Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-579-350/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-579-350/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Audrius Sadauskas Administracinė byla Nr. ATP-579-350/2013

Proceso Nr. 4-08-3-02583-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu D. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. ir nubausta įspėjimu už tai, kad jos nepilnametis sūnus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-10-28 13. 20 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje važiavo dviračiu be šalmo ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 64 p. D. S. nepanaudojo tėvų valdžios, nepaaiškino sūnui tinkamo elgesio taisyklių, jų nesilaikymo pasekmių, neužtikrino sūnaus saugumo ir kontrolės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str., 48 str..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, padarius nutarime nurodytą administracinį teisės pažeidimą, nesurinkta jokių įrodymų, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais, T. S. paaiškinimu, tačiau nei vienas iš minimų įrodymų nepatvirtina jos veiksmų ar neveikimo. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina tik faktą, kad vaikai važiavo dviračiu be šalmo, tačiau apie jos veiką tuose pranešimuose nėra jokių duomenų. Todėl teigti, kad jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., įrodyta minėtais įrodymais, nėra pagrindo.

Teigia, kad LR ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas LR CK 3.155 straipsnyje, tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, vertindamas jos veiką, nesiklausė jos paaiškinimų, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisėtą nutarimą. Nurodo, kad tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Būtinai išsiaiškinti, ar tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų.

Nurodo ne kartą sūnui aiškinusi, kad važiuojant dviračiu, reikia dėvėti šalmą, jam apie tai buvo žinoma, todėl teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą kad ji sūnui nepaaiškino tinkamo elgesio taisyklių. Be to teismas nesiaiškino, ar ji deramai užtikrino vaiko priežiūrą ir auklėjimą, duomenys, patvirtinantys jos kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nebuvo renkami. Ji teisme nurodė, kad sūnus mokosi gerai, pamokų nepraleidinėja, dalyvauja visuose mokyklos organizuojamuose renginiuose, jokių nusiskundimų jo elgesiu ar pastabų dėl jo auklėjimo, nėra gavusi. Pati irgi dalyvauja klasės susirinkimuose, domisi vaiko elgesiu, mano, kad padariusi viską, kad sūnui būtų sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl vienkartinis atsitiktinis vaiko neapgalvotas poelgis, kuris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, negali užtraukti jai administracinės atsakomybės dėl tėvų valdžios nepanaudojimo. Tuo labiau, kad ji kaip dirbantis žmogus negali sukontroliuoti kiekvieno vaiko žingsnio, to nereikalauja nei vienas įstatymas ar nusistovėjusios visuomenės elgesio normos. Be to, tai viena ir iš policijos funkcijų, kurios policijos pareigūnai nesistengia vykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. S. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios policijos skyrius prašo D. S. apeliacinio skundo netenkinti, su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių D. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką nagrinėjant bylas pagal ATPK 181 str. yra išaiškinęs, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią ( bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) . Be to, nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. turi būti renkama vaiką charakterizuojanti medžiaga ir pan. (LVAT bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) .

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, D. S. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar D. S. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie tai, kad D. S. netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų sūnų, nėra, priešingai, iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad D. S. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Teismas neturi pagrindo netikėti D. S. skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad auklėjant sūnų jai problemų nekyla, sūnus mokosi gerai, pamokų nepraleidinėja, dalyvauja visuose mokyklos organizuojamuose renginiuose, jokių nusiskundimų jo elgesiu ar pastabų dėl jo auklėjimo, nėra gavusi, ji pati dalyvauja klasės susirinkimuose, domisi vaiko elgesiu, mokymosi rezultatais, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su mokytojais ir iš jų nėra gavusi priekaištų dėl netinkamo sūnaus elgesio ar auklėjimo. Šias aplinkybes patvirtina ir prie skundo pridedamų padėkų T. S. už kultūringą elgesį kopijos (b.l. 19,20), pažyma apie tai, kad D, S. nėra bausta administracine tvarka (b.l. 12).

Pažymima ir tai, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad T. S. teisei priešingą veiką atliko 2013 m. spalio 29 d. (antradienį) 13.20 val., t. y. D. S. darbo laiku, jo motina pažeidimo padarymo metu nebuvo namuose, nes dirbo. Pats T. S. nurodė, kad dviratininko šalmą jis turi, tačiau aptariamo įvykio metu pamiršo jį užsidėti (b.l. 10), D. S. nurodė aiškinusi sūnui taisykles, tačiau būdama darbe ne visada gali sūnų sukontroliuoti (b.l. 6). Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. S. deramai neužtikrino nuolatinės nepilnamečio priežiūros ir auklėjimo, kadangi šiuo atveju D. S. sūnus priešingą teisei veiką atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad D. S. netinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis sūnus T. S. nedarytų teisės pažeidimo, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad D. S. nederamai užtikrino nuolatinę savo sūnaus priežiūrą ir auklėjimą.

Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuoja, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant D. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis