Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamoji O. L. laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustaty­tos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. sausio 18 d., iki 2019 m. balandžio 11 d., savo gyvenama­jame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama kaip fizinis asmuo, neįkū­rusi įmonės ir nustatyta tvarka neturėdama teisės verstis ūkine, komercine veikla, susijusia su mėsos perdirbimu, mėsos gaminių gamyba ir prekyba, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neturė­dama licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, kurios metu, turėdama tikslą parduoti jos pačios pagamintus mėsos gaminius ir taip gauti pajamų, iš fizinių ar juridinių asmenų, o būtent pažeisdama: 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centri­nio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“; 2000 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, jog „tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstaty­mo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą“, 3 punkto nuostatą, jog „asmenys, tvarkantys maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių“, iš E. J., V. Č., V. U. ir V. R. įsigijusi gyvas kiaules, jas papjovė, pati buitinėmis sąlygomis, neturėdama tam būtinos higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančios įrangos, gamino ikiteisminio tyrimo nenustatytos kilmės ir kokybės įvairius mėsos gaminius, kuriuos nuolat, be jokių apskaitos dokumentų realizavo parduodama laiko­tarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. fiziniams asmenims: L. G. ne mažiau penkis kartus pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 65 Eur sumą; J. L. tris kartus pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 45 Eur sumą; R. M. vieną kartą pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 15 Eur sumą; B. P. vieną kartą pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 40 Eur sumą; D. S. vieną kartą pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 40 Eur sumą; I. R. vieną kartą pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 35 Eur sumą; O. G. du kartus pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 20 Eur sumą; A. Š. vieną kartą pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 10 Eur sumą; E. B. du kartus pardavė mėsos produk­tų, už ne mažesnę kaip 30 Eur sumą; E. B. ne mažiau šešis kartus pardavė mėsos produktų, už ne mažesnę kaip 90 Eur sumą, bei kitiems, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu iš savo veiklos gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pajamų sumą.

O. L., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiš­kai. Paaiškino, kad išėjusi į priešlaikinę pensiją buvo išsiėmusi verslo liudijimą mėsos gamybos ir prekybos ja veiklai, tačiau po mėnesio šio verslo liudijimo atsisakė, kadangi jai nemokėjo pensijos, kai dirbo su verslo liudijimu. Dar iš anksčiau savo tvarte laikė įvairius gyvulius ir pati sau gaminda­vosi įvairius produktus iš kiaulienos, t. y. rūkė, sūdė, virė ir pan. 2019 m. pradžioje nusprendė „prisidėti“ pinigų prie pensijos, gamindama įvairius gaminius iš kiaulienos ir juos parduodama. Žinojo, kad šiai veiklai yra reikalingi specialūs leidimai gamybos ir sandėliavimo patalpoms, reikia šią veiklą oficialiai įforminti ir mokėti atitinkamus mokesčius nuo parduotos produkcijos. Žinojo, kad šių reikalavimų jos namuose esančios patalpos neatitiks, todėl to ėmėsi nelegaliai, t. y. neįfor­minusi mėsos gamybos ir prekybos ja veiklos. 2019 m. vasario mėnesio viduryje, paskambinusi mobiliojo ryšio telefonu Lazdijų r., Dumblio k. gyvenančiam E. J., kuris augina ir pardavinėja kiaules, susitarė dėl gyvos kiaulės pirkimo. Jos prašymu kaimynas A. G. nuvežė ją iki E. J., įdėjo kiaulę į priekabą ir visi trys nuvyko pas ūkininką I. B., kuris turi svėrimui tinkamas svarstykles. Perkamą kiaulę ten pasvėrė, ji svėrė ne mažiau 230 kg. Gyvos kiaulės kilogramo kaina buvo 1,60 Eur, tačiau kiek ji grynais pinigais už kiaulę sumokėjo E. J., neatsimena. Parsivežus kiaulę pas save, jos prašymu mirusio vyro sesers žentas A. G. ją papjovė. Visą papjautos kiaulės mėsą parsinešė pas save į namus ir padarė įvairių gaminių: šaltienos, faršo, pašteto, sūdytų lašinių, vyniotinių, prikimšo dešrų virimui, išrūkė lašinius, kumpelius ir pan. Maždaug po vienos–dviejų savaičių, tiksliau datos neatsimena, žinodama, kad augina kiaules pardavimui, paskambino šalia gyvenančiam V. Č. ir sutarė iš jo nupirkti kiaulę. Kaip ir pirmąjį kartą, vėl paprašė kaimyno, kad jis ją nuvežtų iki V. Č. su priekaba, į kurią įdėję kiaulę nuvežė pas I. B.. Ten kiaulę pasvėrė, kiaulė svėrė ne mažiau 200 kg, ji sumokėjo grynais po 1,70 Eur už gyvo svorio kilogramą, tačiau kiek tiksliai sumokėjo pinigų, neatsimena. Parsivežus kiaulę pas save, jos prašymu tas pats A. G. ją papjovė. Visą papjautos kiaulės mėsą parsinešė pas save į namus ir padarė įvairių gami­nių. Maždaug tuo pačiu metu, tiksliau datos neatsimena, pagal skelbimą laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ susirado žmogų, parduodantį gyvą kiaulę, tačiau kur, neatsimena. Taip pat su kaimynu A. G. nuvyko į kažko­kį kaimą, važiuojant link Kalvarijos. Kiaulės pardavėjo nepažįsta, jo asmens duomenų nežino, kur gyvena, negalėtų parodyti. Su tuo žmogumi sutarė, kad už gyvos kiaulės kilogramą mokės 1,70 Eur. Vėl nuvyko pas I. B., kur pasvėrė kiaulę, kiek ji svėrė, tiksliai neatsimena, tačiau ne mažiau 200 kg. Kiek pinigų sumokėjo už kiaulę, neatsimena, tačiau mokėjo po 1,70 Eur už kilogra­mą. Ją vėl papjovė A. G., iš jos mėsos gamino įvairius mėsos gaminius ir juos pardavė. 2019 m. kovo–balandžio mėnesį, tiksliau datų neatsimena, iš šalia gyve­nančio ūkininko V. R. pirko dar tris kiaules, už kilogramą mokėjo po 1,60 Eur. Pirmoji kiaulė svėrė ne mažiau 230 kg, antroji – ne mažiau 240 kg, trečioji – ne mažiau 300 kg. Kiek pinigų sumokėjo už kiekvieną kiaulę, neatsimena. Visas šias kiaules kartu su A. G. ir V. R. svėrė pas I. B., jas jos kieme papjovė A. G.. Iš dalies šių kiaulių mėsos pagamino įvairios produkcijos, kurios dalį spėjo parduoti, o dalies nespėjo, kadangi nepagamintą mėsą surado atvykę policijos pareigūnai kratos metu. Negali pasakyti kiek konkrečiai yra išleidusi pinigų kiaulių pirkimui ir kiek už mėsos gaminių pardavimą yra gavusi pinigų, neskaičiavo. Iš nupirktų kiaulių ji gamino: rūkytas dešreles arba kumpelius, už kurių kilogramą gaudavo ne mažiau 5,50 Eur; šaltieną, už kurios kilogramą gaudavo ne mažiau 1,80 Eur; paštetą, už kurio kilogramą gaudavo ne mažiau 1,50 Eur; rūkytus lašinius, už kurių kilogramą gaudavo ne mažiau 7,50 Eur; sūdytus lašinius, už kurių kilogramą gaudavo ne mažiau 5,00 Eur; virtus vyniotinius, už kurių kilogramą gaudavo ne mažiau 7,00 Eur; dešreles virimui, už kurių kilogramą gaudavo ne mažiau 3,50 Eur. Iš 200 kg gyvos kiaulės mėsos pagamindavo ne mažiau kaip: 20 kg rūkytų dešrelių arba kumpelių; 5 kg šaltienos; 3 kg pašteto; 35 kg rūkytų lašinių; 20 kg sūdytų lašinių; 13 kg virtų vyniotinių; 14 kg dešrelių virimui. Ji niekam nesakė, kad nusipirktų kiaulių mėsą perdirbinės, gamins ir pardavinės, visiems sakė, kad naudos pati savo reikmėms. Šiuos mėsos gaminius pardavė pažįstamiems ir nepažįsta­miems žmonėms, kuriems pažįstamiems pardavė, neatsimena. Yra suskaičiavusi, kad nuo 200 kg gyvos kiaulės svorio ji savo gamyboje nepanaudojo ne mažiau 15 proc., bet ne daugiau 25 proc. svorio, kurį sudaro kiaulės kraujas, išmatos, šlapimas, kaulai, kanopos ir pan., kuriuos išmetė arba sušėrė šuniui. Visą minėtą mėsą ir jos gaminius rūkė Jarmala, gyvenantis Lazdijuose, tikslaus adreso neatsimena. Pirkdama gyvas kiaules ji iš anksto planavo pardavinėti iš jų pagamintus produktus ir tai darė. Kiek tiksliai kokios produkcijos pagamindavo pasipjovusi kiaulę ir kiek pinigų gaudavo už parduotą produkciją, neatsimena, tokių užrašų nevesdavo. Dalį šviežiai išdarinėtos mėsos atiduodavo R. S., kuri jai padėdavo „išmėsinėti“ kiaulę, tačiau jai atiduodavo tik šviežią mėsą, o ne jau pagamintą produkciją. Kada, kokią mėsą ir kiek jos atidavė Ritai, neatsi­mena. Dalį pagamintos produkcijos naudodavo ir savo reikmėms, duodavo giminaičiams, sūnui, pavaišindavo svečius ir pan. Dešrelėms gaminti naudodavo jai priklausančią mėsos malimo ir dešrų kimšimo mašinėlę. Mėsos gaminius sverdavo jai priklausančiomis svarstyklėmis, mėsą pjaustė savo peiliais. Mėsos produktus paskanindavo prieskoniais, kuriuos pirkdavo prekybos centruose, kiek pinigų yra iš viso už juos sumokėjusi, neatsimena. Mėsos gaminių įpakavimui naudojo plastikinius krepšelius, o produkto kainai žymėti naudojo lipniuo­sius lapelius, kiek pinigų yra iš viso už visa tai sumokėjusi, neatsimena, jokių užrašų nevedė. Plastikinius maišelius, lipnius lapelius, prieskonius pirkdavo specialiai vykdyti prekybą mėsos produktais, kitus įrankius turėjo savo, juos naudojo buityje, savo reikmėms. Kiek pinigų išleisdavo pirkdama konkrečią kiaulę ir kiek iš viso išleido pinigų pirkdama visas kiaules, neatsimena. Kiek pinigų gaudavo pardavusi mėsos produktus iš viso bei parduodama juos kiekvieną konkretų mėnesį, negali pasakyti, nes neat­simena, to niekur nesižymėjo. Kratos metu pas ją rastas sąsiuvinis geltonos spalvos viršeliu, į kurį rašydavosi įvairią jai naudingą informaciją. Pirmojo sunumeruoto lapo pirmoje pusėje yra surašyta informacija apie įvairius jos skaičiavimus, tačiau ką konkrečiai rašydama skaičius norėjo pasižymė­ti, neatsimena. „V. M. (duomenys neskelbtini)“ užrašė, nes norėjo iš šios moters pirkti kiaulę, tačiau nepirko, pas ją net nebuvo nuvažiavusi, kadan­gi rado kiaulę pirkti arčiau Lazdijų. Ką žymėjosi pirmojo lapo antroje pusėje, kur parašyti skaičiai ir vardas Vilma, taip pat neatsimena. Antrojo lapo pirmoje pusėje informacija apie 2019-02-16 pirktą kiaulę, kuri svėrė 264 kg. Žemiau surašyti įvairūs skaičiai, reiškiantys į kiek kilogramų mėsos ji įdėjo druskos, kiek gabaliukų įvairių gaminių iš šios užsūdytos mėsos gavosi. Antrojo lapo antroje pusėje – tokia pati informacija, kaip ir pirmoje šio lapo pusėje, čia surašyta, kad pirko kiaules, kurių svoris buvo 275 kg ir 213 kg. Šiame puslapyje taip pat surašyta, į kiek mėsos kiek ji įdėjo druskos ir kiek gabaliukų mėsos produktų gavosi baigus gamybą. Devintojo lapo antroje pusėje informacija apie tai, kas ir kiek kokių gaminių vienetais buvo paprašę jos pagaminti ir juos rezervuoti. Neprisi­mena, ar šią mėsą, kuri yra parašyta šiame puslapyje, suspėjo parduoti iki policijos pareigūnams darant kratą. Ką reiškia kiti užrašai sąsiuvinio viršelyje, neatsimena, nes jau praėjo daug laiko. Kratos metu pareigūnai pas ją namuose rado įvairių pagamintų mėsos produktų, kurių dar nebuvo suspėjusi parduoti, kadangi neseniai buvau papjovusi dvi kiaules, dalį mėsos buvo nuvežusi rūkyti, kita dalis mėsos dar nebuvo pagaminta. Kiek ir kokių mėsos produktų ar žalios mėsos pas ją rado, neatsimena, tačiau visa ši mėsa buvo iš paskutiniųjų dviejų jos pirktų kiaulių, iki tol papjautų kiaulių mėsos produktus buvo jau pardavusi. Mažą dalį šių paskutiniųjų dviejų kiaulių mėsos taip pat jau buvo pardavusi. Kiek pelno yra gavusi už jos pagamintus ir parduotus mėsos produktus, nežino, neatsimena, nes to niekur nesižymėjo, jokių tikslių užrašų nevedė. Dalį mėsos ar jos produktų atiduodavo giminaičiams, sūnui, suvartodavo pati ar R. S. davė už pagalbą, tačiau kam, kada ir kokį kiekį kokių gaminių yra davusi, neatsimena, tokių užrašų nevedė. Mėsos gaminius pardavinėjo visiems to norintiems, kam, kiek ir kokių gaminių pardavė, neatsimena, jokių užrašų dėl to nevedė. Kiek žmonių 2019 metais iš jos pirko mėsos produktus, kiek kartų, neatsimena, to niekur nefiksavo, tačiau jų buvo ne mažiau kaip 40 skirtingų asmenų, kiti asmenys mėsos produktus iš jos pirko ir po kelis kartus. Parduodama gaminius ji niekam jokių dokumentų neišrašydavo, kadangi jų ir neturėjo, o pas ją niekas ir neprašė, kad išrašytų kokį nors buhalterinį dokumentą, liudijantį, kad iš konkretaus žmogaus gavo vienokią ar kitokią pinigų sumą už parduotą mėsos produkciją. Įmonės įsteigusi nebuvo, patento ar kito dokumento jos vykdytai veiklai vykdyti taip pat nebuvo išsiėmusi, jokios buhalterinės apskaitos nevedė, todėl negali pateikti jokių buhalter­i­nės apskaitos dokumentų ar registrų, jokių mokesčių už gautas pajamas nemokėjo. Gailisi padariusi nusikal­timą, tai darė norėdama „prisidurti“ prie gaunamos pensijos bei pastatyti paminklą neseniai mirusiam savo vyrui. Prašo ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai paskirti baudą, nustatyti ne trumpesnį nei vienerių metų baudos sumokėjimo terminą (3 t., b. l. 4–6, 8–10, 14).

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija (1 t., b. l. 93), iš kurios matyti, kad tarnyba O. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra išdavusi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo prekybai ir minėtas asmuo neregistruotas vykdyti gamybinę veiklą, susijusią su mėsos apdorojimu ir perdirbimu;

- elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir pokalbių stenogramomis (1 t., b. l. 164–165, 167–200, 2 t., b. l. 1–15, 16–17, 19–71), kuriuose užfiksuoti O. L. pokalbiai telefonu su įvairiais asmenimis;

- veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais (2 t., b. l. 86–91, 96–109), kuriuose užfiksuoti pareigūnų veiksmai įsigyjant mėsos produktus iš O. L.;

- apžiūros protokolais (2 t., b. l. 92–95, 111–118), kuriais apžiūrėta iš O. L. įsigyta mėsos produkcija;

- kratos protokolu (2 t., b. l. 153–157), kuriame užfiksuoti kratos metu pas O. L. rasti daiktai ir dokumentai;

- apžiūros protokolais (2 t., b. l. 158, 159–175), kuriais apžiūrėti kratos metu pas O. L. rasti sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais ir kiti daiktai;

- kratos protokolu (2 t., b. l. 180–187), kuriame užfiksuoti kratos metu pas L. J. rasti mėsos produktai, priklausantys O. L.;

- liudytojo L. J. parodymais (1 t., b. l. 89–90), iš kurių matyti, kad yra savo reikmėms rūkęs žuvį ir įvairią mėsą, tai moka daryti ir daro iki šiol sau ir pažįstamiems, tačiau už tai pinigų neima, tai daro draugiškai. 2019 m. vasario mėnesį, dienos neatsimena, pas jį į namus atvyko O. L. ir paklausė, ar negalėtų išrūkyti mėsos. Pažinojo neseniai mirusį jos vyrą, todėl sutiko. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki balandžio 11 d. O. L. jam rūkyti atvežė ne mažiau 350 kg mėsos, t. y. rūkė dešras, kumpelius ir lašinius, daugiau nieko ji neprašydavo išrūkyti. Ji pas jį yra atvežusi rūkyti mėsos ne mažiau keturis kartus. Jos atvežtos mėsos niekada nesvėrė, ji atveždavo jau supjaustytą mėsą į gabaliukus arba prikimštas dešras, o jis tik sudėdavo viską į „rūkelnyčią“ ir išrūkydavo. Išrūkęs mėsą, paskambindavo jai telefonu ir pasa­kydavo, kad atvyktų pasiimti. Už rūkymą iš O. L. pinigų niekada neėmė, tai darė kaip paslaugą, nes žinojo, kad mirus vyrui jai nėra lengva gyventi. 2019 m. balandžio 9 d. ji atvežė rūkyti dešras, jų buvo apie 50 kg. Balandžio 10 d. dešras išrūkė ir ji, atvykusi tą pačią dieną vakare, jas pasiėmė, pasakė, kad rytoj atveš rūkyti kumpelių. Balandžio 11 d. ryte O. L. atvežė rūkymui kumpelius, jų buvo apie 30 kg. Jai išvykus greitai pas jį į namus atvyko policijos pareigū­nai daryti kratą ir jis jiems parodė kumpelius, kuriuos atvežė rūkymui O. L.. Jis O. L. niekada neklausė, kam jai reikia tiek daug mėsos, o ji jam ir nesakė, tačiau įtarė, kad ji gali prekiauti, nes gyvena viena, o toks didelis kiekis per didelis suvalgyti vienai;

- liudytojo A. G. parodymais (1 t., b. l. 13–14), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta maždaug nuo 2015 m. Maždaug prieš metus mirė jos vyras S. L., todėl ji kartais prašo pas jį atlikti vieną ar kitą vyriškos jėgos reikalaujantį darbą. Jis tai visada daro draugiškai, atlygio už tai neprašo. 2019 m. jos prašymu yra atlikęs įvairius darbus – pakeitė lemputes, sutvarkė laiptus ir pan., taip pat yra papjovęs ne mažiau 6 kiaules, kada konkrečiai tas kiaules pjovė, neatsimena. O. L. visada bent prieš kelias dienas paskambindavo ir jie sutardavo, kada jis galės atvykti pas ją ir papjauti kiaulę. Kaip ir su kuo ji parsiveždavo kiaules į savo kiemą, nežino, to pas ją neklausė. Visas kiaules paskersdavo O. L. namų kieme, prie ūkinio pastato. Iš kur ir kokiomis sąlygomis ji įsigydavo šias kiaules, nežino. Visos jo papjautos kiaulės vizualiai svėrė ne mažiau 200 kg, o viena buvo didelė, mano, kad galėjo sverti ne mažiau 300 kg. Kiekvieną kartą papjovęs kiaulę ją nusvilindavo ir supjaustydavo dalimis, kaip jam nurody­davo O. L., bei sudėdavo į plastikines dėžes. Šias dėžes su mėsa kartu su O. L. sunešdavo į jos name esantį kambarį, kurį ji vadina „priepirčiu“, ir išvažiuodavo namo. O. L. jam pati sakė, kad ji šią mėsą rūkys, sūdys ir kitaip „apdirbs“, o po to parduos. Jis nežinojo ir dabar nežino, ar ji turėjo tam leidimą ar ne, to jos neklausė. Iš jos mėsos gaminių nėra pirkęs. Už tai, kad papjaudavo kiaulę, iš jos pinigų neėmė, ji siūlė pasiimti gabalėlį mėsos, bet jis neimdavo, atsisakydavo, nes žinojo, kad po vyro mirties jai nelengva vienai gyventi. Kokius mėsos gaminius ji gamino, kiek ir kokių jų yra pagaminusi ir po kiek parduodavo konkretų gaminį, nežino, pas ją to nesiteiravo;

- liudytojo V. R. parodymais (1 t., b. l. 16–17), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta, ji gyvena netoli jo. Gyvendamas vienkiemyje jis augina kiaules savo reikmėms, jų turėjo 5 vnt., todėl nusprendė parduoti 4 kiaules, o vieną pasipjauti sau. 2018 m. rudenį, tiksliau datos neatsimena, laikraštyje „Lazdijų reklama“ patalpino skelbimą, kurį kaskart atnaujindavo, kad parduoda kiaules. Maždaug 2019 m. kovo mėnesio pradžioje paskambino mote­ris, prisistačiusi O. L., ir paklausė, ar dar parduoda kiaules. Jis atsakė, kad turi parduo­ti tris kiaules, kadangi vieną kiaulę jau buvo pardavęs. O. L. pasakė, kad viena kiaulė sveria apie 200 kg ir parduos po 1,60 Eur už gyvo svorio kilogramą. Sutarė, kada ji atvyks pirkti kiaulės. Sutartu laiku, tiksliau datos neatsimena, apie 9 val. ji atvyko į jo sodybą su nepažįstamu vyru, kuris vairavo automobilį. Kiek atsimena, tai buvo „VW Passat“ markės automobilis, mėlynos spalvos, su priekaba, kuri perdaryta į narvą, skirtą vežti gyvūnams. O. L. išsirinko vieną kiaulę iš trijų, jie tą kiaulę patalpino į priekabą. Tada visi trys nuvyko pas ūkininką B., kuris turi kiaulės svėrimui skirtas svarstykles, ir pasvėrė kiaulę. Kiek atsimena, ji svėrė ne mažiau 240 kg. Tada O. L. sumokėjo jam ne mažiau 384 Eur grynais, kiek tiksliai pinigų gavo, neatsimena ir išvažiavo. Jam nebuvo įdomu, ką ji veiks su nusipirkta kiaule, to ir neklausė. Maždaug po 2–3 savaičių, tiksliau datos neprisimena, jam vėl paskambino O. L., norėjo pirkti antrą kiaulę. Jie vėl sutarė, kada ji atvyks. Tai galėjo būti 2019 m. kovo mėn. pabaigoje. Apie 9 val. ji atvyko su tuo pačiu žmogumi, tuo pačiu automobiliu ir ta pačia priekaba–narvu, jie vėl vyko pas ūkininką, kur kiaulę pasvėrė. Kiek atsimena, ta kiaulė svėrė ne mažiau 230 kg, todėl ji jam sumokėjo ne mažiau 368 Eur, kiek tiksliai, neatsimena ir išvažiavo. Trečią kiaulę ji iš jo pirko maždaug 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau datos neatsimena, pirkimo–pardavimo sandoris vyko analogiškai, kaip ir praeitus kartus – ji sutartą dieną apie 9 val. atvyko pas jį į sodybą su tuo pačiu žmogumi, tuo pačiu automobiliu ir ta pačia priekaba, jie vėl vyko pas ūkininką, kur kiaulę pasvėrė. Kiek atsimena, ta kiaulė svėrė ne mažiau 230 kg, todėl ji jam vėl sumokėjo ne mažiau 368 Eur, kiek tiksliai, neatsimena. Kam ji pirko šias kiaules, ką su jomis veikė, neklausė, jam tai nebuvo įdomu. Nežino, kuo užsiima ar ką dirba O. L., tuo nesidomėjo. O. L. pinigus už kiaules jam mokėdavo tik grynais pinigais, jokio dokumento, patvirtinan­čio pinigų gavimą, jis jai neišduodavo, kadangi kiaules pardavė kaip fizinis asmuo, o ne įmonė;

- liudytojo V. Č. parodymais (1 t., b. l. 19–20), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta. Savo reikmėms augino dvi kiaules, vieną paskerdė sau 2018 m. pabaigoje, o kitą nutarė parduoti. 2018 m. pabaigoje, tiksliau datos neatsimena, laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ patalpino skelbimą, kurį kelis kartus atnaujino, kad parduoda kiaulę. Maždaug 2019 m. vasario viduryje, tiksliau datos neatsimena, jam paskambino O. L. ir paklausė, ar dar parduo­da kiaulę. Jis atsakė, kad turi parduoti vieną kiaulę, kuri sveria apie 200 kg, ir parduos po 1,70 Eur už gyvo svorio kilogramą. Sutarė, kada ji atvyks pirkti kiaulės, tai galėjo būti 2019 m. vasario pabaigoje. Apie 9 val. ji atvyko pas jį į sodybą kartu su A. G., kuris vairavo automobilį. Kiek atsimena, tai buvo „VW Passat“ markės automobilis, mėlynos spalvos, su prieka­ba, kuri perdaryta į narvą, skirtą vežti kiaulėms. O. L. apžiūrėjo kiaulę ir norėjo ją pirkti, todėl kiaulę nuvežė pasverti pas ūkininką I. B.. Kiek kiaulė svėrė, tiksliai neatsi­mena, tačiau ne mažiau 200 kg. Tada O. L. jam sumokėjo ne mažiau 340 Eur grynais, kiek tiksliai, neatsimena, įsivedė kiaulę į narvą ir išvažiavo. Kam jai buvo reikalinga kiaulė, kur ją nuvežė, ką su ja darė, nežino, ji nesakė, o jis to ir neklausė. Nežino, kuo užsiima ir ką dirba O. L., tuo nesidomėjo. Kiaulę jis pardavė kaip fizinis asmuo, todėl jokio dokumento neišrašė;

- liudytojo E. J. parodymais (1 t., b. l. 22–23), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta, kartu su ja dirbo tuometiniame „S. Nėries“ kolūkyje. Jis augino kiaules savo reikmėms, jų turėjo 4 vnt., todėl nusprendė vieną parduoti. Keliems pažįstamiems pasakė, kad, sūnums išvykus į užsienį, reikia parduoti kiaules, nes neturės kur jų dėti. Maždaug 2019 m. sausio viduryje vieną kiaulę pasipjovė sau, o maždaug po mėnesio, tikslios datos neatsimena, jam paskam­bino O. L. ir paklausė, ar dar parduoda kiaulę. Jam atsakius, kad parduoda, ji svers virš 200 kg ir norėtų už gyvo svorio kilogramą gauti 1,60 Eur, ji sutiko pirkti kiaulę. Po kelių dienų, tiksliau datos neatsimena, apie 9 val. ryto ji atvyko pas jį į namus su A. G., kuris vairavo „VW Passat“ automobilį, valstybinių numerių neįsidėmėjo, mėlynos spalvos, su priekaba, kuri perdaryta į narvą, skirtą vežti kiaulėms. O. L. norėjo pirkti kiaulę, todėl jie ją pasvėrė jo namuose esančiomis svarstyklėmis, ji svėrė ne mažiau 240 kg, kiek tiksliai, neatsimena. O. L. sumokėjo jam ne mažiau 384 Eur grynais, kiek pinigų gavo, tiksliai neatsimena, ir išvažiavo. Kam jai buvo reikalinga kiaulė, ką su ja veiks, jos neklausė, jam tai nebuvo įdomu. Už kiaulės pardavimą O. L. jokio dokumento neišdavė, kadangi kiaulę pardavė kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė;

- liudytojos V. U. parodymais (1 t., b. l. 27–28), iš kurių matyti, kad O. L. nepažįsta, kas ji tokia ir kuo užsiima, nežino. Sau augina kiaules. Susirgus motinai, reikėjo pinigų, todėl 2019 m. sausio mėnesį patalpino skelbimą laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“, kad parduoda kiaulę. 2019 m. vasario pabaigoje, tikslios datos neatsimena, paskambino moteris, kuri neprisistatė, ir paklausė, ar parduoda kiaulę. Ji atsakė, kad turi parduoti kiaulę, kuri svers virš 200 kg, už 1 kg gyvo svorio nori gauti 1,70 Eur. Ji sutiko pirkti kiaulę, sutarė, kad po kelių dienų atvyks jos pasiimti. Po kelių dienų, tiksliai neatsimena kada, atvyko moteris su vyriškiu automobiliu, prie kurio buvo prikabinta prieka­ba, kuri buvo perdaryta specialiai vežioti kiaulėms. Koks tai buvo automobilis, kokios spalvos, kokie valsty­biniai nume­riai, neįsidėmėjo. Moteris apžiūrėjo kiaulę ir nutarė ją pirkti, todėl kiaulę pasvėrė turi­momis svarstyklėmis. Tiksliai neatsi­me­na, kiek ji svėrė, tačiau ne mažiau 200 kg. Moteris buvo apie 60 metų, apie 165 cm ūgio, iki pečių ilgio kaštoninės spalvos plaukais, mano, kad jos neatpažintų. Kartu su moterimi buvusio vyro neįsi­dė­mėjo. Po svėrimo moteris padavė jai ne mažiau 340 Eur grynais ir išsivežė kiaulę. Kam žmonės pirko kiaulę, ką su ja veiks, neklausė, jai tai nebuvo įdomu. Už kiaulės pardavimą ji niekam jokio dokumento neišrašė, kadangi kiaulę pardavė kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė;

- liudytojos L. G. parodymais (1 t., b. l. 30–31), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie 30 metų, ji yra jos kaimynė. Šiuo metu ji yra pensininkė, ar kuo nors daugiau verčiasi, ar kur nors dirba, nežino. 2019 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, atsitiktinai susitikus O. L., ši jai pasakė, kad jeigu reikės mėsos produktų, gali kreiptis į ją, ji pirks kiaules, jas skers ir pagamins bei parduos įvairius mėsos gaminius. Sakė, kad iš kiaulienos gamins mėsos vyniotinius, rūkytus kumpelius ir lašinius, šaltieną, paštetą ir dar kažką, bei pardavinės žmonėms. Nesakė, kokiomis konkrečiomis kainomis pardavinės vienokį ar kitokį produktą, o ji tuo metu ir neklausė. 2019 m. vasario–balandžio mėnesiais, tiksliau datų neatsimena, ji ne mažiau kaip 5 kartus iš O. L. pirko rūkytų kumpelių ir mėsos vynio­tinių, tačiau kada tiksliai pirko, kokias konkrečias prekes, kokį jų kiekį, kiek pinigų už jas sumokėjo, neatsimena. Visą laiką O. L. už mėsos gaminius mokėdavo grynais pinigais, ji jai niekada nedavė jokio doku­men­to pasirašyti, kad ji gavo konkrečią pinigų sumą, o ji šią pinigų sumą sumokėjo. Nežinojo, ji turi ar neturi leidimą gaminti mėsos gaminius ir jais prekiauti, to jos neklausė. Mėsos gaminių kokybė ir kaina ją tenkino, todėl ji nesigilino į jokius kitus reikalus. Kiek konkrečiai kainavo ir koks konkrečiai mėsos produktas, neatsimena. Visą laiką ji mėsos produktų gabaliukus išsirinkdavo pati, paduodavo juos O. L.. Ji jau būdavo pasvėrusi visus mėsos produktų gabaliukus, ant kurių būdavo suklijuoti lapeliai ir ranka užrašyta konkretaus gabaliuko kaina, todėl ji jai pasakyda­vo, kiek pinigų sumokėti, ji sumokėdavo pinigus grynais. O. L. jos duotus pinigus paimdavo ir jei reikdavo atiduodavo grąžą, o mėsos produktus paduodavo jai, juos ji suvartodavo savo reikmėms, niekam šių mėsos produktų neparduodavo. Per visus kartus, kuriuos ji pirko mėsos produktus iš O. L., jai sumokėjo ne mažiau 65 eurų, tačiau kiek konkrečiai ir kada kokią pinigų sumą sumokėjo, neatsimena, kaskart prekių pirkdavo už ne mažiau kaip 10, kartais ne mažiau 15 Eur;

- liudytojos J. L. parodymais (1 t., b. l. 33–34), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie 15 metų. 2019 m. pradžioje, neatsimena kokiomis aplinkybėmis ir iš ko, sužinojo, kad O. L. gamina ir parduoda įvairius mėsos produktus. Neatsimena iš ko ir kada gavo jos telefono numerį, bet, kiek atsimena, maždaug 2019 m. vasario mėnesį paskambino jai ir paklausė, ar turi mėsos faršo, dešrelių ir šaltienos. Neprisimena, ką ji jai tuo metu atsakė, tačiau ji dešreles ir šaltieną nusipirko tą pačią dieną nuvykusi pas ją į namus, adreso nežino, tačiau kur gyvena žino. Kokį kiekį dešrelių ir šaltienos pirko, neprisimena, tačiau O. L. už mėsos produktus sumokėjo ne mažiau 15 eurų. Dar dviejų mėnesių laikotarpyje, tačiau tiksliai neatsimena, kuriomis dienomis ir kokiomis aplinkybėmis, yra pirkusi ne mažiau du kartus iš O. L. dešrelių virimui, rūkytų lašinukų, mėsos vyniotinį, tačiau kokį kiekį pirko ir kiek tiksliai už šiuos mėsos gaminius mokėjo, neatsimena. Per šiuos du mėsos produktų pirkimus sumokėjo ne mažiau 30 eurų, maždaug po ne mažiau 15 eurų kiekvieną pirkimą. Viso už mėsos produktus O. L. yra sumokėjusi ne mažiau kaip 45 eurus. Kiek atsimena, rūkytus lašinius ir dešreles O. L. pasverdavo ir tada pasakydavo, kiek reikia mokėti už šias prekes, o ant vyniotinio buvo priklijuotas lipdukas su jau parašyta kaina, tačiau kokia ji ten buvo parašyta ir ant kokios spalvos lapelio, neatsimena. Visada O. L. mokėdavo grynais pinigais, o ji, jei reikėda­vo, paduodavo grąžą ir sudėdavo perkamus produktus į plastikinį krepšelį, tačiau niekada jokio dokumento neišrašė, kad ji gavo iš jos pinigus, ir nedavė jai pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesidomėjo. Jai tiko O. L. parduodamos mėsos produkcijos kokybė ir kaina, todėl daugiau į nieką nesigilino;

- liudytojos R. M. parodymais (1 t., b. l. 36–37), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie 40 metų. Ji pas ją parduotuvėje kartais perka jautieną, vis paklausia šviežia ar ne ir pan. Kartais paskambinusi telefonu paklausia, kada atveš į parduotuvę jautienos, ji jai atsako, jei tai žino. 2019 m. pradžioje, tiksliau datos neatsimena, neatsimena kokiomis aplinky­bėmis ir iš ko, sužinojo, kad O. L. gamina ir parduoda įvairius mėsos produktus. Neatsi­mena iš ko ir kada gavo jos telefono numerį, bet, kiek atsimena, maždaug 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliau datos neprisimena, paskambino jai ir paklausė, ar turi rūkytų kumpelių. Tą pačią dieną, tačiau neatsimena kurią valandą, nuvyko pas ją į namus, adreso nežino, tačiau kur gyvena, žino. Kokį kiekį rūkytų kumpelių pirko, neatsimena, galėjo būti ne mažiau 4 gabaliukai. Ant kiekvieno gabaliuko buvo lipdukas, ant kurio ranka buvo parašyta kiekvieno konkretaus gabaliuko kaina, tačiau kokia ji ten buvo parašyta ir ant kokios spalvos lapelio, neatsimena. O. L. sumokėjo grynais pinigais, o ji jai padavė grąžą ir sudėjo perkamus mėsos produktus į plasti­kinį krepšelį. Jokio dokumento neišrašė, kad ji gavo iš jos pinigus ir nedavė jai pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Už mėsos gaminius O. L. ji sumokėjo ne mažiau 15 eurų, tačiau kiek tiksliai, neatsimena. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesi­domėjo. Iš O. L. jos gamintus mėsos produktus pirko tik vieną kartą;

- liudytojos B. P. parodymais (1 t., b. l. 39–40), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie pusmetį. Žino, kad ji gyvena Lazdijų kaime, tikslaus adreso nežino, tačiau kur gyvena, žino. 2019 m. pradžioje, neatsimena kokiomis aplinkybėmis ir iš ko sužinojo, kad O. L. gamina ir parduoda įvairius mėsos produktus. Neatsimena iš ko ir kada gavo jos telefono numerį, bet, kiek atsimena, 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje paskambino jai ir paklausė, ar turi rūkytų lašinių ir dešrų bei mėsos vyniotinių. Neatsimena, ar tą pačią, ar kitą dieną, tačiau iki 2019 m. balandžio 14 d., nuvyko pas ją į namus. Kokį kiekį mėsos gaminių iš viso pirko neatsimena, kiek atsimena, tai galėjo būti ne mažiau 2 gabaliukai rūkytų lašinių, ne mažiau 5 kg rūkytų dešrų ir ne mažiau 2 vnt. vyniotinių, tačiau koks jų svoris buvo, neatsimena. Kiek atsimena, O. L. kiekvienos rūšies prekę svėrė ir pasakydavo kiek kainuoja. Pasvėrusi visus jos išsirinktus mėsos produktus, pasakė, kiek iš viso reikia sumokėti pinigų, tačiau kiek tiksliai pinigų sumokėjo O. L., neatsimena. O. L. sumokėjo grynais pinigais, o ji padavė grąžą ir sudėjo jos perkamus mėsos produktus į plastikinį krepšelį. Jokio dokumento neišrašė, kad ji gavo iš jos pinigus ir nedavė jai pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Už mėsos gaminius O. L. sumokėjo ne mažiau 40 eurų, tačiau kiek tiksliai, neatsimena. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesidomėjo. Iš O. L. jos gamin­tus mėsos produktus pirko tik vieną kartą;

- liudytojos D. S. parodymais (1 t., b. l. 42–43), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie 40 metų. Žino, kad ji gyvena Lazdijų kaime, tikslaus adreso nežino, tačiau kur gyvena, žino. 2019 m. pradžioje, neatsimena, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko sužinojo, kad O. L. parduoda įvairius mėsos produktus. Neatsimena iš ko ir kada gavo jos telefo­no numerį, bet, kiek atsimena, maždaug 2019 m. vasario–kovo mėnesį, nuvyko pas ją į namus ir nusipirko iš jos du virtus mėsos suktinukus ir du rūkytus kumpelius, kiek jie svėrė, neprisimena. Prieš tai ir po to yra jai kelis kartus skambinusi ir klaususi, ar ji turi vienokių ar kitokių mėsos produktų, tačiau iš jos ji iki tol ir po šio pirkimo nėra pirkusi. Kiek atsimena, ji kiekvienos rūšies prekę svėrė ir pasakydavo, kiek kas kainuoja. Pasvėrusi visus jos išsirinktus mėsos produktus, pasa­kė, kiek iš viso reikia sumokėti pinigų. O. L. sumokėjo grynais pinigais, o ji jai padavė grąžą ir sudėjo jos perkamus mėsos produktus į plastikinį krepšelį. Jokio dokumento neišrašė, kad gavo iš jos pinigus ir nedavė pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Už mėsos gaminius O. L. sumokėjo ne mažiau 12 eurų, tačiau kiek tiksliai, neatsimena. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesidomėjo. Iš O. L. jos gamintus mėsos produktus pirko tik vieną kartą;

- liudytojos I. R. parodymais (1 t., b. l. 45–46), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta. Kada ir kaip su ja susipažino, neatsimena, tikslaus adreso nežino, tačiau kur konkrečiai gyvena žino. 2019 m. pradžioje, neatsimena kokiomis aplinkybėmis ir iš ko, sužinojo, kad O. L. parduoda įvairius mėsos produktus. Neatsimena iš ko ir kada gavo jos telefo­no numerį, bet, kiek atsimena, maždaug 2019 m. vasario mėnesį, grįždama iš Lenkijos, paskambino O. L. ir paklausė, ar turėtų parduoti rūkytų dešrelių, lašinių ir kumpio. Ką ji jai atsakė, neatsimena, tačiau mano, kad po 15–20 minučių ji buvo pas ją namuose. O. L. atnešė mėsos gaminių, ji išsirinko ir ji juos pasvėrė, kiek konkrečiai kokie gaminiai svėrė, neatsimena. Pirko rūkytus lašinius ir rūkytą šoninę, rūkytų dešrelių neturėjo, kiek svėrė kurie mėsos gaminiai neatsimena. Ona į atskirus celofaninius krepšelius sudėjo rūkytos šoninės gabaliukus ir rūkytus laši­nius, ant šių gabaliukų jokių prilipdytų lapelių su kainomis nebuvo. Ji O. L. padavė pinigus grynais, tačiau jokio dokumento neišrašė, kad ji gavo iš jos pinigus ir nedavė pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Už mėsos gaminius O. L. sumokėjo ne mažiau 35 eurų, kiek tiksliai, neatsimena. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, nesido­mėjo. Iš O. L. jos gamintus mėsos produktus pirko tik vieną kartą;

- liudytojo I. B. parodymais (1 t., b. l. 48–49), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie 30 metų. Jis yra ūkininkas, augina galvijus ir juos parduoda mėsai, turi įvairios technikos bei kitokių ūkyje reikalingų priemonių. 2019 m. O. L. ne mažiau 4 kartus prašė pasinaudoti jo ūkyje esančiomis gyvulių svėrimo svarstyklėmis, norėjo pasverti perka­mas kiaules. Kieno tos kiaulės buvo, kiek jos svėrė, kada konkrečiai vyko kiaulių svėrimas, neatsi­mena, tai buvo žiemą ir pavasarį, maždaug 2019 m. vasario–balandžio mėnesiais. Jis pats kiaulių svėrime nedalyvavo, tik matydavo, kad O. L. kiekvieną kartą būdavo atvykusi su A. G. – jie buvo pirkėjai, jis jai padėdavo. Taip pat kelis kartus matė atvykus ir V. R., kaip suprato, jis buvo konkrečios, tuo metu sveriamos kiaulės pardavėjas. Būdavo ir kiti žmonės, pardavinėję kiaules O. L., tačiau jis jų nepažinojo. Kiek pinigų ir kas kam sumokėjo už konkrečią kiaulę, nežino, nematė, tuo nesidomėjo. Už tai, kad kaimynė O. L. naudojasi jam priklausančiomis galvijų svėrimo svarstyklėmis jokio atlyginimo neprašė ir negavo, tai leido daryti draugiškai. Žnojo, kad O. L. perka gyvas kiaules ir iš jų mėsos gamina įvairius mėsos gaminius, kuriuos parduoda. Ar ji turėjo reikiamus leidimus gamin­ti mėsos gaminius ir juos pardavinėti, nežino, tuo nesidomėjo. Jis pats asmeniškai iš jos jokių mėsos gaminių nepirkęs, tačiau mieste sklandė kalbos, kad ji pardavinėja pačios gamintą mėsos produkci­ją;

- liudytojos O. G. parodymais (1 t., b. l. 51–52), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta nuo 1989 m., gyvena kaimynystėje, jos telefono numerį turi jau seniai. Žinojo iš kalbų, kad O. L. gamina įvairius produktus iš mėsos ir juos parduoda. Iš ko ji pirko kiaules, nežino. 2019 m. vasario mėnesį, tiksliau datos neatsimena, ji skambino O. L., nes norėjo iš jos įsigyti rūkyto kumpio, parūkytų dešrelių ir vyniotinio. O. L. sakė, kad visko turi, todėl iš karto nuėjo pas ją į namus ir pati išsirinko mėsos produktų gabaliukus, kuriuos O. L. pasvėrė svarstyklėmis, ir pasakė bendrą visų mėsos gaminių kainą. Kiek svėrė koks mėsos gaminys, kiek kainavo kiekvienas gabaliukas, neatsimena. Kokia buvo įsigytų mėsos produktų kaina tiksliai neatsimena, tačiau už viską sumokėjo ne mažiau 10 Eur. 2019 m. kovo viduryje, tiksliau datos neatsimena, vėl paskambino O. L. ir paklausė, ar ji turi mėsos gaminių. Jai atsakius, kad turi, tą pačią dieną nuėjo pas ją į namus, pati išsirinko mėsos produktų gabaliukus, kuriuos O. L. pasvėrė svarstyklėmis, ir pasakė bendrą visų mėsos gaminių kainą. Kiek svėrė koks mėsos gaminys, kiek kainavo kiekvienas gabaliukas, neatsimena, Kokia buvo šių įsigytų mėsos produktų kaina tiksliai neatsimena, tačiau už viską sumokėjo ne mažiau 10 Eur. Šį kartą, kaip ir praeitą, pirko po gabaliuką rūkyto kumpio, parūkytų dešrelių ir vyniotinio. Visus pirktus mėsos produktus sunaudojo savo reikmėms, niekam jų nepardavė. Viso iš O. L. yra pirkusi mėsos gaminių už ne mažiau kaip 20 eurų, tačiau už kiek tiksliai neatsimena. O. L. už mėsos produktus mokėjo grynais pinigais, o ji paduodavo grąžą ir sudėdavo perkamus mėsos produktus į plastikinį krepšelį. Jokio dokumento neišrašydavo, kad ji gavo iš jos pinigus, ir nedavė jai pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Jokio dokumento iš jos ir nereikalaudavo. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesidomėjo. Iš O. L. jos gamintus mėsos produktus pirko du kartus;

- liudytojo A. Š. parodymais (1 t., b. l. 54–55), iš kurių matyti, kad O. L. nepažinojo iki 2019 m. kovo mėnesio, tiksliau datos neatsimena. Maždaug tuo metu būda­mas Lazdijų miesto turguje norėjo nusipirkti šviežių lašinių. Stovint prie mėsos pardavimo prekys­talio, priėjo iš matymo pažįstamas apie 60 metų vyriškis, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Jis pasakė, kad Lazdijuose yra tokia O. L., kuri pasipjauna kiaulę ir kai jai lieka mėsos ar lašinių, tą likutį parduoda ir ji yra tvarkinga. Jis pasakė O. L. telefono numerį, kurio nėra išsaugojęs. Jis jai kelis kartus skambino pasiteirauti, ar turi lašinių. Kiek kartų skambino ir kada, neatsimena, galėjo būti 2019 m. kovo–balandžio mėnesiai. Šiuo laikotarpiu vieną kartą jai prisiskambino, kada ji turėjo lašinių, paprašė parduoti 2 kg šviežių lašinių ir tą pačią dieną nuvyko pas ją. Ji telefonu papasakojo, kur jam reikia atvažiuoti, jos tikslaus adreso nežino. Tą kartą ją matė pirmą kartą. Užėjus į jos namų virtuvėlę ji padavė jau atpjautą gabaliuką lašinių, sakė, kad jų yra 2 kg. Jis ja tikėjo, todėl net nesvėrė to gabaliuko prie jo. O. L. pasakė kainą, kokią, neatsi­mena, tačiau už tą gabalą lašinių sumokėjo ne mažiau 3 eurų. O. L. už lašinius sumokė­jo grynais pinigais, ji jam padavė grąžą ir lašinius įdėjo į jo atsivežtą plastikinį krepšelį. Jokio doku­mento neišrašė, kad ji gavo iš jo pinigus ir nedavė jam pasirašyti, kad jis jai pinigus padavė. Jis jokio dokumento iš jos ir nereikalavo. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir preky­ba, nežino, tuo nesidomėjo. Iš O. L. jos gamintus mėsos produktus pirko tik vieną kartą;

- liudytojos E. B. parodymais (1 t., b. l. 60–61), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie du metus. Tikslaus jos adreso nežino, tačiau kur gyvena žino. Iš ko gavo jos telefono numerį ir kaip sužinojo jos gyvenamąją vietą, neatsimena. Žinojo iš kalbų mieste, kad O. L. gamina įvairius produktus iš mėsos ir juos parduoda. Iš ko ji pirkdavo kiaules, nežino. 2019 m. vasario mėnesio viduryje, tiksliau datos neatsimena, skambino O. L., nes norėjo įsigyti žalių dešrelių, suktinį ir šaltienos. O. L. sakė, kad visko turi, todėl vyras tą pačią dieną ją nuvežė prie jos namo, ji viena nuėjo į namus ir pati išsirinko mėsos produktų gabaliukus ir indelius, kuriuos O. L. pasvėrė svarstyklėmis, ir pasakė bendrą visų gami­nių kainą. Kiek atsimena, ant vyniotinio jau buvo užklijuotas lapelis su ranka užrašyta kaina, tačiau kokia, neatsimena. Ant šaltienos indelio ir dešrelių virimui kainų nebuvo. Kiek svėrė koks mėsos gaminys, kiek kainavo kiekvienas mėsos gabaliukas ar indelis, neatsimena. Kokia tiksli buvo įsigy­tų mėsos produktų kaina ir svoris neatsimena, tačiau už viską sumokėjo ne mažiau 15 Eur. 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje vėl paskambino O. L. ir paklausė, ar turi dešrelių virimui, pašteto ir šaltienos. Jai atsakius, kad turi, vyras tą pačią dieną ją nuvežė prie jos namo, ji viena nuėjo į namus ir pati išsirinko mėsos produktų gabaliukus ir indelius, kuriuos O. L. pasvėrė svarstyklėmis, ir pasakė bendrą visų mėsos gaminių kainą. Paštetas ir šaltiena buvo įdėti į plastikinius indelius, o dešreles virimui O. L. sudėjo į polietileninį krepšelį. Kiek atsi­mena, nei ant vieno iš jos pirktų mėsos gaminių nebuvo užklijuota kainų. Kiek svėrė koks mėsos gaminys, kiek kainavo kiekvienas mėsos produktas, neatsimena. Kokia buvo šių įsigytų mėsos produktų kaina ir svoris, neatsimena, tačiau už viską sumokėjo ne mažiau 15 Eur. O. L. už mėsos produktus mokėjo grynais pinigais, o ji paduodavo grąžą ir sudėdavo perkamus mėsos produktus į plastikinį krepšelį. Jokio dokumento neišrašydavo, kad ji gavo iš jos pinigus ir nedavė pasirašyti, kad ji jai pinigus padavė. Ji jokio dokumento ir nereikalaudavo. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino, tuo nesidomėjo. Iš O. L. jos gamin­tus mėsos produktus pirko du kartus;

- liudytojo A. B. parodymais (1 t., b. l. 63–64), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta apie du metus, su ja daugiau bendrauja žmona. Telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jo dukrai A. Š., tačiau šiuo abonementu naudojosi jis ir jo žmona Elena. Šiuo metu šiuo telefono numeriu nesinaudoja. Girdėjo, kad O. L. gamina įvairius mėsos produktus ir juos pardavinėja, tačiau asmeniškai iš jos niekada nėra pirkęs jokių mėsos produktų, tai darydavo jo žmona Elena. Kada, kiek ir kokių mėsos produktų žmona pirko iš O. L., neatsimena, tuo nesidomėjo. Kokius mėsos produktus gamino O. L., po kiek juos pardavinėjo, nežino, to pas nieką neklausė. Kelis kartus vežė žmoną pas O. L. pirkti mėsos produktų, todėl žino, kur ji gyvena, nors tikslaus adreso pasakyti negali, nes nežino. Kiek tiksliai kartų ir kada vežė žmoną pas O. L. pirkti mėsos gaminių, neatsimena. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino;

- liudytojos E. S. parodymais (1 t., b. l. 66–67), iš kurių matyti, kad O. L. pažįsta nuo jaunystės, ji yra buvusi jos tėvo bendradarbė „S. Nėries“ kolūkyje. Tikslaus O. L. adreso nežino, tačiau kur gyvena žino. Iš ko gavo jos telefono numerį ir kaip sužinojo jos gyvenamąją vietą, neatsimena. Žinojo iš kalbų mieste, kad O. L. gami­na įvairius produktus iš mėsos ir juos parduoda. Iš ko ji pirkdavo kiaules, nežino. 2019 m. pradžio­je, tiksliau datos neprisimena, skambino O. L., nes norėjo iš jos įsigyti vyniotinių. Girdėjo, kad ji skaniai gamina mėsos vyniotinius, kurių vieneto kaina svyruoja nuo 3 iki 4 eurų. O. L. jai atsakė, kad šiuo metu jų neturi ir artimiausiu metu negamins, todėl neturi ką parduoti. Kiek atsimena, daugiau jai neskambino. Iš jos nėra pirkusi jokių mėsos gaminių, bet žino­jo, kad ji dar gamina rūkytus mėsos gaminius bei juos parduoda. Kokius konkrečiai O. L. gamino mėsos gaminius, kokios jų kainos ir kiek kokių gaminių turėjo, nežino. Ar ji turėjo leidimą verstis mėsos gaminių gamyba ir prekyba, nežino. Iš O. L. jos gamintų mėsos produktų nepirko;

Kadangi kaltinamoji, neįkūrusi įmonės ir neturėdama teisės verstis ūkine, komercine veikla, susijusia su mėsos perdirbimu, mėsos gaminių gamyba ir prekyba, versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neturėdama licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, jos veiksmai teisin­gai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajai skirti baudą. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutin­ka su siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę nei siūlo prokuroras baudą ir nustatyti ne trumpesnį nei viene­rių metų baudos sumokėjimo terminą (3 t., b. l. 17, 19–21).