kurie kaltinami analogiškų nusikaltimų padarymu. Apkaltinamasis nuosprendis, bausmės rūšis ir jos dydis, nuteistojo teigimu, patvirtina teisėjo nešališkumą, todėl apylinkės teismo teisėjas A. Valantinas, atmesdamas jo prašymą dėl jo nušalinimo pažeidė ne tik BPK reikalavimus, bet ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatą.
Skunde taip pat pažymima, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jis, duodamas pinigų nukentėjusiosioms, nupirkdamas valgyti, leisdamas gyventi jo bute, tenkindavo savo lytinę aistrą su jomis pažeidžiant jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nes jos nėra savarankiškos, jas galima suvilioti materialiais dalykais ir tuo naudotis. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiosios dirbo prostitutėmis Vilniaus miesto stotyje, todėl visada galėjo užsidirbti joms reikalingų pinigų, be to, galėjo grįžti į Vilniaus globos namus, jos visada turėjo apsisprendimo laisvę, ką daryti, kur būti, o jis pats niekada nesiūlė, nežadėjo suteikti ir nebuvo teikęs joms atlygio. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo įsitikinimu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), požymių. Nuteistasis teigia, kad 2010 m. gegužės 23 d. – 2010 m. birželio 9 d. laikotarpiu pas jį gyveno E. K., nes mergina prašėsi, sakė, jog neturi, kur eiti, nenorėjo grįžti į globos namus, nes ten buvo skriaudžiama. Tačiau jis jokių lytinių santykių su ja neturėjo, keletą kartų davė jai pinigų nupirkti maisto bei už tai, kad ji prižiūrėjo butą, jo mažametį vaiką. Be to, šis jam inkriminuojamas epizodas grindžiamas tik nukentėjusiųjų parodymais, kas prieštarauja BPK 301 str. 2 d. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių, nes lytinės aistros tenkinimas gali būti nusikaltimu tik tuo atveju, jei asmuo žinojo, kad partneris yra lytiškai nesubrendęs. Tuo tarpu šiuo atveju nukentėjusiosios vertėsi prostitucija, todėl jis negalėjo žinoti, kad merginos yra lytiškai nesubrendusios. Apeliantas taip pat teigia, kad BK 161 str. 1 d. reikalauja, jog nuteistasis turi siūlyti išgerti tris ir daugiau kartų, jis nesiūlė joms vartoti alkoholinių gėrimų, neskatino to daryti, o nukentėjusiųjų gyvenimo būdas bei jų pasakojimai parodo, kad jos dar iki susitikimo su juo nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jis negalėjo įtraukti jas į minėtą veiką ir atsakyti už nepadarytą nusikaltimą. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nurodo, kad dalis duomenų ar pornografinio turinio dalykai buvo patalpinti jo kompiuteriuose dar iki jam susipažįstant su nukentėjusiosiomis, o specialistai negalėjo nustatyti kokiu laiku ir būdu pornografinio turinio vaizdo dokumentai atsidūrė jo kompiuteriuose. Nuteistasis teigia, kad A. S., E. K., jų draugai, kurie lankėsi jo bute, galėjo persisiųsti tokio turinio failus. Nukentėjusiosioms nebuvo parodyti failai, todėl nebuvo nustatyta, ar kalba eina apie tuos pačius failus, kuriuos jos matė jo kompiuteriuose iki nukentėjusiosioms pradėjus naudotis jais. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu laiku jos matė šiuos failus, ar tai buvo po to, kai jų draugai naudojosi kompiuteriais ar kitu laiku, todėl buvo pažeistos BPK 301 str. 1 d. ir BPK 302 str. 2 d. reikalavimai. Apylinkės teismas, apelianto manymu, neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu melavo dėl to, jog D. S. tenkino nuteistojo lytinę aistrą.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė BK 54 str. ir 55 str. numatytų bendrų pagrindų. Turėjo būti įvertintas provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, jų noras užsiimti prostitucija bei tai, kad jos nuolat pažeidinėjo joms nustatytus apribojimus, pabėgdavo iš globos namų. Apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, dirba, vienas augina ir išlaiko savo mažametį vaiką, teigiamai charakterizuojamas darbe, yra paėmęs banko paskolą, kurią šiuo metu dar moka bei į tai, kad niekas byloje nepateikė ieškinio ir žala niekam nebuvo padaryta.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai netaikė nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto (BPK 328 str. 1 p.).
Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, skundžiamu teismo nuosprendžiu S. K. nuteistas už 4 nusikalstamos veikos epizodus: 1) dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečių E. K. ir A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. sausio 13 d.) pagal BK 151¹ str. 1 d.; 2) dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečių E. K. ir A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 9 d.) pagal BK 151¹ str. 1 d.; 3) dėl vaikų įtraukimo girtauti pagal BK 161 str. 1 d.; 4) dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais pagal BK 309 str. 2 d. Nuteistasis neprisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Dėl pirmų dviejų nusikalstamų veikų epizodų apeliantas nurodo, jog nukentėjusiosios dirbo prostitutėmis Vilniaus miesto stotyje, todėl visada galėjo užsidirbti joms reikalingų pinigų, be to, galėjo grįžti į Vilniaus globos namus, jos visada turėjo apsisprendimo laisvę, ką daryti, kur būti, o jis pats niekada nesiūlė, nežadėjo suteikti ir nebuvo teikęs joms atlygio. Jokių lytinių santykių su E. K. neturėjo, keletą kartų davė jai pinigų nupirkti maisto bei už tai, kad ji prižiūrėjo butą, jo mažametį vaiką. Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių, nes lytinės aistros tenkinimas gali būti nusikaltimu tik tuo atveju, jei asmuo žinojo, kad partneris yra lytiškai nesubrendęs. Tuo tarpu šiuo atveju nukentėjusiosios vertėsi prostitucija, todėl jis negalėjo žinoti, kad merginos yra lytiškai nesubrendusios.
Tokia nuteistojo iškelta versija vertinama kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiosios A. S. parodymus matyti, jog su nuteistuoju susipažino (duomenys neskelbtini). Jis stotyje ne pirmą kartą lankėsi, nes ji su E. K. buvo jį įsidėmėjusios. Tai buvo 2009 m. lapkričio mėn. S. K. atvažiavus jos priėjo prie jo mašinos ir E. K. pasiūlė oralinį seksą. Jos norėjo tai padaryti netoliese esančiame brome, tačiau jis pasiūlė važiuoti pas jį namo ir jos sutiko. Pakeliui užvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, S. K. jai ir E. K. nupirko sidro, o sau alaus. Bute pas nuteistąjį padarė jam „oralinį“. Ryte jis davė 100 litų ir jos nuvažiavo namo. Po kelių dienų ji jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Šį kartą susitiko Spartos stotelėje. Pas nuteistąjį buvo apie dvi dienas. Jis kiekvieną vakarą pirkdavo sau alaus, gerdavo ir jos. Nukentėjusioji nurodė, jog natūraliu būdu su juo nesimylėjo nei ji nei E. K., darydavo tik oralinį, taip pat jam nuogos šokdavo. Taip elgėsi, nes norėjo daugiau pinigų. Joms šokant S. K. masturbuodavosi. Pornografinio turinio medžiagą nuteistojo nešiojamame kompiuteryje aptiko netyčia, žiūrėjo jo sugyventinės nuotraukas ir pamatė. Nukentėjusioji pripažino, kad stotyje užsiėmė prostitucija, siūlydavo savo paslaugas už pinigus. Taip pat nurodė, kad fizinės prievartos S. K. prieš ją nenaudojo. Viskas vyko abipusiu sutikimu. Neprisimena, ar antru laikotarpiu tarp jos ir S. K. buvę kokie nors seksualiniai santykiai. Tuo metu, kai buvo S. K. bute, čia lankydavosi ir jų draugai. Tai būdavo ir S. K. nesant. Draugai leisdavo laiką prie S. K. kompiuterių.
Iš nukentėjusiosios E. K. parodymų matyti, jog įvykio vakarą ji ir A. S. dirbo stotyje - už pinigus siūlė oralinį seksą. Priėjo ir prie S. K. bei paklausė, ar jis nenorėtų jų paslaugų. Kalbėjosi apie kainą, susitarė už 50 litų. Norėjo tai atlikti netoliese, esančiame brome, bet nuteistasis pasiūlė važiuoti pas jį į namus. Nuvažiavę pas jį į namus, leido muziką, šoko, vėliau atliko jam oralinį. Po kelių savaičių A. S. paskambino S. K. ir pasiūlė vėl susitikti. Vėl buvo pas S. K. namuose, kur vėl jam padarė oralinį. Pas jį tą kartą praleido keletą parų. S. K. palikdavo pinigų - po 10-20 litų, jos sutvarkydavo jo namus, valgyti paruošdavo. Kartu nukentėjusioji nurodė, kad su nuteistuoju kas vakarą gerdavo alkoholinius gėrimus. S. K. jų amžiaus tiksliai nežinojo. Ji sakė, kad jai 14 metų, A. S. – 16 metų. Alkoholinius gėrimus pirkdavo S. K. už savo pinigus. Gegužės mėnesį, ji pabėgo iš vaikų socializacijos centro ir vėl susitikinėjo su nuteistuoju. Tada turėjo oralinį seksą su juo. Pirmu laikotarpiu, t.y. lapkričio – sausio mėnesiais, S. K. oraliniu būdu jos tenkino beveik kas antrą dieną. Šiuo laikotarpiu tai buvę kokius 6-8 kartus, antrame laikotarpyje 3-4 kartus. Nuteistasis jas aprūpino ir leido gyventi pas save dėl to, kad jos atlikdavo jam oralinį. Pradėjus naudotis kompiuteriu jame jau buvo pornografinio pobūdžio failai. Jai juos parodė A. S., kuri netyčia juos aptiko kompiuteryje. Tai buvo nuotraukos ir vaizdo įrašai. Daugiausia ten buvo vaizduojami suaugę asmenys, apie vaikus buvo mažai.
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, juolab, kad juos pagrindžia liudytojos D. S. parodymai, specialisto išvados, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas bei kita bylos medžiaga. Todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jam pareikšti kaltinimai pagal BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 red.) grindžiami tik nukentėjusiųjų parodymais, kas prieštarauja BPK 301 str. 2 d.
Kaip matyti iš liudytojos D. S. parodymų, S. K. pažįsta, su juo susipažino per A. S. ir E. K.. Pastarosios jai pasiūlė atvažiuoti į „plotą“ pas S. K. namuose Pilaitėje. Ji ten būdavo, gerdavo. S. K. nupirkdavo joms gėrimus: sidrą, alų. Kartais ji pasilikdavo nakvoti. Jai žinoma, kad, kad A. S. ir E. K. turėjo lytinių santykių su S. K.. Apie tuos santykius pasakodavo A. S. ir E. K.. Būdavo, kad papasakodavo iš karto išėjusios iš kambario, kartais vėliau, praėjus kiek laiko. Jos sakė, kad užsiima seksu su S. K., čiulpia jo varpą. Taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai galėjo būti tikslesni, nes dėl praėjusio laiko gali ko nors ir neprisiminti.
Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS, E. K. jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, ji nebuvo ir nėra šiuo metu laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į turimas žinias, būdingus individualius psichologinius ypatumus, E. K. įvykio metu galėjo teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) visapusiškai teisingai suprasti jų reikšmės, ko pasėkoje ji negalėjo konstruktyviai priešintis tiems veiksmams. E. K. gebėjimą teisingai įvertinti jos atžvilgiu atliktą nusikalstamą veiką (suprasti jų esmę) veikia jai būdingi individualus psichologiniai ypatumai, ankstyvoji patirtis, ankstesnė neigiama seksualinė patirtis. Visa tai sąlygoja tai, jog E. K. ir šiuo metu negali visapusiškai pilnai suprasti seksualinės prievartos reikšmės, tačiau E. K. būdingos individualios psichologinės ypatybės netrukdo jai teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Ekspertinio tyrimo metu E. K. paaiškino, kad ji su A. S. dirbo stotyje – oraliniu būdu darydavo seksą. Būtent prie stoties S. K. pasiūlė joms važiuoti pas jį į namus. Čia jos abi, kas kelintą dieną darydavo oralinį seksą. S. K. duodavo pinigų, leisdavo pasilikti. Ekspertai taip pat nurodė, kad E. K. žinios apie intymius santykius ganėtinai išsamios, ji teisingai nurodo jų biologinę reikšmę bei pasekmes. Ji formaliai teisingai paaiškina skirtumą tarp prievartinių ir neprievartinių lytinių santykių, nors juridiniu požiūriu seksualinės prievartos įvertinti negali (t.1, b. 1.108-114).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1070/10 (01) matyti, kad A. S. mergystės plėvės pažeidimų nenustatyta. Kategoriškai nėra atmetama galimybė, kad dėl mergystės plėvės ypatingos formos su ja galėjo būti atliktas lytinis aktas jos nepažeidžiant (t. 1, b. 1.149-150). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G916/10 (01) matyti, kad E. K. apžiūros metu mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į mergystės plėvės anatominę sandarą lytinis aktas nepažeidžiant mergystės plėvės, negalimas. E. K. išorinių sužalojimų žymių nėra. Specialistui E. K. paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. sausio 13 d. gyveno su S. K., kuris beveik kas antrą dieną santykiavo oraliniu būdu, be prezervatyvo, spermą išliedavęs ant patalynės (t. 1, b. 1. 79-80). Kaip matyti iš 2010 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, iš S. K. buto, esančio M. M. g. 15-39, Vilniuje, paimtas rankšluostis ir paklodė nuo čiužinio (t. 1, b. 1. 7-16). Atlikus tyrimus ant rankšluosčio ir paklodės rastos spermos dėmės su seilių priemaiša bei nustatyta, jog ant rankšluosčio yra vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,999999999% tikimybe. Ant paklodės gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. K. DNR profiliu su 99,999999999% tikimybe. Ant paklodės gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa E. K. DNR profiliu su 99,999999999% tikimybe, o priemaiša galimai sutampa su S. K. DNR profiliu (t. 1, b. l. 45-46, 50-51).
Be to, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjams, tiek ekspertams nurodydavo, jog su S. K. ne vieną kartą turėjo oralinį seksą, jos šokdavo jam apsinuogintos, o S. K. masturbavosi. Papildomai E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 9 d. apie 4 kartus ji čiulpė S. K. lytinį organą, nuteistasis ją glostė, lietė lytinius organus, masturbavosi, šiuos veiksmus S. K. atliko ir A. S. (t. 1, b. l. 67-68). Panašiai aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji A. S. (t. 1, b. l. 134-135). Šiuos parodymus nukentėjusiosios patvirtino ir įvykio vietoje (t. 1, b. l. 70-77, 137-143). Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai konstatavo, jog abiems joms nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, jos gali teisingai atpasakoti įvykio aplinkybes. Tokius parodymus davė ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos taip pat patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 26-27, 29-33). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytoja R. P. (Vilniaus vaikų socializacijos centro darbuotoja) nurodė, kad nukentėjusioji A. S. yra netgi linkusi švelninti padėtį, gailėdama S. K., bet jokiu būdu jo neapkalba.
