- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-24
- Bylos Nr.
- 1A-409-138-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Jurgis Kiškis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- R. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audrai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo sūnų: jis pagal 1999-02-04 Kauno m. apyl. teismo nutarimą dėl alimentų nepilnamečiui vaikui išieškojimo vengė mokėti alimentus savo sūnaus K., išlaikymui po ¼ (ketvirtadalį) dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis V. R. naudai, laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau alimentų sūnaus išlaikymui nemokėjo, laikotarpyje nuo 2007-03-01 iki 2007-03-06 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau alimentų sūnaus išlaikymui nemokėjo, laikotarpiais nuo 2007-03-07 iki 2007-09-10, nuo 2007-09-20 iki 2007-12-19 ir nuo 2008-05-27 iki 2009-01-13 jis niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko nuo 2007-01-01 iki 2009-02-01 susidarė įsiskolinimas V. R. naudai 3510 Lt.
Apeliacine tvarka R. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per griežtos bausmės. Nuteistasis yra statybininkas, turi darbą, ir gali mokėti alimentus nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atlikus visą bausmę, darbų sumažės dėl rudens sezono, todėl nuteistajam bus sunku susirasti darbo. Iki paskirtosios bausmės, jis kreipėsi į darbo biržą, sulaukė pasiūlymų dėl darbo. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino R. R. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė nuteistajam yra paskirta teisingai.
LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.
Apylinkės teismas R. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkiančių aplinkybių nenustatė. Nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis vengė išlaikyti vaiką ilgą laiką, dėl ko susidarė didelė alimentų suma. R. R. abejingai vertina pareigą išlaikyti vaiką. Teismas įvertino tai, jog R. R. neturi pastovaus pajamų šaltinio, nes niekur nedirba, ir nors jau buvo teistas už vengimą išlaikyti savo sūnų, tačiau išvadų iš to nepadarė ir vėl vengia jį išlaikyti. Be to, jis buvo teistas už V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Visa aukščiau išvardinta byloja apie nuteistojo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, tai, kad jis nėra linkusi taisytis asmenybė, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Siekiant pakeisti R. R. nusikalstamus polinkius, paveikti jį, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir teiktų lėšas sūnui išlaikyti, teismas jam neskyrė griežčiausios pagal BK 164 straipsnio sankciją numatytos bausmės – laisvės atėmimo, tačiau paskyrė švelnesnę nei laisvės atėmimas - arešto bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama arešto bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip viešieji darbai ar laisvės apribojimas, o būtent, kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant arešto bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismo paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta.
Darytina išvada, kad R. R. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.