Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-50-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
1A-393-50-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Juozapas Surblys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Kaltinamasis
J. M.
Nuteistasis
A. B., O. G.
Advokatai
Monika Motiejauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudžiamoji byla Nr.1A-393-50/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.5.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,išteisintojo gynėjai advokatei Monikai Motiejauskienei,išteisintajam J. M. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., nesant veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. B. ir O. G. , tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, būdamas V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., iš spintos pagrobė buto raktą ir jį perdavė kartu buvusiam O. G. , pasiūlydamas įvykdyti vagystę iš buto. O. G. , gavęs iš J. M. raktą ir pasinaudojęs galimybe įvykdyti vagystę, veikdamas su A. B. , 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 12 val., du kartus įsibrovė į nukentėjusiojo butą ir pagrobė turto už 1 200 Lt.

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išteisinti J. M. , nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos kaltu neprisipažino, o kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti kaltinamojo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, nėra: kaltinimas buvo grindžiamas kito kaltinamojo O. G. ir liudytojo M. L. parodymais, tačiau šie parodymai nėra patikimi, nes, kaip teigia J. M. , raktus paėmė pats M. L. ir juos perdavė O. G. . Be to, teisme nukentėjusysis V. S. parodęs, kad tuo metu, kai į jo butą buvo susirinkę su įvykiu susiję asmenys, J. M. visą laiką buvo užsiėmęs prie kompiuterio, o spintą naršę M. L. ir O. G. .

Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti kaltinamąjį, prašo nuosprendį panaikinti, J. M. pripažinti kaltu dėl padarymo veikos, nurodytos kaltinamajame akte, ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą: skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. M. išteisinimo yra nepagrįstos ir neteisingos, remtasi vien nukentėjusiojo V. S. ir paties kaltinamojo parodymais, nepagrįstai nepatikimais pripažinti nuteistojo O. G. ir liudytojo M. L. parodymai. Teismas turėjo išsamiai analizuoti V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad nematė, kas naršė po spintą, tačiau teisme teigė, jog tai darė M. L. bei O. G. . Nors kaltinamasis pats neįvykdė objektyvią reikšmę turinčių vagystės veiksmų, tačiau jo veiksmai, susiję su buto rakto pagrobimu ir jo perdavimu vagystės vykdytojui, sudaro bendrininkavimą, todėl J. M. turi atsakyti kaip asmuo, kuris padėjo padaryti nusikaltimą.

Apeliacijos teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo nuosprendį dėl J. M. išteisinimo panaikinti, išteisintasis ir gynėja prašo skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti kitokį sprendimą pagrindų nėra. Teismas, išteisindamas asmenį dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos padarymo, rėmėsi ne tik išteisintojo neprisipažinimu, bet tinkamai įvertino ir kitus duomenis, kurie kaip įrodymai nepatvirtino asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Nors prokuroro skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai tirti ir vertinti ne tik su įvykiu susijusių asmenų parodymus, duotus teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau asmenų duotų parodymų ikiteisminiame tyrime analizė ir vertinimas negalėjo lemti kitokio sprendimo priėmimo. Kita vertus, į bylą surinktus duomenis, kaip įrodymus, teismas (teisėjas) įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nesant akivaizdžių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant į bylą surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas negali savaime paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nekaltumo viršenybės principais ir siekdamas apsaugoti asmenį nuo nepagrįsto nuteisimo, kritiškai įvertino kitų su įvykiu susijusių asmenų parodymus ir, iškilus abejonėms dėl tų parodymų patikimumo, juos atmetė kaip duomenis, galinčius patvirtinti asmens (išteisintojo) dalyvavimą padarant nusikaltimą. Kaip minėta, išteisintasis J. M. kaltinamajame akte nurodytu laiku su kitais buvo nukentėjusiojo bute, tuo metu buvo pavogtas nukentėjusiojo buto raktas, kurį panaudojus vėliau buvo padaryta vagystė iš buto. Nukentėjusysis V. S., tuo metu buvęs bute, kategoriškai tvirtina išteisintojo parodymus, kad jis, išteisintasis, rakto pavogti negalėjęs, nes šis visą laiką buvęs prie kompiuterio. Prokuroras prašo įvertinti nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, turinį, nes nukentėjusysis teigęs, jog tuo metu, kai su įvykiu susiję asmenys buvo jo bute, jis vienu metu buvo išėjęs iš kambario, o grįžęs pamatė, kad kažkuris iš asmenų uždaręs spintos, kurioje buvo raktas, duris, tačiau, kas taip padaręs, tiksliai nurodyti negalėjęs. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus, vis vien nėra pagrindo akivaizdžiai manyti, kad raktą pavogė būtent išteisintasis. Tačiau prokuroras skunde nurodo, kad nepaisant išteisintojo ir nukentėjusiojo parodymų turinio, nuteistasis O. G. ir liudytojas M. L. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad raktą O. G. išėjus iš buto perdavė J. M. . Tačiau, kaip žinoma, teismas minimų asmenų parodymus laikė nepatikimais ir jų nepripažino kaip įrodymų. Vertinant visų su įvykiu susijusių asmenų parodymų kontekstą, tokia teismo išvada dėl O. G. ir M. L. parodymų patikimumo yra priimtina ir vertinti ją kitaip galimybių nėra. O. G. teisme parodė, kad, gavęs raktą iš J. M. , su juo susipykęs, todėl susitaręs apvogti butą ne su J. M. , o su A. B. . Išteisintasis pripažįsta, kad su O. G. iš tikrųjų buvo susipykęs, tuomet jį, išteisintąjį, apkalbėti pavogus raktą pradėjęs ir M. L. . Tokia santykių painiava tarp bute buvusių asmenų iš tikrųjų teismui sukėlė abejonių dėl O. G. ir M. L. parodymų patikimumo, todėl buvo pagrindas teismui tuos parodymus vertinti kritiškai.

Antra, baudžiamajame įstatyme bendrininkų grupė apibrėžiama, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaltinamajame akte nurodyti baudžiamojo įstatymo straipsniai, pagal kuriuos J. M. buvo kaltinamas. Kaltinimo esmę sudarė padėjimas padaryti vagystę įsibrovus į patalpą (į butą). Tačiau aprašant šį kaltinimą kaltinamajame akte jo teisinis turinys atspindėtas netinkamai – bendrininkavimo esmė apibrėžta vien aprašinėjant įvykio veiksmų eigą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neigti J. M. dalyvavimą darant nusikaltimą esant bendrininkų grupei net ir tuo atveju, jeigu būtų buvę pripažinta, kad jis raktą padavė O. G. . Kita vertus, dėl to iškyla ir duomenų, susijusių su įvykiu, kaip įrodymų vertinimas, nes byloje nepakankamai atskleisti išteisintojo veiksmų galimi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. Todėl galima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrininkų grupė savotiškai išsisklaidė – O. G. vagystę padarė su kitu asmeniu, apie kurį išteisintasis nežinojo, išteisintasis, anot O. G. , po rakto gavimo buvo atstumtas ne tik nuo formalaus bendrininkavimo, bet ir realaus bendravimo. Todėl esant tokioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl J. M. kaltumo ir įrodymų vertinimo, priimti kitokio pobūdžio sprendimus pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Juozapas SurblysTeisėjai Eduardas MaškevičiusValentinas Janonis