Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, laikomas neteistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. J. 2012-01-01 apie 15.25 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, iš automobilio „Honda CR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė M. D. priklausantį šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvą „TOZ - 34 ER Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 12 kalibro šoviniais, kurio vertė 1800 Lt, su šautuvo diržu, 50 Lt vertės, ir šautuvo dėklu 150 Lt vertės, iš viso pagrobė turto už 2000 Lt.

Kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-01-01 apie 15.25 val. jis ėjo Architektų gatve ir prie vieno namo pastebėjo automobilį – džipą, kuriame ant galinės sėdynės pamatė padėtą šautuvą dėkle, ir jį nutarė pagrobti. Pagrobęs šautuvą, jį paslėpė po kažkokiais krūmais, prie kažkokio namo.

Iš 2012-04-26 P. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. J. parodė vietą, iš kur 2012 m. sausio 1 d. jis pagrobė šautuvą (t.l, b.l. 134-140 ).

Be kaltinamojo savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. D. parodė, kad 2012-01-01 pavakary, apie 15.25 val. grįžus iš medžioklės, savo automobilį „HONDA CRV“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme. Išlipus iš automobilio prie jo priėjo P. J., kuris jo paprašė pinigų. Nors jis kaltinamajam pasakė, kad pinigų neduos, šis nuo automobilio neatsitraukė. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad susirinkęs kai kuriuos daiktus, nuėjo į savo namus, o automobilyje ant galinės sėdynės paliko medžioklinį šautuvą. Eidamas spaudė signalizacijos pultelį, tačiau neatkreipė dėmesio, ar durelės užsirakino. Nunešęs iš automobilio daiktus, sugrįžo prie automobilio ir pastebėjo praviras vairuotojo pusėje esančias galines dureles. Priėjęs arčiau iš karto pamatė, kad nebėra ant galinės sėdynės buvusio medžioklinio šautuvo. Pastebėjęs, kad nebėra šautuvo, paskambino savo žmonai A. D.. Kartu su žmona ieškojo P. J., nes jis suprato, kad šautuvą bus pagrobęs P. J.. Pamatęs P. J. priėjo prie jo ir pareikalavo gražinti šautuvą. Tačiau P. J. pasakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Netrukus prie jų priėjo D. K., kuris pasakė, kad namuose per virtuvės langą pamatė, jog būtent pas prie šiukšlių konteinerio iš dėklo buvo išėmęs medžioklinį šautuvą. Tada P. J. prisipažino, kad jis pavogė mano medžioklinį šautuvą iš automobilio, aiškino, kad šautuvą padėjo po balkonu, ir nurodė, kur reikia eiti, nurodė ne vieną balkoną, po kuriuo jis padėjo šautuvą, bet einant į jo nurodytas vietas niekur šautuvo nerado. Vėliau P. J. sakė, kad šautuvą pardavė. Nurodė įvairius adresus, tačiau jie suprato, kad kaltinamasis meluoja, todėl žmona telefonu iškvietė policijos pareigūnus.

Kitą dieną, vakare, galbūt 19.30 val., pasiėmęs prožektorių išėjo į lauką ieškoti savo šautuvo, ir jį rado po (duomenys neskelbtini) namo balkonu. Atidaręs šautuvo dėklą iš karto iš jo išėmė šautuvą ir jį vizualiai apžiūrėjo. Išoriškai jokių pažeidimų nesimatė, tačiau iš karto pastebėjo, kad šautuvas jau buvo išimtas iš dėklo, nes šautuvą į dėklą deda visiškai ne taip, kaip jis buvo tada įdėtas.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2012 m. tikslios datos nepamena, bet galėjo būti sausio 1 d., apie 15.30-16.00 val. būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), per virtuvės langą pastebėjo, kad prie šiukšlių konteinerio stovi, kaip vėliau sužinojo, tai P. J., kuris rankose laikė medžioklinį šautuvą. Matė, kaip jis tą medžioklinį šautuvą išėmė iš dėklo. Kadangi P. J. sukėlė jam įtarimą, jis greitai išėjo į lauką, kad išsiaiškintų, iš kur pas jį toks šautuvas. Kaltinamojo jis niekur nematė. Jo neradęs grįžo į namus. Grįžęs namo vėl atsisėdo prie virtuvės lango, vėl pamatė P. J., bet jis jau buvo be šautuvo. Tada jis vėl išėjo į lauką ir kieme pamatė nukentėjusįjį su žmona, kurie reikalavo P. J. atiduoti šautuvą. Kaltinamasis P. J. neigė ėmęs šautuvą, vėliau sakė, kad tą šautuvą jis pardavė. Jis nurodė įvairius adresus, tačiau niekur šautuvo jie nerado ir suprato, kad kaltinamasis meluoja. Netrukus kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau, po kokių trijų-keturių dienų susitiko nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad atrado savo šautuvą.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. K. pagal veido bruožus atpažino P. J., kuris 2012 m. sausio mėnesį, galėjo būti sausio 1 d., prie šiukšlių konteinerio turėjo medžioklinį šautuvą (1.1, b.l. 104-106 )

Liudytoja A. D. parodė, kad 2012-01-01 jos vyras M. D. grįžo iš medžioklės apie 15.30 val. ir kažką pasidėjęs vėl išėjo. Už keleto minučių jai paskambino vyras ir paprašė išeiti, nes yra problemų. Išėjus į lauką vyras jai pasakė, kad iš automobilio pavogė medžioklinį šautuvą. Jis pasakė, kad šautuvą pavogė kažkoks „bomžas“. Ji su vyru vaikščiojo po kiemą ir netrukus pamatė nuo „Lyros" prekybos centro pusės ateinantį kaltinamąjį. Jos vyras jį pamatęs iš karto puolė prie to jo ir paklausė, kur jis padėjo šautuvą. Iš pradžių P. J. neigė vogęs šautuvą, tačiau vėliau pradėjo aiškinti, kad jį pardavė, kad užstatė. Nurodė įvairius butus. Jie suprato, kad kaltinamasis meluoja. Atvykus pareigūnams, bandė tikrinti kelis P. J. nurodytus butus, tačiau jo versijoms nepasitvirtinus, policija P. J. nusivežė į policijos komisariatą. Kitą dieną iš savo vyro M. D. sužinojo, kad jis savo ginklą rado, tačiau apie ginklo radimo aplinkybes nežino.

Iš 2012-01-01 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio 5 aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., automobilių stovėjimo aikštelėje (b.l. 11-13, t.l).

Iš 2012-01-02 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., po namo balkonu rastas ir paimtas medžiaginiame dėkle buvęs medžioklinis šautuvas „TOZ“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-22, t.1).

Iš 2012-01-01 įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Honda CR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio durelėse ir jų spynelėse, langų stikluose laužimo pėdsakų nerasta (b.l. 14-18, t.l).

Iš 2012-03-28 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvados matyti, kad šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro „TOZ - 34 ER" šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais (b.l. 35,36, t.l).

Iš 2012-01-30 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. D. pateikė leidimo laikyti ir nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) bei medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (b.l. 90, t.l).

Iš leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. D. 2009-02-24 išduotas leidimas ir leidžiama laikyti ginklą „TOZ-34ER“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1.9,1 t.l).

Iš medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šis bilietas 1998-05-08 išduotas M. D. (t. 1, b.l. 92-94).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2012-01-01 17.41 val. P. J. nustatytas 0,35 promilių girtumas (t.l, b.l. 113).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl ginklo grobimo pripažino visiškai, nurodęs, kad būtent jis iš nukentėjusiojo automobilio pagrobė šaunamąjį ginklą su dėklu.

Spręsdamas kaltinamojo kaltės dėl ginklo grobimo klausimą, teismas remiasi nukentėjusiojo M. D., liudytojo D. K. parodymais, specialisto išvada, o taip pat ir paties kaltinamojo P. J. parodymais. Būtent liudytojas D. K. nurodė, kad jis matė P. J. su medžiokliniu šautuvu netoli nukentėjusiojo namų.

Teismas vadovaujasi šiais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš specialisto išvados, šautuvas „TOZ - 34 ER" Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, (b. l. 35,36, t. l).

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis P. J. 2012-01-01, apie 15.25 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, iš automobilio „Honda CR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė M. D. priklausantį šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvą „TOZ - 34 ER Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 12 kalibro šoviniais.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo P. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., kadangi kaltinamasis iš M. D. priklausančio automobilio pagrobė šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvą.

P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. J. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis P. J. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t.l, b.l. 160-167 ), yra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registre (1 t., b. 1. 172,173; ), charakterizuojamas neigiamai (t.l, b.l. 184).

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs kaltinamojo P. J. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad arešto bausmės paskyrimas kaltinamajam P. J. neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. D. pareiškė ieškinį 3000 Lt moralinei žalai atlyginti (t.l, b.l. 88,89 ).

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokia žala atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neabejotinai sukėlė išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl pagrobto ginklo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį: P. J. nekilnojamo turto ir pajamų neturi, niekur nedirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašoma suma mažintina.

Kompaktinė plokštelė „Verbatim" su Šiaulių AVPK telefoninių pranešimų ir radijo ryšio pokalbių garso įrašais ir kompaktinė plokštelė su mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinėmis paliktini prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. ir jam paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

P. J. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2012-01-01 iki 2012-01-03.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje

Bausmės pradžia laikyti 2012- 07-16, t.y. nuosprendžio paskelbimo dieną.

Priteisti iš P. J. 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam M. D..

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinę plokštelę „Verbatim" su Šiaulių AVPK telefoninių pranešimų ir radijo ryšio - pokalbių garso įrašais ir kompaktinę plokštelę su mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinėmis palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.