Pažymima, kad Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) numatyta veika pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu asmeniu pastarajam sutinkant, jeigu tas sutikimas buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti nukentėjusįjį dominantį atlygį.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad lytinę aistrą apeliantas tenkino pačių nukentėjusiųjų noru ir sutikimu. Abi nukentėjusiosios patvirtino, kad dar iki susitikimo su S. K. Stotyje sutiktiems vyrams teikė oralinio sekso paslaugas. Nukentėjusiosios paaiškino, jog pačios S. K. pasiūlė oralinį seksą už atlygį bei, kad jos nuogos jam šoko, o nuteistasis masturbavosi, taip elgėsi, nes norėjo daugiau pinigų. Apeliantas pripažino, kad nukentėjusiosioms duodavo pinigų, nupirkdavo valgyti, leido gyventi savo bute. Tai patvirtino ir nukentėjusiosios. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio ir formos atlygis ir suteikė galimybę S. K. tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiosiomis, pažeidžiant jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. S. K., priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, suprato, kad nukentėjusiųjų sutikimas kitaip tenkinti lytinę aistrą buvo pasiektas už pinigus, už galimybę pasilikti pas nuteistąjį pastarojo bute, gauti maisto ir pan., t.y. nuteistasis suvokė, jog nukentėjusiosios nėra savarankiškos, jas galima suvilioti materialiais dalykais ir tuo naudojosi.
Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamos veikos padarymo metu E. K. dar nebuvo 14 metų, tačiau šiuo atveju dėl nukentėjusiosios fizinio ir psichinio išsivystymo bei patirties suvokiant lytinio santykiavimo prasmę ir socialinę reikšmę, nėra pagrindo teigti, jog S. K. veikoje buvo išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymių. Kaip jau buvo minėta, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1070/10 (01) konstatuota, kad E. K. žinios apie intymius santykius ganėtinai išsamios, ji teisingai nurodo jų biologinę reikšmę bei pasekmes. Ji formaliai teisingai paaiškina skirtumą tarp prievartinių ir neprievartinių lytinių santykių, nors juridiniu požiūriu seksualinės prievartos įvertinti ir negali. Be to, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad S. K. nežinojo kokio amžiaus yra E. K., nes nukentėjusiosios prisistatinėjo kitais vardais ir melavo savo amžių, teigdamos, kad E. K. 14-15 metų, o A. S. – 16 metų.
Pabrėžtina ir tai, jog, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiosiomis pakaitomis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jo tyčia buvo nukreipta į savo lytinės aistros tenkinimą pakaitomis su abiem nukentėjusiosiomis, dėl ko S. K. veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu teisingai vertinti kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotas pagal vieną baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 red.). Kita vertus, nustatyti du tokios nusikalstamos S. K. veikos epizodai, kuriuos skiria pakankamai ilgas laiko tarpas (nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. sausio 13 d. ir nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 9 d.), o apelianto tyčia tenkinti lytinę aistrą antruoju laikotarpiu susiformavo iš naujo, todėl S. K. veiksmai pagal minėtą Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 red.) atskirai kvalifikuotini dėl 2009 m. lapkričio 20 d. – 2010 m. sausio 13 d. laikotarpio ir dėl 2010 m. gegužės 23 d. – 2010 m. birželio 9 d. laikotarpio.
Nuteistasis neprisipažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 161 str. 1 d., padarymo ir nurodė, jog minėta nuostata reikalauja, kad nuteistasis turi siūlyti išgerti tris ir daugiau kartų, o jis nesiūlė joms vartoti alkoholinių gėrimų, neskatino to daryti, tuo tarpu nukentėjusiųjų gyvenimo būdas bei jų pasakojimai parodo, kad jos dar iki susitikimo su juo nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jis negalėjo įtraukti jas į minėtą veiką ir atsakyti už nepadarytą nusikaltimą.
Pažymima, jog vaiko įtraukimas girtauti BK 161 str. 1 d. prasme yra kaltininko veiksmai (siūlymas, įkalbinėjimas, prašymas, raginimas, konkliudentiniai gestai, grasinimas, bauginimas, reikalavimas ir pan.), kuriais jis pasiekia, kad vaikas įsitrauktų (taptų dalyviu, nariu) į girtavimą. Įtraukimas suponuoja tam tikrą santykį su kaltininku, jis yra tuomet, kai girtaujama su konkrečiu kaltininku. Be to, girtauti reiškia sistemingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sistemingumas siejamas su kartotinumu (3 ir daugiau kartų), periodiškumu, nedideliu laiko tarpu tarp išgėrimų, svaigiųjų gėrimų vartojimo intensyvumu.
Iš nukentėjusiųjų bei liudytojos D. S. parodymų matyti, kad S. K. nupirkdavo joms alkoholinius gėrimus: sidrą, alų, o nukentėjusioji E. K. parodė, kad su nuteistuoju kas vakarą gerdavo alkoholinius gėrimus. Be to, nuteistasis taipogi pripažino, kad nukentėjusiosioms nupirkdavo alkoholinių gėrimų ir su jomis gerdavo. Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios girtavo su S. K. ne vieną kartą, tai tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, t.y. laikotarpį, kai nukentėjusiosios buvo pas jį, o nuteistasis, nupirkdamas, vaišindamas, siūlydamas joms alkoholinių gėrimų, įtraukė jas (nepilnametes nukentėjusiąsias) girtauti. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai S. K. nuteisė ir pagal BK 161 str. 1 d.
Be to, pirmosios instancijos teismas taipogi teisingai nustatė, jog S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei būdu įgijo ir iki 2010 m. sausio 13 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklausančiuose kompiuteriuose laikė : „Bmsexpert“, identifikavimo duomenys – (duomenys neskelbtini) – ne mažiau kaip 16 pornografinio turinio vaizdo dokumentų (nuotraukos ir vaizdo įrašai), kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, o nešiojamame kompiuteryje „Acer“, identifikavimo duomenys : modelis No. M52210, s/n (duomenys neskelbtini) – ne mažiau kaip 4 pornografinio turinio vaizdo dokumentus (nuotraukos ir vaizdo įrašai), kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d.
Nors apeliantas neprisipažįsta dėl šio nusikaltimo padarymo ir teigia, jog A. S., E. K., jų draugai, kurie lankėsi jo bute, galėjo persisiųsti tokio pornografinio turinio vaizdo dokumentus, tačiau tai paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Iš 2010 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aptiktas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Acer" (identifikavimo duomenys: modelis No. M52210, s/n (duomenys neskelbtini)), procesorius „bmsexpert" (identifikavimo duomenys (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. 1. 7-16). Atlikus tyrimus nustatyta, kad nešiojamojo kompiuterio „Acer" (identifikavimo duomenys: modelis Nr. M52210, s/n (duomenys neskelbtini)) standžiajame diske aptikti 6 failai ir 11 ištrintų failų su vaizdo medžiaga, kurioje vaizduojami galimai vaikai su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą arba asmenys pateikiami kaip vaikai. Standžiajame diske vaizdo medžiagos, kurioje vaizduojama galimai pornografinio turinio medžiaga, kuri būtų prieinama iš tyrimui pateikto tirti objekto kitiems internetinio tinklo vartotojams, neaptikta (t. 1, b. 1.18-21). Tuo tarpu Vilniaus apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 4, nurodyta, kad procesoriaus sisteminio bloko standžiajame diske aptikti 42 failai su vaizdo medžiaga, kurioje vaizduojami galimai vaikai su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą, arba asmenys pateikiami kaip vaikai (t. 1, b. 1. 22-26). Iš teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-0 119/10 (01) matyti, kad tyrimui pateiktoje vaizdo medžiagoje 17 failuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai, 3 failuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus (t.1, b. 1. 32-34). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktu Nr. EA-71 nustatyta, kad pateikta vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, tikras lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka „Visuomenės informavimo įstatymo" (Žin., 2006, Nr. 82-3254) 2 str. 38 d. pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (t. 1, b. 1. 39-40).
Taigi aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad abiejų S. K. priklausančių kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo rasta duomenų su pornografinio turinio dalykais. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai. Tuo tarpu tai, jog šie vaizdai nuteistojo kompiuteriuose jau buvo iki nukentėjusiosios pradėjo šiais kompiuteriais naudotis, patvirtino pačios nukentėjusiosios A. S. ir E. K., kurios teigė, jog jokių duomenų nesisiuntė ir kompiuteriuose neišsaugojo. Be to, A. S. nurodė, kad pornografinio turinio medžiagą nuteistojo nešiojamame kompiuteryje aptiko netyčia, žiūrėdama jo sugyventinės nuotraukas. Nustatyta, kad dalis duomenų su pornografinio turinio dalykais S. K. kompiuteriuose buvo patalpinta dar iki jam susipažįstant su nukentėjusiosiomis, todėl S. K. aiškinimas, kad šiuos vaizdus galėjo parsisiųsti pačios nukentėjusiosios ar jų draugai, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo teiginiais, kad S. K. domėjosi nepilnametėmis, su jomis bendravo, kaip pats nurodė bučiuodavosi ir glamonėdavosi su nukentėjusiąja A. S., todėl jo kompiuteriuose rasti duomenys su vaikų pornografija pilnai atitinka jo elgseną ir pasaulėžiūrą.
Tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo parodyti jo kompiuteriuose rasti failai ir nebuvo nustatyta, ar jos matė tuos pačius dokumentus iki joms pradėjus naudotis kompiuteriais, neturi esminės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui pagal BK 309 str. 2 d. Taip pat nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu laiku nukentėjusiosios matė šiuos failus, ar tai buvo po to, kai jų draugai naudojosi kompiuteriais ar kitu laiku, nes, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios aiškiai ir nuosekliai tvirtino, kad šie vaizdai nuteistojo kompiuteriuose jau buvo iki jos pradėjo šiais kompiuteriais naudotis. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti BPK 301 str. 1 d. ir BPK 302 str. 2 d. reikalavimai.
Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. K. įgijo ir savo kompiuteriuose laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
Be to, aplinkybė, jog nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu melavo dėl to, jog D. S. tenkino nuteistojo lytinę aistrą, taipogi nepaneigia apelianto kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nuteistojo kaltę pagrindžia surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad jo baudžiamąją bylą negalėjo nagrinėti teisėjas A. Valantinas, nes pagal BPK 58 str. 2 d. 1 p. teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip prokuroras, tuo tarpu 2009-2010 metais A. Valantinas užėmė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pareigas, todėl valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras buvo jam pavaldus. Tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, jog skunde minimas BPK 58 str. 2 d. 1 p. numatytas draudimas apima tuos atvejus, kai teisėjas, nagrinėjantis bylą, jau dalyvavo tos bylos procese kaip valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, tuo tarpu tai, kad teisėjas anksčiau buvo Lietuvos Respublikos Generaliniu prokuroru neduoda pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu ir objektyvumu. Vien tai, kad buvo priimtas nepalankus nuteistajam sprendimas, neleidžia manyti, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, tuo tarpu objektyvių duomenų, kad teisėjas buvo subjektyviai nusistatęs priešiškai nuteistąjį, kaip kad apeliantas nurodo skunde, nėra. Todėl nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismo teisėjas, atmesdamas jo prašymą dėl jo nušalinimo pažeidė ne tik BPK reikalavimus, bet ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių S. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje neteistas, dirba, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, veikos pagal įstatymą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, S. K. veikė tyčia, jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti prieš nepilnamečius asmenis. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam laisvės atėmimo bausmes, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 55 str. numatyto reikalavimo.
Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytus nesunkius nusikaltimus paskyrė mažesnes bausmes nei sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Be to, bausmės buvo subendrintos taikant ir palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, o galutinė bausmė taipogi nesiekia skirtinos už nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Todėl nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.
Tačiau apygardos teismas mano, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas.
Pažymima, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertinant byloje esančius duomenis apie nuteistojo asmenybę, ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ryšius. Kaip jau buvo minėta, S. K. nuteistas už nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, t. y. ne daugiau kaip trejiems metams. Nuteistasis praeityje neteistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai kaip ramaus uždaro būdo, gerai sutariantis su bendradarbiais (t. 2., b. l. 105), augina mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, gyvena pas jį. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas atimtų iš nuteistojo galimybę dirbti, gauti legalias pajamas ir auginti, išlaikyti sūnų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju bausme įgyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį ir nuteistajam S. K. atidėti paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams ir dviem mėnesiams – vykdymą dvejiems metams, įpareigojant S. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitoje dalyje nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį.