Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) R. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo (ės) pusėje S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas (ė) savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė į bylą jokio atsiliepimo, nors apie teisme iškeltą bylą yra informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir nesidomėjo proceso eiga byloje (34, 36, 39-40 b. l.). Tokius atsakovo veiksmus teismas laiko nepagrįstais, o tuo pačiu daro išvadą, kad jo nedomina būsimas teismo sprendimas.

Trečiasis asmuo S. J. irgi pateikė teismui į bylą savo nuomonę dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui (58 b. l.). Teismas nusprendė bylą nagrinėti ir jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Ginčo šalys dar iki teismo posėdžio bandė reikalingo išlaikymo dydžio klausimą, išspręsti ir privalomos mediacijos būdu, tačiau atsakovas ieškovės pasiūlymą ignoravo (25-27 b. l.).

Teismas, pasiruošimo bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į ieškovo (ės) ir atstovo (ės) prašymą bei trečiojo asmens nuomonę, nusprendė toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į karantino paskelbimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (LRV 2020-03-14 nutarimas Nr. 207, su vėlesniu pakeitimu) (38, b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas R. J. yra (duomenys neskelbtini) gimusio (ios) ieškovo (ės) R. J. tėvas (5 b. l.). Iš Šiaulių ,,S.“ gimnazijos pažymos apie ieškovo (ės) mokymąsi matyti, kad jis (ji) ieškinio pateikimo momentu mokosi IV b klasėje ir mokslo programos studijas baigs 2020-07-17 įskaitytinai (8 b. l.). Ieškovo (ės) pateiktas ieškinio reikalavimas patvirtina, kad jam (jai) per mėnesį pragyvenimui reikia ne mažiau kaip 427,28 Eur (7, 19-24 b. l.). Pusę šios sumos jam (jai) skiria trečiasis asmuo motina S. J., tačiau ji viena nėra finansiškai pajėgi išlaikyti gimnazijoje dar besimokančios dukters (1-3, 18-24, 56 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020-03-26 išrašo seka, kad ieškovas (ė) neturi įregistravęs (usi) nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus (13, 52 b. l.). Taip pat ieškovas (ė) viešame registre nėra įregistravęs (usi) nuosavybės teisių ir į kilnojamuosius registruotinus daiktus (46 b. l.). Ieškovas (ė) šiuo metu gyvena kartu su trečiuoju asmeniu bute, kuris pastarajai priklauso nuosavybės teise (12, 49-50, 53 b. l.). Nurodytą gyvenamąją patalpą trečiasis asmuo pagal pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo 2019-08-12 po santuokos nutraukimo su atsakovu (14-17, 49-50 b. l.). Ieškovui (ei) šiuo metu yra mokoma tik vaiko išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą, kaip besimokančiai pagal bendrojo ugdymo programą ir vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (7, 18, 57 b. l.). Ieškovas (ė) (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu (e), tačiau jis (ji) ir toliau mokosi Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Dėl to įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo tėvo pareigas bei neprisidėjo ir neprisideda prie materialinės pagalbos pilnametei dukrai teikimo, kuomet jis (ji) toliau tęsė (ia) mokymąsi minėtoje gimnazijoje (1-3, 8 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007-06-07 nutarimu (įsigaliojo 2007-06-12) pripažino, kad LR CK 3. 194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis KT nutarimas nepaneigia teismo teisės nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, jį nagrinėti remiantis LR Konstitucijos nuostatomis (CK 1.3 str.), bendraisiais teisės principais bei suteiktais įgaliojimais (Konstitucijos 109 str.) ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Minėtų teisės normų taikymas atitinka ir CK 1.8 straipsnio nuostatas. Be to įstatymo leidėjas CK trečiąją knygą papildė 3. 192¹ straipsniu, kuris įsigaliojo nuo 2013-07-09, apie tėvų pareigą išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės. Tokia įstatymo leidėjo nuostata remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga ne tik išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 metų, bet ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl to ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti tėvų pareigą remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokia pareiga bus pagrįsta kitomis Konstitucijos nuostatomis, bet ir kaip jau minėta, tokia pat teisė suteikta teismui, sprendžiant individualų ginčą konkrečioje byloje. Kadangi pavyzdžiui, Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), dėl to pripažintina, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga galėjo būti kildinama ne tik iš įstatymų (pvz. anksčiau galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos), bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos ir pakeisto įstatyminio reguliavimo nuostatomis (CK 192¹ str.) atsiranda tėvų pareiga teikti būtiną paramą ir pilnamečiam vaikui, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.

Kaip teismas jau yra nurodęs ieškovas (ė) (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, toliau tęsia mokymąsi minėtoje gimnazijoje ir jam (jai) skirtą mokslo programą jis (ji) baigs 2020-07-17 įskaitytinai (8 b. l.).

Kadangi ieškovui (ei), jau būnant pilnamečiu, tačiau vis dar besimokant vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), tėvas irgi neteikė (ia) jam (jai) reikalingos paramos, darytina išvada, kad jo (jos) reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris atsisakė realiai padėti dukrai materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka ne tik Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, o taip pat įstatymo nuostatas (CK 192¹ str.). Ieškovas (ė) ieškinyje nurodė, kad norėtų, jog tėvas jam (jai) mokėtų 170 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki mokysis minėtos gimnazijos dieniniame skyriuje. Teigė, kad jo (jos) poreikių patenkinimui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 427,28 Eur (7 b. l.).

Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovas (ė) R. J., nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, akivaizdu, kad jam (jai) buvo anksčiau ir šiuo metu yra reikalinga tėvo parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos, apmokėjimui už telekomunikacines paslaugas ir pan.) (19-24 b. l.). Taip pat ieškovui (ei) mokantis minėtos gimnazijos dieniniame skyriuje, irgi reikalinga susimokėti už komunalines paslaugas, kurias jis (ji) gauna gyvenamojoje vietoje, kas tuo pačiu taip pat turi įtakos ir jo (jos) reikalavimo patenkinimui (19-23 b. l.). Nors byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas irgi mokėjo dukrai reikalingo dydžio išlaikymą, tačiau pripažintina, jog atsakovas esant ieškovo (ės) ir jo (jos) motinos sutikimui mokėjo pastarajam (ai) nedideles pinigų sumas po 150 Eur tik iki jo (jos) pilnametystės (14-17 b. l.). Tokiu būdu pripažintina, kad atsakovas iš vis nuo dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini) jam (jai) neteikė išlaikymo, nors toks poreikis vaikui išliko ir sulaukus pilnametystės, kadangi jis (ji) kol kas mokosi Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi teikti išlaikymą ir kitiems nepilnamečiams vaikams, tačiau atsižvelgiant į jo amžių, socialinį statusą, galimybę gauti pajamas ir turimą daiktinę teisę į turtą (16 b. l.), darytina išvada, jog jis gali ir toliau mokėti dukros išlaikymui po 170 Eur kiekvieną mėnesį iki jis (ji) mokysis Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje. Nors atsakovas nepateikė teismui savo atsikirtimų ar sutinka su dukros reikalavimu teikti jam (jai) reikalingą išlaikymą ir kokio dydžio, tačiau pagal bylos duomenis tai nesudaro teisinio netenkinti ieškovo (ės) ieškinio reikalavimo ar jį laikyti nepagrįstu. Pirmiausia, teismas pripažįsta, kad atsakovas turi įstatyminę pareigą teikti išlaikymą pilnametei dukrai, o jo atsisakymas (nenoras) pateikti atsiliepimą į bylą neleidžia teismui daryti kitokios išvados dėl dukrai reikalingos paramos. Antra, atsakovas atsisakydamas bendradarbiauti su teismu ir nenurodydamas jokių pagrįstų aplinkybių sudarančių pagrindą atmesti ar sumažinti ieškovo (ės) reikalavimą, turi prisiimto ir iš to kylančias teisines pasekmes. Pastebėtina, kad nors atsakovas nėra viešame registre įregistravęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kuris jam atiteko po santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo, tačiau pripažintina, jog jis turi galimybę dirbti ir gauti pajamas iš darbo santykių (16, 37 b. l.). Trečia, atsakovas dar būdamas jauno amžiaus asmeniu, neturi ir jokių sveikatos problemų, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Todėl laikytina, kad atsakovas gali dirbti ne tik visą darbo dieną, bet ir papildomai įsidarbinti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis ar jo šeima būtų laikytina socialiai remtina. Todėl teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas kol kas negali atsisakyti materialiai neremti ir dabar jau pilnametystės sulaukusios dukros, kuri šiuo metu mokosi gimnazijoje ir kuriai tokia parama yra reikalinga (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad paramos dukrai negali teikti dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, neįgalumo ar pan.). Ketvirta, ieškovui (ei) baigiančiam (iai) gimnaziją, reikalinga tinkamai pasiruošti, siekiant tęsti mokslus aukštesnėje (aukštojoje) mokykloje. Penkta, ieškovas (ė) šiuo metu dar negali dirbti, nes tai gali atsiliepti jos pažangumui.

Todėl teismas pripažįsta ieškovo (ės) ieškinį atsakovui pagrįstu atsižvelgdamas į pastarojo amžių, sveikatą ir turtinę padėtį, kuri kaip jau minėta nėra tokia bloga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo (ės) reikalavimas priteisti jam (jai) išlaikymą iš tėvo yra ne tik pagrįstas, bet ir teisėtas bei atitinkantis minėtus Konstitucinius principus ir įstatymo nuostatas. Atskirai pastebėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas expressis verbis dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo yra konstatavęs (2007-01-23 nutartis civ. byla Nr. 3K-7-130/2007 ir 2007-03-14 nutartis civ. byla Nr. 3K-104/2007), kad žemesnės instancijos teismas turi ,,diskrecijos teisę“ priteisti išlaikymą asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje ar kuomet jis pradeda dienines studijas aukštojoje mokykloje.

Todėl dabartiniu momentu ieškovui (ei) iš atsakovo priteistinas 170 Eur dydžio mėnesis išlaikymas mokomas kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, nes tai yra mažiau nei pusė dabar nustatytos minimalios 607,00 Eur mėnesinės algos (toliau - MMA) (,,į rankas 437,24 Eur“) nuo 2020-01-01 (LRV 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669, įsigaliojo nuo 2020-01-01). Toks išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus galimas atsakovo pajamas ir aplinkybę, kad kito asmens galinčio teikti išlaikymą dukrai be vaiko motinos S. J., šiuo metu nėra kam (5, 56 b. l.). Tai, kad valstybė teikia parama atsakovo dukrai, tėra tik pagrindas vertinant jo (jos) prašomą ir jam (jai) reikalingą išlaikymo dydį (18, 57 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo (ės) prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia pilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų vaiko motinai arba jos artimiesiems ar valstybei (18, 57 b. l.). Pastebėtina, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe duoti teismui paaiškinimus dėl jo manymu dukrai reikalingo realaus išlaikymo dydžio. Nors trečiasis asmuo S. J. savo vardu yra įregistravusi LR nekilnojamąjį daiktą, tačiau pripažintina, kad atsakovas nuo dukros pilnametystės (2019-03-11) nemokėjo pastarajam (ai) reikalingo išlaikymo, kuomet ją rėmė tik motina (trečiasis asmuo) (56 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad tik MMA gali užtikrinti minimalius nedirbančio suaugusio asmens poreikius, o ieškovas (ė) šiuo metu mokosi gimnazijoje ir kol kas dirbti negali. Be to ieškovas (ė) galbūt ateityje mokysis ir aukštojoje mokykloje, o norint į ją įstoti, reikia tam ir tinkamai pasiruošti. Būtent tokias lėšas atitinkančias MMA, jam (jai) turi užtikrinti ne tik motina ar gaunama valstybės parama, bet ir vaiko tėvas. Todėl teismui yra teisinis pagrindas remtis ieškovo (ės) pateiktais įrodymais dėl jam (jai) reikalingo lėšų dydžio pragyvenimui per vieną mėnesį (1-4, 7, 18-24, 57 b. l.). Be to teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo (ės) nurodytais akivaizdžiais faktais dėl jo (jos) noro mokytis ir tai, jog tam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas (ė) jau yra pilnametis, suaugęs žmogus, todėl jis (ji) privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Todėl teismui patenkinus ieškovo (ės) prašymą dėl reikalingo išlaikymo iš atsakovo priteisimo, jis (ji) turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to ieškovui (ei) esant pilnamečiam (tei), tik jis (ji) pats (pati) turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jam (jai) priteistą išlaikymą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas (ė) yra ne vyresnis (ė) nei 24 metų amžiaus ir jis (ji) kol kas mokosi tik gimnazijos dieniniame skyriuje, kur vidurinio mokslo studijas baigs 2020 m. liepos 17 įskaitytinai. Todėl teismas šioje byloje tenkindamas ieškovo (ės) ieškinio reikalavimą atsakovui visiškai, priteisia jam (jai) reikalingą išlaikymą už laikotarpį nuo 2019-03-11 iki 2020-07-17 įskaitytinai (1-4 b. l.). Tuo pačiu pastebėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtos išmokos turėjo būti mokomos ir apskaičiuotos iki 2019-03-10 įskaitytinai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti ieškovui (ei) išlaikymą, todėl atsižvelgiant į bylos duomenis ir ankščiau nurodytas išlaikymas jam (jai) priteistinas tik iki kol ieškovas (ė) baigs vidurinio mokslo programą gimnazijoje (8 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad teismui kol kas nežinoma ir negali būti žinoma ar baigęs (usi) vidurinės mokyklos programą ieškovas (ė) toliau mokysis aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, todėl kol kas nėra ir teisinio pagrindo išspręsti klausimą dėl ieškovui (ei) reikalingo išlaikymo iš atsakovo priteisimo už ilgesnį laikotarpį (CPK 267 str.).

Ginčo atveju ieškovui (ei) priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 170,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2019-03-11 iki 2020-07-17 įskaitytinai, tai yra iki jis (ji) baigs Šiaulių ,,S.“ gimnazijoje vidurinio mokslo programą (8 b. l.) (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3 d.). Atskirai pastebėtina, kad jeigu ieškovas (ė) baigęs (usi) minėtą vidurinio mokslo programą per vasaros atostogas neįsidarbins, o nuo rudens įstos studijuoti į aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, jam (jai) irgi išlieka teisė vėl kreiptis į teismą pateikiant atitinkamus įrodymus, su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą iš tėvo, kuris gali būti jam (jai) reikalingas nuo 2020 m. liepos 18 d. ir iki įstojimo į aukštesnę mokslo įstaigą, o atsakovas ir vėl atsisako jam (jai) teikti išlaikymą geranoriškai. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teismas, o pats atsakovas ar ieškovas (ė), o esant tarp jų nesutarimui ir antstolis, apskaičiuoja priteisto išlaikymo sumą per anksčiau teismo nurodytą laikotarpį.

Patenkinus ieškovo (ės) reikalavimą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 61,00 Eur žyminio mokesčio (170 Eur x 12 mėn.) x 3 %), kadangi ieškovas (ė) nuo jų sumokėjimo pagal įstatymą yra atleistas (a). Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą priteistinos iš atsakovo ir išlaidos valstybei, kadangi jų dydis viršija nustatytą minimalų dydį (CPK 96 str. 6 d.). Taip pat iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistina ir 204,50 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 50 ct) sumą išlaidų atlyginimui už ieškovui (ei) suteiktą advokato antrinę teisinę pagalbą byloje.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto R. J. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo (ės) ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovui (ei) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2019-03-11 iki 2020-07-17 įskaitytinai, tai yra iki ieškovas (ė) R. J. baigs vidurinės mokyklos mokslo programą Šiaulių ,,Saulėtekio“ gimnazijoje.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų atlyginimui, iš viso: 67,64 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 64 ct).

3. Sprendimą dėl išlaikymo ieškovui (ei) R. J. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 204,50 Eur (du šimtus keturis eurus 50 ct) išlaidų atlyginimui už ieškovui (ei) valstybės suteiktą advokato antrinę teisinę pagalbą byloje.

Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.