Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;Joniškio rajono apylinkės teismo 1999-07-07 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu; subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-12-07 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; 2000-01-18 vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymo 3 str., bausmė sumažinta 1 m. 6 mėn., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m.; 2000-02-24 paleistas lygtinai 5 mėn. 25 d.;Joniškio rajono apylinkės teismo 2000-12-13 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 9 mėn.; subendrinus su Joniškio rajono apylinkės teismo 1999-07-07 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m.; 2002-01-08 paleistas atlikus bausmę; Joniškio rajono apylinkės teismo 2002-12-08 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo 5 str., bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. su ½ turto konfiskavimu;Šiaulių apygardos teismo 2004-02-12 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn.; 2008-06-17 paleistas atlikus bausmę;Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-10-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 val. (viso 40 val.) visuomenės labui; Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-02-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-10-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 42 paros arešto. 2015-05-20 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrintos ir skirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - buvusiai sugyventinei S. D., o būtent: 2017-04-10, apie 18.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia atidarinėdamas kambario duris trenkė jomis prie durų stovėjusiai sugyventinei S. D. ne mažiau vienuolika kartų bendrai į kojas, rankas, galvą, sugriebė ranka už sprando ir taip jį spaudė, sugriebė ranka keturis kairės rankos pirštus, juos spaudė ir taip laikydamas pirštus suko ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad S. D. paprašė susitikti ir padėti apsipirkti. Apsipirko ir grįžo pas ją namus. Namuose pamatė primėtytų alaus skardinių. Kadangi namuose yra vaikai, jam tai nepatiko, todėl paėmė jai už sprando ir trenkė į duris. Kaltinime smūgiai išvardinti teisingai. Kartu S. D. gyveno 1 metus. Dabar juos sieja tik vaikas. Taikytis su nukentėjusiąją norėtų. Įvykio metu buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta Šiauliuose, M. K. Čiurlionio g.16-65 (b. l. 13-17).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2017-04-10 apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), policiją kvietė S. D., kuri paaiškino, kad buvęs sugyventinis A. B. sukėlė jai fizinį skausmą, akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 23-26 ).

Nukentėjusiosios S. D. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad T. B. yra buvęs jos sugyventinis. Su juo gyveno dvejus metus ir tuomet gimė D.. Pragyveno kartu pora metų, rūpinosi vaikais, namais, vedė bendrą ūkį. Dabar su T. B. kartu nebegyvena. Išsiskyrė, tik vaikutį aplanko ir tai kartais. Kartu su juo nebegyvena du mėnesius ir su juo daugiau nebegyvens. Pati yra įrašyta į socialinės rizikos grupę ir dėl tokio T. B. elgesio negali rizikuoti vaikais. T. B. agresyvus ir dažnai namuose triukšmauja. Yra ir anksčiau smurtavęs jos atžvilgiu. 2017-04-10 apie pietus ji vedė D. į polikliniką. Su T. B. jau prieš kelias dienas buvo sutarę, kad jis ateis jai padėti prižiūrėti vaikus poliklinikoje. Po to su abiem vaikučiais, T. B. ėjo į parduotuvę, pirko maisto. Todėl kartu su ją į butą, adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)grįžo ir jos buvęs sugyventinis T. B., padėjo parnešti maisto produktus iš parduotuvės. Namuose ji krovė iš krepšių maistą, o tuo metu buvęs sugyventinis T. B. pamatė šiukšlių dėžėje tuščią skardinę alaus nuo ko ir prasidėjo visas konfliktas. Buvo maždaug apie 18.00 val. Kraudama maisto produktus ji stovėjo prie šaldytuvo. O durys atsidaro į kambarį. Tada T. B. suėmė už rankenos kambario duris ir taip atidarinėdamas jomis trenkė į ją ne mažiau vienuolika kartų. Taip jai sukėlė fizinį skausmą, nes durimis trenkė jai į kojas, į galvą, į rankas. Po to ranka sugriebė jai už sprando ir labai jį spaudė taip sukeldamas man fizinį skausmą, nes skaudėjo kaklą. Dar suėmęs už sprando lenkė jos galvą, bet fizinio skausmo nesukėlė. Tada sugriebė ranka jos kairės rankos keturis pirštus ir stipriai juos spaudė taip sukeldamas fizinį skausmą, be to taip laikydamas pirštus, suko jai pačią ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo momentu T. B. ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo šaukti, kad kvies policiją ir T. B. išbėgo. Ji išsikvietė policijos pareigūnus. Po įvykio ant jos kūno nebuvo sužalojimų. Medikų pagalbos jai nereikėjo. Pas medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes nėra nei mėlynių, nei kitokių sužalojimų. Jai yra išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 40-41; 44-45).

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. B. 2017 m. balandžio 10 d. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, artimąjį, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar buvusių sugyventinių – T. B. ir S. D. – santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar T. B. panaudotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamojo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji vienerius metus gyveno kartu nesudarę santuokos, susilaukė vieno vaiko, tačiau įvykio metu jau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, juos siejo tik vaikas, kurį, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis lanko retai, vienas kitą apibūdina kaip buvusius sugyventinius. Be to, ir suformuluotame kaltinime nukentėjusioji įvardijama kaip buvusi sugyventinė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-06-04 nutarime pažymima, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Pažymėtina, kad artimo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra pateiktos BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškinant artimo giminaičio, šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš artimą giminaitį ar šeimos narius, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktais apibrėžimais. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, BK 248 straipsnyje artima aplinka apibrėžiama siauriau nei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir neapima buvusių sutuoktinių ir jų giminaičių. Siauresnis apibrėžimas lemia, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių, kuomet smurtauja buvęs sutuoktinis ar jo/jos giminaitis, gyvenantis kartu su nukentėjusiuoju, BK 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu. Todėl teismų praktikoje pabrėžiama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (pvz. Kauno apygardos teismo 2014-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-317-2014). Aplinkybė, jog kaltininkas ir nukentėjusioji turi bendrą vaiką, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog T. B. ir S. D. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų, t. y. nusikaltimo padarymo metu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nors turi vieną bendrą vaiką. Konstatuotina, kad T. B. pavartotas smurtas S. D. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, teisiamojo posėdžio metu teismas proceso dalyviams išaiškino, kad yra pagrindas manyti, jog T. B. veiksmai gali būti perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalimi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Susiklosčius byloje tokiai situacijai ir įžvelgus galimybę spręsti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimą, toliau baudžiamoji byla buvo laikoma privataus kaltinimo byla ir taikomos BPK XXX skyriaus, reglamentuojančio privataus kaltinimo bylų procesą, nuostatos, t. y. vadovaujantis BPK 417 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis buvo pereita iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą.

BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Tuo tarpu BPK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sąlygos. Kartu teismas pažymi, kad BPK 416 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Taigi sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, konstatuotina, kad sutaikinimo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo. Tuo tarpu BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu nukentėjusioji buvo paklausta, ar nesusitaikytų su kaltinamuoju ir, ar reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusioji S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju T. B., kaltinamu BK 140 straipsno 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 254 straipsnio 4 dalies, pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

T. B., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja S. D..

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paskelbus nutartį, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.