- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 2A-1567-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16651-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Stevita“
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1567-163/2012
2012 m. rugpjūčio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Stevita“ apeliacinį skundą dėl 2012-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Stevita“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 4938,21 Lt dalį išmokėtų draudimo išmokų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su ieškove sudarė privalomąsias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis. 2010-07-24 Šveicarijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas M. L., vairuodamas transporto priemonę DAF FT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Renault (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2010-09-07 raštu pareikalavo atvykti atsakovės atstovą į artimiausią draudiko atstovybę, raštu pranešti apie įvykio aplinkybes be pateikti tam tikrus dokumentus (b. l. 54). Ieškovė 2010-12-22 išmokėjo 2890,94 Eur (9981,84 Lt) nuostolių atlyginimą nukentėjusiam asmeniu už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2011-02-14 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu iš transporto priemonės Mercedes Benz 1836, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką išsiliejo apie 150 litrų kuro. Ieškovė 2011-02-17 raštu pareikalavo atvykti atsakovės atstovą į artimiausią draudiko atstovybę, raštu pranešti apie įvykio aplinkybes be patekti tam tikrus dokumentus (b. l. 61). Ieškovė 2011-04-26 išmokėjo 4260,08 Eur (14709,20 Lt) nuostolių atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Ieškovė nurodo, kad atsakovės vengimas bendradarbiauti lėmė, kad ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmokas vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais ir draudimo išmokos buvo apskaičiuotos ir išmokėtos vien pagal nukentėjusių pateiktą informaciją
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nepranešimas apie draudžiamą įvykį neturėjo įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovės UAB „Stevita“ 4938,21 Lt nuostolių ir 148 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovė įvykdė pareigą per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, apie 2010-07-24 ir 2011-02-14 eismo įvykiu, kad bendradarbiavo su draudiku ir savalaikiai įvykdė draudiko 2010-09-07 ir 2011-02-17 reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2011-12-22, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo draudimo išmokų išmokėjimo 2010-12-22 ir vėliau, yra nepraleistas ir jį taikyti nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu atsakovė RUAB „Stevita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovė nurodo, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 63 punktą, draudikas įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę: pirma, turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį, antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydis, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtu aplinkybių, todėl yra pagrindas mažinti atgręžtinio reikalavimo dydį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymas, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato draudikui pareigos, regreso tvarka reikalaujant dalies išmokėtų sumų iš draudimo sutartį ar teisės aktus pažeidusio draudėjo, atsižvelgti į pastarojo kaltės ar į sutarties pažeidimo sunkumo laipsnį. Pažymėjo, jog atsakovės vengimas bendradarbiauti lėmė neobjektyvų, nesivadovaujant visapusiškais įrodymais žalos pobūdžio ir dydžio nustatymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2010-04-21, 2011-02-04 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo apdraustos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikotarpyje nuo 2010-04-26 iki 2010-07-25 ir nuo 2011-02-04 iki 2011-05-03 (b. l. 34, 41). Taigi šiomis sutartimis draudikas įsipareigojo apdrausti sutartyje numatytos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims bei sumokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą tvarka, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Tuo tarpu draudėjas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir dydžio draudimo įmokas. Atsakovo darbuotojai, darbo metu vairuodami minėtus automobilius, sukėlė draudiminius įvykius, dėl kurių ieškovas nukentėjusiems asmenims išmokėjimo draudimo išmokas. Vykdydamas sutartimi prisiimtas pareigas ieškovas (draudikas) dėl 2010-07-24 Šveicarijoje įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininkas M. L., vairuodamas transporto priemonę DAF FT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Renault (duomenys neskelbtini) nukentėjusiems asmenims 2010-12-22 išmokėjo 2890,94 Eur (9981,84 Lt). Taip pat dėl 2011-02-14 Austrijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu iš transporto priemonės Mercedes Benz 1836, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į aplinką išsiliejo apie 150 litrų kuro, ieškovas 2011-04-26 išmokėjo 4260,08 Eur (14709,20 Lt) nuostolių atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teiginys, jog nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymas, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato draudikui pareigos, regreso tvarka reikalaujant dalies išmokėtų sumų iš draudimo sutartį ar teisės aktus pažeidusio draudėjo, atsižvelgti į pastarojo kaltės ar į sutarties pažeidimo sunkumo laipsnį, yra nepagrįstas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymo) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – taisyklės) 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Sąvoka „kitas reikšmingas aplinkybes“ be abejones apima aplinkybes susijusias su transporto priemonės valdytojo kaltės laipsniu ar sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo laipsniu. Tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde neatkartojo tikslios įstatymo redakcijos nereiškia, jog šios aplinkybės nėra svarbios nustatant grąžintinos išmokėtos sumos dydį.
Kolegija nurodo, jog remiantis sisteminiu įstatymo ir taisyklių nuostatų aiškinimu, galima teigti, jog draudėjas turi pareigą įvertinti minėtas aplinkybės ir teisę, nustačius šias aplinkybes, mažinti grąžintinos išmokėtos sumos dydį. Tačiau grąžinama suma neturi viršyti taisyklių 60 punkte nustatytų dydžių. Pagal šių taisyklių 60.3 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taigi nagrinėjamu atveju įstatymas suteikia teisę draudikui įvertinus įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes, nustatyti grąžintinos išmokėtos sumos dydį nuo 0 iki 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieškovas apie draudiminius įvykius sužinojo tik praėjus įstatyme numatytam trijų dienų terminui (b. l. 32, 39), atsakovas piktybiškai nereagavo į skolininko kvietimus pranešti bei suteikti informacijos apie minėtus eismo įvykius (b. l. 33, 40), nustatyta 20 procentų dydžio grąžintinos išmokos dalis yra proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas grąžintiną sumą neįvertino atsakovo kaltės laipsnio, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu ir žalos dydžio. Kolegija pažymi, jog tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo matyti, jog teismas įvertino, jog atsakovas nepateikė jokios informacijos apie draudiminius įvykius per tris dienas, jog vengė bendradarbiauti su ieškovu bei tai, kad ieškovas laiku ir nustatyta tvarka vykdė sutartyje įtvirtintas pareigas. Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su draudėjo teise reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš atsakingo asmens, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą