Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C. (A. C.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2020 m. lapkričio 20 d., apie 11.50 val. šalia prekybos centro „Maxima“ esančiose taromato patalpose, adresu Kovo 11-osios g. 38B, Grigiškėse, Vilniuje, tyčia vieną kartą dešine ranka trenkė į taromato valdymo ekraną bei jį sudaužė, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, priklausantį UAB „Tomra Systems“, ir padarė 1052,34 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. C. kaltę pripažino ir parodė, kad priduodant tarą taromatas užstrigo ir nepriėmė taros. Jis nesuvaldęs emocijų ir nepagalvojęs, kad taip atsitiks, nestipriai trenkė į taromatą ir sudaužė stiklą. Išsigando, todėl išėjo, nežinojo, ką daryti. Supranta, kad įmonei reikėjo pakeisti ekraną. Sutinka su ieškiniu, tačiau šiuo metu neturi iš ko atlyginti žalą. Jo šeimos pajamos yra 130 eurų. Nėra darbų, dabar dar karantinas viską apsunkina, turi problemų su nugara. 1998 metais turėjo stuburo traumą. Kreipėsi ne vieną kartą į gydytojus, bet jie atsakė, kad viskas gerai, neįgalumo neduoda. Gyvena su žmona ir dviem vaikais, žmona nedirba, šiuo metu yra dekrete. Blogai vertina savo elgesį, neatsakingai pasielgė pasišalindamas, bet jis išsigando, pirmą kartą tokia situacija. Neturi priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Labai gailisi. Jeigu bus skirtas laisvės apribojimas, tai jis galbūt negalės nuvažiuoti į kaimą ir vaikus naktį prižadins betikrinant. Prašo neskirti tokios bausmės ir atleisti. Daugiau tai nepasikartos ir bus pamoka visam gyvenimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. C. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. C. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta bei gailisi, sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2020 m. lapkričio 20 d. apie 11.50 val. šalia prekybos centro „Maxima“ esančiose taromato patalpose, adresu Kovo 11-osios 38B, Grigiškės, tyčia vieną kartą dešine ranka trenkė į taromato valdymo ekraną bei jį sudaužė. Numatė, kad dėl jo tokių veiksmų gali sudužti taromato ekranas, tačiau pamanė, kad trenkus vieną kartą, nieko blogo nenutiks. Tiesiog dėjo butelius į taromatą, bet jų nepriėmė, vis butelius grąžindavo atgal, todėl nesusivaldęs sudavė vieną kartą ranka į taromato ekraną ir jis įskilo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, yra linkęs atlyginti padarytą žalą, tačiau neturi galimybės, nes šiuo metu nedirba ir negauna jokių pajamų. Žalos negalės atlyginti net mokant dalimis. Visas jam žinomas įvykio aplinkybes nurodė, daugiau neturi, ką papildyti (b. l. 41-43).

Vaizdo įrašų duomenys bei Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta informacija patvirtina, jog iš penkių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kurios stebi taros supirkimo patalpą ir yra stacionarios, pirmojoje pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurios pavadinimas „80 (20-11-20 11’48’55)“, trukmė yra 4 min. 02 sek. Pateiktoje medžiagoje matosi taromato vidaus patalpa, kurioje kairėje pusėje yra išėjimo durys, toliau prie sienos yra šiukšlių konteineris ir kairėje pusėje du taros priėmimo aparatai. Prie arčiau išėjimo esančio taros priėmimo aparato nuo vaizdo įrašo pradžios stovi vyras su veidą dengiančia kauke, mėlynos spalvos striuke, kuris pridavinėja tarą. Vaizdo įrašo 20 sek. matyti, kaip vyrui, priduodančiam tarą, nepavyksta priduoti vienos iš skardinių, t. y. skardinė tara sugrįžta atgal, po ko 22 sekundę vyras dešinės rankos delnu trenkia per taromato valdymo ekraną, kuris suskyla. Skilus ekranui, vyras tęsia taros pridavimą, 28 sekundę vyras mosti ranka į viršų ir toliau tęsia taros pridavimą. 3 min. 47 sek. vyras susikrauna į vieną maišą po taros pridavimo likusius maišus. 3 min. 59 sek. pasiima kvitą ir išeina iš patalpos. Vaizdo įrašas baigiasi. Antroje pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurios pavadinimas „82 (20-11-20 11‘46’06)“, trukmė yra 1 min. 36 sek. Pateiktoje medžiagoje filmuojamas laukas, kuriame matosi kairėje pusėje automobilio stovėjimo aikštelės dalis, dešinėje pusėje taros supirkimo patalpa. 0 min. 3 sek. vaizdo įraše matosi, kaip atvažiuoja OPEL markės automobilis, kurio valstybinio numerio raidės „(duomenys neskelbtini)“, skaičių nesimato dėl vaizdo įrašo kokybės. Automobilis sustoja automobilių stovėjimo aikštelėje. 0 min. 14 sek. iš automobilio išlipa prieš tai minėtas vyras. 0 min. 38 sek. vyras su maišais eina link taros supirkimo patalpos. 0 min. 49 sek. atidaro taromato duris ir užeina į vidų. 0 min. 58 sek. išeina iš taromato ir eina link OPEL automobilio ir dingsta iš vaizdo. 1 min. 20 sek. vyras atsiranda su maišais rankoje, vėl eina link taromato. 1 min. 31 sek. atidaro duris ir užeina į vidų. Vaizdo įrašas baigiasi. Trečioje pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurios pavadinimas „82 (20-11-20 11‘52’39)“, trukmė yra 0 min. 40 sek. Pateiktoje medžiagoje filmuojamas laukas, kuriame matosi kairėje pusėje automobilio stovėjimo aikštelės dalis, dešinėje pusėje taros supirkimo patalpa. 0 min. 17 sek. iš taros supirkimo patalpos išeina prieš tai minėtas vyras su maišu rankoje ir eina link stovinčio OPEL automobilio. 0 min. 27 sek. vyras iš vaizdo dingsta. 0 min. 30 sek. atsiranda prieš tai minėtas vyras, kuris sėdasi į automobilio vairuotojo vietą. 0 min. 35 sek. įsijungia automobilio žibintai. 0 min. 37 sek. automobilis atbulas pajuda iš stovėjimo vietos ir dingsta iš vaizdo. Ketvirtoje pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurios pavadinimas „83 (20-11-20 11‘46’05)“, trukmė yra 1 min. 15 sek. Pateiktoje medžiagoje filmuojamas laukas, kuriame matosi kairėje pusėje automobilio stovėjimo aikštelės dalis, dešinėje pusėje pastato siena ir vaizdo pabaigoje taros supirkimo patalpa. Nuo vaizdo įrašo pradžios matosi, kaip automobilis OPEL (universalas) atvažiuoja į stovėjimo vietą. 0 min. 11 sek. iš automobilio išlipa prieš tai minėtas vyras, automobilio bagažinė atsidaro. 0 min. 32 sek. vyras iš bagažinės paima maišą ir eina nuo automobilio. 0 min. 39 sek. vyras iš taros supirkimo automato išeina ir eina link automobilio. 0 min. 53 sek. iš bagažinės paima maišus ir nueina link taros supirkimo patalpos, tuo metu bagažinė užsidaro. 1 min. 14 sek. vyras užeina į patalpą. Vaizdo įrašas baigiasi. Penktoje pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurios pavadinimas „83 (20-11-20 11‘53’06)“, trukmė yra 0 min. 30 sek. Pateiktoje medžiagoje filmuojamas laukas, kuriame matosi kairėje pusėje automobilio stovėjimo aikštelės dalis, dešinėje pusėje pastato siena ir vaizdo pabaigoje taros supirkimo patalpa. Nuo vaizdo įrašo pradžios prieš tai minėtas vyras stovi prie OPEL automobilio, 0 min. 05 sek. įsėda į vairuotojo vietą. 0 min. 10 sek. automobilis pajuda atbuline eiga. 0 min. 18 sek. apsisukęs pradeda važiuoti į priekį. 0 min. 22 sek. automobilis dingsta iš vaizdo (b. l. 27-28).

Prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 20 d., apie 11.50 val., adresu Kovo 11-osios g. 38 B, Grigiškėse, prekybos centre Maxima, buvo sudaužytas UAB „Tomra Systems“ priklausančio taromato valdymo ekranas. Parduotuvė turi filmuotą medžiagą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonei padarytos žalos (b. l. 1-2).

Tarnybinio pranešimo dėl asmens nustatymo duomenimis, dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47116-20, peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką daro vyras, kuris atvažiuoja tamsios spalvos Opel Vectra automobiliu, universalo kėbulu, valstybiniai numeriai matosi tik raidės „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gruodžio 10 d. Grigiškėse, Pašto gatvėje buvo pastebėtas automobilis, kurio požymiai bei valstybinių numerių raidės atitiko. Automobilį sustabdžius paaiškėjo, kad jį vairuoja A. C., kuris buvo apsirengęs tais pačiais drabužiais, kaip ir pateiktame vaizdo įraše. Vyras buvo kitą dieną iškviestas į policijos komisariatą. Atvykus A. C. buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame vyras save atpažino bei neneigė, kad sugadino taromato valdymo ekraną (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmė

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą dešine ranka trenkė į taromato valdymo ekraną bei jį sudaužė ir šiais veiksmais UAB „Tomra Systems“ padarė 1052,34 euro turtinę žalą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną vieną kartą ranka trenkė į taromato valdymo ekraną, nes taromatas nepriėmė taros ir vis ją gražindavo atgal. A. C. kaltę įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas, prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas dėl asmens nustatymo. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad ne specialiai sudaužė stiklą, tai padarė nepagalvojęs, taromatui užstrigus ir nepriėmus taros. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad iš tiesų A. C. stiklą sudaužė spontaniškai, susinervinęs dėl taromato trukdžių. Tačiau akivaizdu ir tai, jog svetimas turtas sugadintas ne dėl kaltinamojo neatsargumo, o sudavus į stiklą smūgį ranka. Kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo turi suvokti akivaizdų dalyką, jog smūgis į stiklą gali lemti jo sudaužymą, sugadinimą. Suduodamas į taromato stiklą, A. C. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai, kad jis buvo abejingas padariniams, patvirtina ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. pasišalinimas iš įvykio vietos. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, kas jo atsakomybės nešalina. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. C. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 31), per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, duomenų apie jam paskirtos baudos sumokėjimą byloje nėra (b. l. 32), nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. niekur nedirba (b. l. 33), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 34), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos A. C. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, gana teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, jog tokio pobūdžio priešingą teisei elgesį galima laikytis atsitiktinumu, kadangi jis nėra teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Todėl jam nėra tikslinga skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą; įvertinus tai, kad jis šiuo metu nedirba, manytina, jog jam nėra tikslinga ir skirti baudos bausmę; nors kaltinamasis ir prašė neskirti prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės, tačiau atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra tinkamiausia, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, bei, įvertinus A. C. asmenybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimo aplinkybes, neskiriant intensyvios priežiūros. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – artimas vidutiniam, numatytam BK 48 straipsnyje, yra tinkamas. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir viešųjų darbų bausmė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, kaip pats nurodo – gydytojai nėra jam nustatę nedarbingumo, tai, kad savo veiksmais padarė turtinę žalą, jam skirtinas įpareigojimas per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. C. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – skirti yra netikslinga, kadangi kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, todėl šia baudžiamojo poveikio priemone būtų pažeidžiami civilinio ieškovo interesai gauti žalos atlyginimą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, o kaltinamajam, kuris anksčiau neteistas, skiriama viena iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių bei nustatomas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

UAB „Tomra Systems“ byloje yra pareiškusi 400 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 14). Ieškinyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas UAB „Tomra Systems“ priklausančio taromato valdymo ekranas 1052,34 Eur vertės. Draudimo bendrovė kompensavo dalį patirtos žalos, t. y. 720,84 Eur, išskyrus 400 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, todėl bendrovei liko neatlyginta likusi 400 Eur dydžio žala, patirta dėl taromato valdymo ekrano sugadinimo. Taip pat pateikė Darbų sąmatą, iš kurios matyti, jog padaryta žala yra 1052,34 Eur be PVM (b. l. 16).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Tomra Systems“ A. C. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl A. C. veiksmais padarytos turtinės žalos yra tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautas civilinio ieškovo UAB „Tomra Systems“ prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti priteisimo, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje bendrovė patyrė 110,00 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, ką patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo kopijos, išrašas iš ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš išrašo iš ataskaitos matyti, jog prašoma priteisti suma susidarė už atsakymo ir civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą ikiteisminio tyrimo metu. Atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčo dėl proceso išlaidų dydžio bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo A. C.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas, kuriame yra vaizdo įrašai, esantis prie bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. C. (A. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3-4 punktais, įpareigoti A. C.:

- per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti atlyginti padarytą turtinę žalą (400 eurų), įpareigojant kas mėnesį mokėti civiliniam ieškovui UAB „Tomra Systems“ ne mažiau kaip po 100 eurų.

Priteisti iš A. C. civiliniam ieškovui UAB „Tomra Systems“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) proceso išlaidų.

CD diską, kuriame yra vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.