Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. I., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria D. I. baudžiamoji byla buvo perduota prokuratūrai iš naujo tirti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šioje byloje D. I. buvo surašytas prokuroro nutarimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą:

1.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį už tai, kad 2019 m. spalio 26 d. laikotarpiu nuo 23.48 val. iki 23.55 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos įstatymo uždraustos veikos padarymui, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė vieną smūgį kumščiu bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajam L. M. į veido sritį, tuo padarydamas L. M. dvidešimt pirmo danties vainiko lūžį, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; po to, 2019 m. spalio 27 d. laikotarpiu nuo 0.30 val. iki 1 val., tęsdamas įstatymo uždraustą veiką, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, metaliniu strypu vieną kartą sudavė L. M. į kaktos sritį, tuo padarydamas L. M. kaktos sumušimą, pasireiškusį: kirstine žaizda kaktos dešinėje su poodine kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose ir dešinės akies aplinkoje; įspaustiniu kaktikaulio lūžiu, apimančiu kaukolės pamatą; kraujo išsiliejimu į kaktinį, pleištakaulio ančius ir akytkaulio celes, taip sunkiai sutrikdė L. M. sveikatą, bei metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam D. M. į galvos sritį ir nenustatytą kiekį kartų spyrė gulinčiam D. M. į krūtinę, nugarą, galvą, kojas, tuo sukėlė D. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

1.2. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos įstatymo uždraustos veikos padarymui, panaudodamas prieš nukentėjusįjį L. M. psichinę prievartą, o būtent: reikalaudamas L. M. jam atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną už neva nukentėjusiojo suplėšytą jo striukę, ir L. M. jo išsigandus dėl anksčiau prieš L. M. panaudoto jo fizinio smurto, bei jam atidavus K. K. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi5“, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą savo teisę.

2. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu D. I. sirgo ir šiuo metu serga paranoidine šizofrenija, jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. I. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. D. I. negali dalyvauti atliekant procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus bei dalyvauti teismo posėdžiuose, kadangi dėl psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis.

3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, paskyrė papildomą, stacionarinę, kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, siekdamas išsiaiškinti, ar įstatymo uždraustos veikos metu D. I. sirgo psichikos sutrikimu ir ar galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar šiuo metu D. I. serga psichikos sutrikimu ir ar gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar reikia D. I. skirti priverčiamąsias medicinos priemones, jei taip, tai kokias.

4. Iš papildomos, stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. I., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu D. I. diagnozuojami (duomenys neskelbtini). D. I. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jis taip pat gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. I. nerekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

5. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perdavė D. I. baudžiamąją bylą prokuratūrai iš naujo tirti. Teismas nurodė, kad toks sprendimas paprastai priimamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau įvertinus vienareikšmes papildomos, stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, tolimesnis procesas prieš D. I. dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra neracionalus ir beprasmis.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg skubotai priėmė skundžiamą nutartį, kuria D. I. baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai iš naujo tirti. Apelianto įsitikinimu, tokią nutartį pirmosios instancijos teismas galėjo priimti tik tokiu atveju, jei būtų surengęs teismo posėdį, sudaręs galimybę proceso dalyviams susipažinti su papildomos, stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei išklausyti jų nuomonę. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė BPK 400 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau šiuo konkrečiu atveju šis pažeidimas yra tik formalus, jį pripažinti esminiu, esmingai suvaržiusiu asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, teises į teisingą bylos išnagrinėjimą ir teisę į gynybą.

5. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras padarė išvadą, jog byloje pakanka duomenų manyti, kad D. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad D. I. šių nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei serga ir bylos tyrimo metu ir jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ir užbaigtas vadovaujantis BPK normomis, reglamentuojančiomis priverstinių medicinos priemonių taikymo procesą. Todėl, vadovaujantis BPK 397 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 398 straipsniu, D. I. baudžiamoji byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo. Teisme suabejojus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte išdėstytų išvadų apie D. I. psichikos sveikatos būklę ir ligą išsamumu, teismas paskyrė papildomą, stacionarinę, kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Šios ekspertizės metu teismo psichiatrų ir psichologų ekspertų komisija padarė išvadas: kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. I. konstatuojami psichikos sutrikimai, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu D. I. taip pat diagnozuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, tačiau jis taip pat gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jam nerekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, naujai teisme gauti duomenys rodo, kad D. I. jam inkriminuotų veikų padarymo metu buvo ir šiuo metu yra pakaltinamas. Kas taip pat svarbu, iš minėtos papildomos, stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad anksčiau D. I. buvo atliktos ambulatorinės ekspertizės, tačiau jų metu nestebint specifinių lėtinio psichikos sutrikimo simptomų ir esant manipuliatyvios elgsenos požymių, siekiant pilnai ir tiksliai įvertinti D. I. psichikos būseną, buvo rekomenduota atlikti papildomą (dalyvaujant tai pačiai ekspertų komisijai) stacionarinę, kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė.

6. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad šios papildomos, stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados yra pakankamai aiškios, konkrečios, neprieštaringos, jos pašalina ankstesnių ekspertizių metu kilusias abejones dėl D. I. psichikos būklės ir jo pakaltinamumo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas bylą perduoda prokurorui iš naujo tirti, jei nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas.

7. Skunde apeliantas tam iš esmės neprieštarauja, tik nurodo, jog šiuo atveju byla teisme turėjo būti pabaigta nagrinėti iš esmės, proceso dalyviams turėjo būti suteikta teisė susipažinti su naujai gautu ekspertizės aktu ir leista jiems šiuo klausimu pasisakyti, kaip tai numatyta BPK 400 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, kuri gauta šio Kodekso 398 straipsnyje nustatyta tvarka (dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 2 to paties straipsnio dalyje nurodyta, kad teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Iš to galima spręsti, kad 400 straipsnio 2 dalyje nustatyta įrodymų tyrimo apimtis ir reikalavimas visus juos išsamiai ištirti ir įvertinti, aktualus nesant jokių abejonių, kad asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas. Šiuo gi atveju, teisme gauti nauji duomenys apie D. I. psichinės sveikatos būklę leidžia teigti, kad jis 2019 m. spalio mėnesį, jam inkriminuotų veikų padarymo metu, nebuvo nepakaltinamas. Ir tai, savo ruožtu, lėmė pirmos instancijos teismo sprendimą nebetęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso toliau, o vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui.

8. Logiška manyti, jog baudžiamojoje byloje esant skirtingoms išvadoms apie D. I. psichinės sveikatos būklę nusikalstamų veikų padarymo metu, reikės papildomų veiksmų siekiant pašalinti prieštaravimus bei kilusias abejones, tačiau tą pilnai galės padaryti ir prokuroras.

9. Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis apygardos teismas iš esmės sutinka, kad esamomis aplinkybėmis tolesnis procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo būtų neracionalus, jis neatitiktų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Todėl, naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį šiuo konkrečiu atveju pakankamo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti D. I., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.