Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LK-N-117, kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. Kauno apygardos teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 105 straipsnio, 2,7,10 punktus, 294 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnį, paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir turto konfiskavimą. 1997 m. lapkričio 24 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 1996 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. 2021 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bausmė iki gyvos galvos pakeista 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 5 d., pabaiga – 2028 m. kovo 5 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (1/2 bausmės) – 2024 m. rugsėjo 5 d. Lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2023 m. gruodžio 5 d.

Nors nuteistajam ir yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Komisija, atsižvelgusi į visus ankščiau išvardintus veiksnius ir aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

Lygtinio paleidimo komisija rekomendavo nuteistajam E. B. tęsti darbinę veiklą, savanoriškai dengti skolas, dalyvauti elgesio ir mąstymo korekcijos programose, stengtis nedaryti pažeidimų, tobulinti finansinį raštingumą. Papildomai nutarė nuteistojo lygtinį paleidimą pakartotinai svarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d.

Pastaruosius porą metų neskatintas, nes (duomenys neskelbtini) namuose prie Šiaulių kalėjimo nėra praktikos skirti skatinimo priemones. Yra ne vieną kartą dalyvavęs „Maisto banko“ ir „Šiaulių miesto savivaldybės“ organizuotuose savanoriškose veiklose. Palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenvietės bendruomene. Visas Lygtinio paleidimo komisijos paskirtas rekomendacijas yra įvykdęs ir vykdo. Nuo 2023 m. kovo 1 d. ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio mėn. baigė grupinę ir individualią „Smurtinio elgesio keitimo programą“, dalyvavo visuose (duomenys neskelbtini) užimtumų veiklose bei individualiose konsultacijose. Paskutinį kartą drausminį pažeidimą gavo 2016 m. vasario 29 d. Nuo perteisimo turi vieną pažeidimą (2024 m. vasario 18 d.), kuris apsiribojo aiškinamuoju pokalbiu. 50 kartų (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 18 d.) skatintas už pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, sąžiningą bei gerai atliekamą darbą. Finansinį raštingumą tobulina kasdien: veda savo biudžetą, planuoja išlaidas, yra sukaupęs šešių mėnesių išlaidų rezervą. Užsiima investicijomis ateičiai, skaito knygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja baudžiamajame įstatyme nustatytas formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą

Pažymėtina, kad iš BVK 82 straipsnio matyti, jog tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2025 m. sausio 27 d. – žema. Pastebėtina, kad žema rizika nuteistajam pirmą kartą nustatyta 2023 m., t. y. iš esmės nuo tada, kai atsirado galimybė taikyti lygtinį paleidimas su intensyvia priežiūra, iki tol, nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vidutinė. Darytina išvada, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad nuo rizikos sumažėjimo nuo vidutinės iki žemos, praėjo vis dar sąlyginai nedaug laiko. Be to, iš 2025 m. sausio 27 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis (statinis veiksnys) bei visapusiško sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu E. B. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose bei užsiėmimuose. Nuo 2021 m. birželio 25 d. nuteistasis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini)darbininku. Nuo 2023 m. vasario 2 d. nuteistasis perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į Šiaulių kalėjimo (duomenys neskelbtini). Persikėlęs į (duomenys neskelbtini) namus nuo 2023 m. kovo 1 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Įsidarbino (duomenys neskelbtini), šiuo metu užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Vadovybė nurodo, kad E. B. turi potencialo užimti (duomenys neskelbtini) pareigas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko santykius su artimaisiais. E. B. už pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą ir gerai atliekamą darbą bausmės atlikimo metu skatintas 50 kartų. Visa tai, kad išvardinta leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis daro pažangą ir iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį.

Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma bei jų trukmė, kuri, teismo vertinimu, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir vis dar neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip ir minėta, visi aukščiau aptarti duomenys nuteistąjį apibūdina iš teigiamos pusės, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys ir žema pakartotinio nusikalstamumo rizika nustatyta bei stebima dar tik nepilnus du metus, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad žema pakartotinio nusikalstamumo rizika nustatyta nuo teorinės galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai su intensyvia priežiūra. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Kaip jau pastebėta aukščiau, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog E. B. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė patirtis (statinis veiksnys) ir visapusiško sprendimų ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pastebėtina, kad šie du veiksniai stebimi ir nedingsta iš nuteistojo socialinio vertinimo išvados, jie vis dar išlieka ir jiems išliekant bei nuteistajam jų neeliminuojant, teismas negali būti tikras, kad nuteistasis tikrai nėra pavojingas visuomenei, nes būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios ir kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

Skunde E. B. nurodo, kad nėra pagrindo remtis jo praeityje įvykdytomis klaidomis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinta ne tik nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri apima ne tik pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes, bet ir atsižvelgiama į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kaip pasikeitė nuteistojo gyvenimo būdas. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Nuteistasis E. B., būdamas vienas iš aktyviausių nusikalstamo susivienijimo narių, laikotarpiu nuo 1994 m. sausio mėn. iki 1995 m. liepos 10 d., t. y. per labai trumpą laiko tarpą (mažiau nei 2 metus) padarė net 24 nusikalstamas veikas, iš kurių 7 labai sunkūs nusikaltimai ir tarp jų dviejų žmonių tyčiniai nužudymai sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, E. B. veikdamas su bendrininku (-ais) vykdė automobilių vagystes, slaptas vagystes įsibraunant į butus/namus, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą, pasisavino pareigūno vardą, susijus su visuomenei pavojingos veikos – plėšimo padarymu, pasipriešino pareigūnui.

Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Ar nuteistojo elgesio koregavimo progresas yra pakankamas, neįmanoma įvertinti, neatsižvelgus į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teismas mano, jog Komisija, visų aplinkybių visumos kontekste įvertinusi ir šias aplinkybes, nepažeidė lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės normų.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 5 d., t. y. liko mažiau nei 3 metai. Teismo vertinimu, tokia neatlikta bausmės dalis, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad, būdamas ne specialioje įstaigoje – probacijos metu, E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastebėtina, kad bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, aptariant paskutinį drausmės pažeidimą, kuomet trumpalaikės išvykos į namus metu E. B. buvo tikrintas pareigūnų ir nebuvo nei įsileistas į namus nurodytu adresu, nei atsiliepta skambinant telefonu, nuteistasis E. B. aiškino, jog tai buvo daroma tikslingai, nes pareigūnai, jo nuomone, patikrinimo metu elgėsi netinkamai (neprisistatė, nedėvėjo uniformos ir kt.), kas vertintina, kaip nuteistojo netinkamas atliekamos bausmės sąlygų suvokimas. T. y. suteikus nuteistajam privilegiją išvykti į namus, šis nusprendė nustatyti savo taisykles, kaip ir kokie pareigūnai jį turėtų tikrinti, jam skambinti ir pan., kas įrodo, kad nuteistasis vis dar nelabai sugeba paklūsti jam nustatytoms taisyklėms ir jų laikytis, todėl išlieka pagrįstų abejonių ar jis sugebės laikytis ir probacijos sąlygų, nebandys nustatyti savų taisyklių, provokuoti konfliktų ar perkelti savo netinkamo elgesio pasekmes kitiems asmenims, pvz. probacijos pareigūnams.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir pusiaukelės namų socialinės darbuotojos pastebėjo, jog nuteistasis linkęs iššaukti konfliktines situacijas ir į jas įtraukti kitus asmenis. Būtent toks ryškėjantis nuteistojo elgesys, t. y. jo polinkis atsakomybę perkelti kitiems (savo indėlį minimizuojant, o aplinkinių – išskirtinai pabrėžiant), visgi gali apsunkinti nuteistojo reintegracijos procesą. Tuo tarpu skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja visose (duomenys neskelbtini) namų siūlomose programose ir mokymuose, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, bausmės atlikimo metu skatintas 50 kartų, nustatyta žema pakartotinio nusikaltimo rizika, neleidžia eliminuoti prielaidos dėl nuteistojo polinkio pakartotinai nusikalsti.

Nuteistasis skunde nurodo, jog vykdo Komisijos nutarime nurodytas vykdytinas rekomendacijas, t. y. dirba, dalyvauja visose (duomenys neskelbtini) namų siūlomose, kas patvirtina, jog, nors nuteistojo rizika mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius yra sumažėjusi, tačiau vis tik nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos priemonėse, bei tęsiant Komisijos nutarime nurodytų rekomendacijų vykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, priešingai tai yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo asmens probaciją, o nuteistajam, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, šio instituto taikymas gali būti panaikintas. Be to, lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis E. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. LK-N-117, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. B. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.