Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės D. L. 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-47266381-15, kuriuo V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 25 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas Z. J. 2015 m. lapkričio 17 d. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-13AN-43601271-15 dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad V. P. 2015-10-05, 15.39 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė automobilį „Volvo s60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo vietoje ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė D. L. 2015-12-28 nutarimu Nr. SAVAD-13N-47266381-15 pripažino V. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje ir paskyrė 25 eurų dydžio baudą.

Teismo posėdyje skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. pilna apimtimi palaikė paduotą skundą. Papildomai nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra deklaravęs gyvenamąją vietą (jam inkriminuojamo pažeidimo metu, to padaręs nebuvo, kadangi butas buvo tik įrenginėjamas), kaip gyventojas turi leidimą statyti automobilį vietinės rinkliavos zonoje, yra sumokėjęs atitinkamą mokestį. 2015-10-05 jis prie namo buvo tik trumpam sustojęs (o ne stovėjo), kadangi turėjo iškrauti plyteles, užtruko ne ilgiau kaip 10 min., atėjęs prie automobilio sutiko atitinkamą darbuotoją, paaiškino jam, kad krauna krovinį, pastarasis jam sakė, kad jis šias aplinkybes galės nurodyti savivaldybėje. mParking sistema nesinaudojo, kadangi jis nestovėjo, o tik buvo trumpam sustojęs. Apie tai, kad 2015-12-28 turi dalyvauti Varėnos rajono apylinkės teisme žinojo seniai, savivaldybės iš anksto neinformavo dėl savo užimtumo kitose bylose, tačiau bet kokiu atveju atidėti bylos nagrinėjimą paprašė laiku. Po posėdžio Varėnos rajono apylinkės teisme jis dar ilgai bendravo su proceso dalyviais dėl bylos aplinkybių ir į Vilnių sugrįžo jau sutemus, t. y. į bylos nagrinėjimą nebūtų suspėjęs (b. l. 38-40).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. S. patvirtino pranešime Nr. A313489 nurodytas aplinkybes. Dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ automobilių stovėjimo skyriaus kontrolieriumi (anksčiau jo pareigybė vadinosi vyresn. kasininkas-kontrolierius). Pranešime nurodytu laiku dirbdamas užfiksavo (duomenys neskelbtini) gatvėje mokamoje vietoje stovintį automobilį „Volvo S60“. Priėjęs apžiūrėjo priekinę panelę, tačiau mokėjimo kvito nebuvo, tuomet patikrino, ar už stovėjimą nėra apmokėta mobiliuoju telefonu, tačiau apmokėjimo taip pat nebuvo. Nustatęs vietinės rinkliavos tvarkos pažeidimą, pradėjo fiksavimą. Kaip ir įprastai planšetiniu kompiuteriu padarė fotonuotraukas, surašė pranešimą, kurį užkišo už valytuvo, ir viską išsiuntė į pažeidimų fiksavimo duomenų bazę. Neatsimena, ar jam fiksuojant pažeidimą buvo atėjęs automobilio savininkas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog fiksavimas užtruko kiek ilgiau nei įprastai (paprastai trunka 2-3 minutes, šiuo atveju, sprendžiant iš įrašo peržiūros (b. l. 65), - 6 minutes), be to, pranešimą paliko tik šiek tiek užkišdamas už valytuvo, kai paprastai nesant vairuotojo, pranešimą užspaudžia žymiai labiau, tokia galimybė galėjo būti. Taigi dėl nurodytų aplinkybių daro prielaidą, jog galimai vairuotojas atėjo ir jį užkalbino, tačiau to, kaip minėjo, neatsimena. Liudytojas R. S. parodė, jog atėjęs prie minėto automobilio niekaip negalėjo spręsti, kokiam laiko tarpui (trumpesniam ar ilgesniam) jis buvo paliktas, vairuotojo nebuvo, apmokėjimo taip pat (b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundas atmetamas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundo turinio matyti, kad pastarasis skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124⁵ straipsnį ir nubaustas 25 eurų dydžio bauda. Esminiai skundo motyvai yra susiję su tuo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei tuo, kad pastarojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais dėl pažeistos teisės į gynybą. Neabejotinai teisus V. P. teigdamas, jog kiekvienas asmuo turi teisę ginti pažeistas teises. Tokią teisę neginčytinai turėjo ir turi skundą padavęs asmuo. Pastarasis, gavęs administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, kurio jis nusprendė nevykdyti ir nurodytos 11 Eur baudos nemokėti, gavo pilną informaciją apie tai, jog iki nurodytos dienos nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. atitinkamai nurodant bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą (b. l. 16). Šis protokolas su administraciniu nurodymu V. P. buvo įteiktas 2015-11-20, 15.40 val. (b. l. 15). Vadinasi, V. P. apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinojo likus daugiau nei mėnesiui iki bylos nagrinėjimo. Tai, kad pastarasis tą pačią dieną, kaip ir jo nagrinėti paskirta byla, turėjo dalyvauti