Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-1220-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
T-1220-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17865-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-1220-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17865-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 31 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 17 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 17 d.

Anksčiau teismo teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. atsiliepimas, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturis kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, pažymėtina, jog V. S. bausmės atlikimo metu trylika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš kurių vienuolika kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2022 m. birželio 14 d.), keturis kartus skatintas. Vertinant tai, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką V. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos, Skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, padarymą, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką atliko ten pat kur gyvena, neturi patvirtintos gyvenamosios vietos, jam sunkiai sekėsi mokytis, labiau traukė nusikalstama veika ir „laisvas“ gyvenimas. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su artimaisiais, artimieji kaltina jį dėl tėvo mirties. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų, bei ne visada save realizuoja priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis neneigia, kad būdamas laisvėje alkoholį vartojo dažnai, tačiau atvykus į įstaigą motyvacija, susidoroti su alkoholio vartojimo problemomis, buvo žema. Nusikalsta veika atlikta apsvaigus nuo alkoholio. Su draugais kuriuos turėjo iki laisvės atėmimo bausmės teigia nebendraujantis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės pažeidėją su vadinamais draugais bei pažįstamais siejo ne nuoširdus, draugiškas ryšys, o poreikis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „ramus bei paprastas“, neigiamų ar koreguotinų asmens savybių neišskiria (vengia analizuoti save). Pokalbio metu stebima, kad asmeniui tam tikrose srityse trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Nuteistasis yra gana lengvabūdiškas, nebrandus, jo vertybinė sistema nėra pilnai susiformavusi. Požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Formaliose bendravimo situacijose nuteistasis stokoja emocinio atsiskleidimo, taip pat jaučiamas priešiškumas aplinkai. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau pokalbio metu yra emocionalus, akių kontakto nepalaiko, ne visada mandagus į klausimus atsako trumpai, glaustai, vengia detalizuoti, taip pat, informaciją apie save pateikia selektyviai, vengia kalbėti jam nemaloniomis temomis. Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką yra linkęs sumenkinti savo indėlį, kaltinti aplinkinius bei suvartotą alkoholio kiekį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu taip pat yra stebimas nuteistojo impulsyvus elgesys kasdienėse situacijose. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis, kuomet jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo (tėvo) atžvilgiu. Pokalbio metu nuteistasis ne visada geba išlikti ramus, lengvai pasiduoda provokacijoms, kalba netolygiu balso tonu, todėl tikėtina, kad jam labiau būdinga savikontrolės nebuvimas nei instrumentinė agresija. Kalbėdamas apie turimas problemas išskiria įkalinimą, tačiau nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių, taip pat nėra linkęs pagalbos kreiptis į specialistus. Analizuojant asmens gyvenimo istoriją stebima, jog jis dažnai vengia spręsti turimus sunkumus arba pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (spręsdamas konfliktus - smurtauja, siekdamas pasipelnyti - vagiliauja). Nusikaltimo metu apie savo elgesio pasekmes negalvojo. Šiuo metu kalbėdamas apie nusikalstamos veikos pasekmes nuteistasis linkęs koncentruotis į pasekmes sau stokoja pasekmių supratimo plačiąja prasme. Šiuo metu nuteistasis neišsako jokių ateities tikslų, teigia, kad yra tik vienas tikslas – „išeiti į laisvę“. Nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu, pasižymi konkrečiu/nelanksčiu mąstymu, nepriima kitų žmonių nuomonės. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, empatijos stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti dabartinį nusikaltimą lygindamas jį su kitų asmenų nusikaltimais, o taip pat yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Pokalbio metu stebima, kad nuteistasis šiuo metu jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina neigiamai, tik kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam. Nuteistasis nors ir iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka itin aktuali. Iš pateiktos pažymos apie gautus vykdomuosius raštus, nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti – 571,73 Eur, išmokėta – 520,04 Eur. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė