- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- A-502-1295-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01351-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės DnB NORD banko, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB NORD banko atstovui Algirdui Mališauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ atstovui adv. Artūrui Jaskelevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DnB NORD banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundus atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, pareiškėjui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) DnB NORD bankas (toliau – ir Bankas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 139, paliekant galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-687.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 139
Skunde (t. II, b. l. 3-5) UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį pripažinti 2008 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-112/2008Ž bei 2009 m. kovo 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-44/2009Ž, sudarytų tarp nuomininko UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir nuomotojo Uosto direkcijos, nutraukimą neteisėtu. Šis ginčas nėra išnagrinėtas. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Nuostatai), 35 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju institucija nepagrįstai nustatė, kad daiktinės teisės turėtojas neteko savo teisės, nes dėl to yra nagrinėjamas ginčas teisme, ir ginčas nėra galutinai išspręstas. UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ pažymėjo, kad iš žemės nuomos sutarties kylančios teisės yra įkeistos hipotekiniam kreditoriui AB DnB Nord bankui. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.198 straipsniu, įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą. Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Ginčijamas centrinio registratoriaus sprendimas įsiterpė į Civilinio kodekso reguliuojamus įkeitimo (hipotekos) teisinius santykius, kuriuo nepagrįstai remiantis Civilinio kodekso 4.224 str. 1 dalies 4 punktu konstatuojama, kad įkeitimo teisė pasibaigia, pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.
Atsiliepimuose į skundus (t. I, b. l. 42-43; t. II, b. l. 64-65) paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys neteisingai aiškina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 ir 29 straipsnio nuostatas. Įstatyme nepasakyta, kad dokumento ginčijamas teisme, kai jo galiojimas nėra sustabdytas, yra aplinkybė, trukdanti išregistruoti juridinį faktą. Tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas ginčijamas teisme, nereiškia, kad iki to laiko, kai šis sprendimas bus nuginčytas, juridiniai faktai negali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Analogiškų nuostatų laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuodamas, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama vienašališkai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, sutartis pasibaigia, o tai yra pagrindas padaryti atitinkamus įrašus arba jų pakeitimus viešajame registre (plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Šiuo atveju pateikti dokumentai patvirtino, kad nuomos sutartis nutraukta joje numatytais pagrindais ir apie sutarties nutraukimą šalis pranešė per sutartyje nustatytą terminą. Argumentas esą duomenys apie įkeistą turtinę teisę draudžia išregistruoti juridinius faktus, niekaip nesiderina su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išdėstytais atsisakymo pagrindais. Priešingai, valstybinės žemės patikėtinio pateikti dokumentai patvirtino, kad sutartis nutraukta ir nėra įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo būtų pripažintas sutarties nutraukimo neteisėtumas. Taigi juridinis faktas pasibaigė.
Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su skundais nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose (t. I, b. l. 176-177; t. II, b. l. 28-29) nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atmestas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Uosto direkcijai išregistruoti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nuomos teises pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, kad ieškovas nėra suinteresuotas nuomos sutarties vykdymu ir ieškovo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos. Kadangi teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįsti ir atmestini AB DnB NORD banko bei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundo argumentai, kad juridinio fakto dėl žemės nuomos sutarties galiojimo išregistravimas negalimas tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu tenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir AB DnB Nord banko skundus, ir panaikino Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 139.
Teismas, įvertinęs sutartinio įkeitimo lakštą, nustatė, kad įregistruota hipoteka, įkeitimo objektu nurodoma žemės nuomos teisė į 3,0697 ha ploto žemės sklypo dalį, o pagrindu – 2009 m. kovo 5 d. žemės nuomos sutartis Nr. 20-44/2009ž. Sutartinio įkeitimo lakšto grafoje „Sąlygos ir reikalavimai“ įrašyta, jog be kreditoriaus (AB DnB NORD bankas) raštiško leidimo įkeičiamo turto savininkas neturi teisės nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Kreditoriaus sutikimas dėl įkeistos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą pakeitimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog Uosto direkcijos raštai 2011 m. sausio 3 d. Nr. UD-7.2.11-17, 2011 m. vasario 4 d. Nr. UD-7.2.11-506, 2011 m. vasario 22 d. Nr. UD-7.2.11-754, 2011 m. kovo 16 d. Nr. UD-7.2.11-1114 ir 2011 m. kovo 22 d. Nr. UD-3.11-1188 savo forma ir turiniu atitinka įstatymo reikalavimus ir įrodo vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tačiau atsakovas neįvertino, kad įregistruota hipoteka įkeista žemės nuomos teisė į 3,0697 ha ploto žemės sklypo dalį ir tai, kad pagal hipotekos dokumentus be kreditoriaus raštiško leidimo draudžiama įkeisto objekto savininkui nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo (toliau – ir Hipotekos įstatymas) 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos, nors skolininkas ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimo. Šiuo atveju kreditorius kartu su hipotekos lakštu turi pateikti hipotekos skyriui pareiškimą baigti hipoteką. Pagal Hipotekos įstatymo 59 straipsnio 2 dalį, apie hipotekos baigimą hipotekos skyrius turi raštiškai pranešti įkeisto turto savininkui per 3 darbo dienas nuo įrašo panaikinimo dienos. Tačiau klausimas dėl hipotekos išregistravimo nebuvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registrų nuostatų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, dokumento ginčijimas teisme, kai jo galiojimas nesustabdytas, nėra aplinkybė, trukdanti išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro, jeigu nėra hipotekos. Įkeitimo teisė baigiasi CK 4.224 straipsnio 1 dalyje išvardytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nesant sprendimo dėl hipotekos išregistravimo, negalėjo būti priimtas sprendimas dėl juridinio fakto išregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 565 straipsnio 1 dalį, įkaito davėjas ir skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka ar įkeitimas būtų baigtas, jeigu yra Civiliniame kodekse nurodyti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. Hipotekos skyrius išregistruoja hipoteką ar įkeitimą iš hipotekos registro gavęs hipotekos ar įkeitimo lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai. Pagal CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas, hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka išvada, kad prašymas išregistruoti juridinį faktą negalėjo būti tenkinamas esant hipotekai.
III.
Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 98-99) paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, kvestionavo bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjusia nutartimi išspręstą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad esant hipotekai negalėjo būti tenkinamas prašymas išregistruoti juridinį faktą, tačiau ši išvada neatitinka Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) reguliavimo. Uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pagal Uosto įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Atsižvelgiant į tai, įsipareigojimai AB DnB NORD bankui ir jų pagrindu įregistruota hipoteka negali varžyti Uosto direkcijos teisių disponuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žeme.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 110-112) nurodoma, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, registro tvarkytojas gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Teisės aktuose nėra įtvirtinti registratoriaus įgaliojimai reikalauti kreditoriaus sutikimo atliekant tam tikrus veiksmus. Atsakovo manymu, tokio dokumento reikalavimas yra suteiktos kompetencijos viršijimas, todėl neteisėtas. Be to, teismas neteisingai išaiškino sutartinio įkeitimo lakšto nuostatas. Teismas nurodė, kad sutartinio lakšto grafoje „Sąlygos ir reikalavimai“ įrašyta, kad be kreditoriaus raštiško leidimo įkeičiamo turto savininkas neturi teisės nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Kreditoriaus sutikimas registro tvarkytojui nepateiktas. Teismas neįsigilino į šį sandorį, pirmiausia, sutartinio įkeitimo lakšto šalys yra UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir AB DnB NORD bankas. Šis dokumentas nustato pareigas ir prievoles minėtoms šalims. Įkeitimo sandorio šalimi nebuvo nei VĮ Registrų centras, nei Uosto direkcija, todėl sandorio šalių prisiimti įsipareigojimai kitų asmenų nesaisto. Antra, teismas supainiojo įkeitimo objekto (kuris šiuo atveju yra turtinė teisė – žemės nuomos teisė) savininką (turtinės teisės turėtoją – žemės nuomininką) su turto savininku (Lietuvos Respublika, atstovaujama patikėtinio Uosto direkcijos). Uosto direkcija nebuvo įkeitimo sandorio šalimi, todėl reikalavimas nenutraukti nuomos sutartį pareiškėjui nėra taikomas. Trečia, įkeisto objekto savininkas – UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ – įkeitimo lakšte įsipareigojo tinkamai vykdyti žemės nuomos sutartį. Tai, kad nuomos teisė yra įkeista, nepaneigia žemės savininko teisės kontroliuoti nuomos sutarties vykdymą ir esant aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, įgyvendinti jam suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Uosto direkcijos apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas (t. II, b. l. 117-118) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Banko skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime (t. II, b. l. 120-121) palaiko Uosto direkcijos apeliacinį skundą.
Pareiškėjas Uosto direkcija atsiliepime (t. II, b. l. 122-123) palaiko atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės nuomos sutarties pagrindu. Nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio ginčo sprendimo institucija, tiek teismas turi tikrinti ginčijamo akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymas išregistruoti juridinį faktą apie 2009 m. kovo 5 d. sudarytą žemės nuomos sutartį Nr. 20-44/2009ž, motyvuojant tuo, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, jog nuomotojas raštiškai įspėjo nuomininką apie būtinumą įvykdyti prievolę, be to, nuomininko nuomos teisė, atsiradusi iš šios žemės nuomos sutarties, yra įkeista ir nepateiktas kreditoriaus sutikimas dėl įkeistos daiktinės teisės pakeitimo.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė.
Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Antrojoje straipsnio dalyje numatyta nuomotojo pareiga apie žemės nuomos sutarties nutraukimą raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
Aplinkybę, kad Uosto direkcijos raštai 2011 m. sausio 3 d. Nr. UD-7.2.11-17, 2011 m. vasario 4 d. Nr. UD-7.2.11-506, 2011 m. vasario 22 d. Nr. UD-7.2.11-754, 2011 m. kovo 16 d. Nr. UD-7.2.11-1114 ir 2011 m. kovo 22 d. Nr. UD-3.11-1188 savo forma ir turiniu atitinka įstatymo reikalavimus ir įrodo vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą, pripažino ir centrinis registratorius ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pritaria centrinio registratoriaus atliktam faktinės aplinkybės dėl pranešimo nuomininkui apie sutarties nutraukimą tinkamumo vertinimui. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškiniu, ginčydamas teisme žemės nuomos sutarties nutraukimą, faktiškai pripažino šį juridinį faktą, be to ieškinyje patvirtino, jog buvo nuomotojo informuotas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuo 2011 m. kovo 11d. Todėl centrinis registratorius pagrįstai konstatavo, kad buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad žemės nuomos sutartis vienašališkai nutraukta, t.y. juridinis faktas pasibaigė ir yra pagrindas jį išregistruoti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Nagrinėjamu atveju teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė. Civilinis ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, kol jis neišnagrinėtas, neturi teisinės reikšmės registratoriaus veiksmams atlikti.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301, 8 punktu šios įmonės tikslai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Adresų registro tvarkymo, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registro ir kitas informacines sistemas. Pažymėtina, jog į pirma paminėtų įstatymų reguliavimo sritį patenkanti VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005). Todėl pritartina atsakovo apeliacinio skundo teiginiams, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, registro tvarkytojas gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Teritorinio registratoriaus nurodyta aplinkybė, kad nuomos teisė įkeista ir negautas kreditoriaus sutikimas, ar pirmosios instancijos teismo nurodytas įregistruotos hipotekos faktas (nesant sprendimo dėl hipotekos išregistravimo) negali būti traktuojami kaip sudarantys pagrindą atsisakyti atlikti teritorinio registratoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus - išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro.
Pažymėtina, kad įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo lakštas buvo įregistruotas hipotekos registre, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės (CK 4.207 straipsnio 1 dalis).
Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas, o nauju sprendimu tenkinant apeliacinius skundus paliekamas galioti centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir VĮ Registrų centras apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų AB DnB Nord banko ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundus dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 139 atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.