Varėnos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, V. P. taip pat buvo žinoma, kadangi posėdis minėtoje byloje buvo paskirtas dar 2015-11-12 (b. l. 29, 30-32). Nepaisant to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie tai, jog 2015-12-28, 10 val., turi dalyvauti Varėnos rajono apylinkės teismo posėdyje ir, turėdamas įtarimų, kad gali nespėti laiku grįžti į Vilnių bei atvykti į savo bylos nagrinėjimą, Vilniaus miesto savivaldybės neinformavo ir bylos atidėti neprašė. Kritiškai vertintini teismo posėdyje išsakyti V. P. teiginiai neva to jis negalėjo padaryti dėl didelio užimtumo kitose bylose. Būdamas rūpestingas ir sąžiningas, V. P. turėjo pakankamai laiko prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikti anksčiau nei bylos nagrinėjimo dieną, juolab, pats būdamas teisininkas, neabejotinai suprato, kad jo išsiųstas prašymas, adresuotas bendruoju savivaldybės el. paštu (savivaldybe@vilnius.lt), iš karto bylą nagrinėjančio pareigūno nepasieks, o turės praeiti institucijoje gaunamų dokumentų registravimo bei paskirstymo procesą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. P. el. laiškas savivaldybėje gautas 2015-12-28, 12.22 val., poskyrio vedėjos pavaduotoja J. I. su juo susipažino 2015-12-29, 09.35 val., o bylą nagrinėjusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi vyriausioji specialistė D. L. – 2015-12-29, 09.47 val. (b. l. 10-11). Taigi nors formaliai V. P. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė dar iki bylos nagrinėjimo, tačiau teismo aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime buvo pažeista. Pastarasis turėjo pakankamai daug laiko tokį prašymą pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė. Beje, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog posėdis Varėnos rajono apylinkės teisme truko gana neilgai (prasidėjo 10.05 val., baigėsi – 2015-12-28, 10.49 val.,) (b. l. 34-35), dėl ko V. P. turėjo pakankamai laiko sugrįžti į Vilnių ir atvykti į bylos nagrinėjimą, galiausiai bandyti susisiekti su savivaldybės darbuotojais, siekdamas išsiaiškinti, ar pastariesiems žinoma apie jo išsiųstą prašymą. Sunkiai suprantami V. P. teiginiai neva jis liko po posėdžio pabendrauti su proceso dalyviais dėl bylos aplinkybių, o ne skubėjo į savo paties bylos nagrinėjimą, juo labiau, kad kitas teismo posėdis civilinėje byloje buvo paskirtas tik 2016-01-18, kas rodo, jog laiko aptarti su byla susijusius klausimus buvo daugiau nei pakankamai. Tad, vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, skundą padavusio asmens teiginiai dėl to, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, tuo pagrindu prašant panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, atmestini kaip nepasitvirtinę ir nepagrįsti.

Taip pat nėra objektyvaus pagrindo sutikti su tuo neva administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog V. P. kaltu dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo pripažintas pagrįstai. Byloje esantis pranešimas Nr. A313489 kartu su fotonuotraukomis, taip pat teisme tiesiogiai apklausto liudytojo R. S. parodymai (b. l. 69-72) neleidžia abejoti, kad V. P. automobilis stovėjo mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjus nustatytos vietinės rinkliavos. Vadovaujantis „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nuostatomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais“ 14 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojai yra automobilių valdytojai (vairuotojai), kurie naudojasi Tarybos nustatytose vietinės rinkliavos zonose esančiomis mokamomis bei rezervuotomis vietomis automobiliams statyti. Tuose pačiuose nuostatuose aiškiai įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias nuo vietinės rinkliavos mokėjimo yra atleidžiami: 1) priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, policijos, dujų tiekėjų avarinių tarnybų, greitosios medicinos ir medicinos pagalbos, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę ir priežiūrą atliekančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, viešąją tvarką užtikrinančių ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos kontrolę vykdančių tarnybų automobilių, pažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos arba specialiais šviesos ir garso signalais, valdytojai (vairuotojai), atliekantys savo tarnybines funkcijas; 2) kitų avarinių, miesto gatves tiesiančių, miesto gatves, požemines komunikacijas bei pastatus remontuojančių ir prižiūrinčių tarnybų (įmonių ar bendrovių) specialių transporto priemonių, pažymėtų specialiais šviesos signalais, valdytojai (vairuotojai), atvykę likviduoti avarijų, ikiteisminio tyrimo įstaigoms priklausančių nepažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos signalais, valdytojai (vairuotojai), atliekantys ikiteisminio tyrimo veiksmus ar vykdantys operatyvinę veiklą; 3) automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojai (vairuotojai); 4) valdytojai (vairuotojai), pastatę transporto priemones prie užsienio valstybių ambasadų ir konsulatų jų lėšomis nustatyta tvarka pažymėtose ne daugiau kaip 5 automobilių stovėjimo vietose; 5) valdytojai (vairuotojai), pastatę transporto priemones Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis nustatyta tvarka pažymėtose 5 – 15 m ilgio atkarpose prie Savivaldybės administracinio pastato ir seniūnijų buveinės vietos patalpų; bei 6), valdytojai (vairuotojai) pastatę transporto priemones Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamų renginių metu automobilių stovėjimo vietose, kurios renginių metu naudojamos kitoms reikmėms. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skundą padavęs asmuo – V. P. negali būti priskirtas nei vienai iš aukščiau išvardintų vairuotojų kategorijai. Nors pastarasis tikino neva jo automobilis nurodytoje vietoje pastatytas nebuvo, o tik sustojo tam, kad galėtų iškrauti krovinį, t. y. į įrenginėjamą butą atvežtas plyteles, akivaizdu, jog su tuo sutikti negalima. Automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo mokamoje vietoje, vairuotojo nebuvo ir jokios aplinkybės neleido spręsti, jog automobilis yra tik sustojęs kroviniui iškrauti. Teisme apklaustas liudytojas R. S. kaip tik ir patvirtino, jog priėjęs prie automobilio atliko visus veiksmus, būtinas fiksuojant galimą vietinės mokėjimo rinkliavos pažeidimą (apžiūrėjo automobilio priekinę panelę, patikrino mobiliuoju telefonu atliekamų mokėjimo bazę), po ko pradėjo fiksuoti pažeidimą, darydamas fotonuotraukas ir surašydamas pranešimą. Jokios aplinkybės neleido spręsti, kad minėtas automobilis yra sustojęs kroviniui iškrauti, nebuvo šalia jokio asmens, nesimatė krovinio. Nors liudytojas nepaneigė, jog atliekant galimo pažeidimo fiksavimo procedūrą vairuotojas galimai ir buvo priėjęs, tačiau tokia aplinkybė niekaip nepaneigia, jog automobilis buvo paliktas stovėjimui. Galiausiai vairuotojo atėjimas fiksavimo metu nesudaro pagrindo nutraukti vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos fiksavimo procedūrą, esant padarytam pakankamam kiekiui nuotraukų, kas šiuo atveju kaip tik atsitiko. Nepaneigtina, kad V. P. ilgai nurodytoje vietoje stovėti neketino, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja pastarojo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą. Anksčiau nurodytų nuostatų IV skyriuje aiškiai įtvirtinta, kad už automobilio trumpalaikį stovėjimą kas dešimties (būtent tiek ir tvirtino užtrukęs), dvidešimties minučių intervalais, privalo būti sumokėta nustatyto dydžio vietinė rinkliava, kuri mokama arba į bilietų automatus grynaisiais pinigais (monetomis) arba kortelėmis; arba naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes. Tose pačiose taisyklėse įtvirtinta vairuotojų pareiga nedelsiant apmokėti automobilio pastatymą mokamoje vietoje. Nagrinėjamu atveju V. P. vietinės rinkliavos nesumokėjo nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją žinutę. Šiuo atveju dar kartą atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, kad automobilio pastatymas mokamoje vietoje net ir trumpam laikotarpiui, neatleidžia nuo pareigos tokią rinkliavą sumokėti. Be to, už transporto priemonės pastatymą trumpam laikotarpiui mokamoje stovėjimo vietoje galima atsiskaityti pasinaudojus m.Parking sistema, pagal kurią vairuotojas gali sumokėti už realų automobilio stovėjimo laiką, t. y. pasirenkant automobilio pastatymo pradžią ir pabaigą, bei taip apmokėti net ir trumpą automobilio stovėjimo laiką. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. P. pateikė gyventojo leidimą statyti automobilį vietinės rinkliavos zonoje Nr. 19, apimančioje ir (duomenys neskelbtini) gatvę, bei apmokėjimo kvitą, tačiau pažeidimo padarymo dieną toks leidimas nebuvo išduotas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo teisės automobilį statyti, nesumokėjęs vietinės rinkliavos.

Skundžiamu nutarimu V. P., dėl kurio, kaip nurodoma nutarime, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal ATPK 124⁵ straipsnį paskirta bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad paskirta administracinė nuobauda yra netinkama ar per griežta bei ją švelninti. Pažymėtina, jog iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog V. P. pažeidimo padarymo metu (taip pat ir šiuo metu) turėjo galiojančią nuobaudą (b. l. 54-59), kas sudaro pagrindą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, dėl ko pastarojo padėtis negali būti pasunkinta, klausimas dėl minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

V. P. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės D. L. 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-47266381-15, kuriuo V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 25 eurų dydžio bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.