- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A18.-1126-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00995-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus atstovams K. S. ir A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ištekėjusi, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d., 12 val. 00 min., atlikus planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė J. B., būdama atsakinga už minėto daugiabučio gyvenamojo namo gaisrinę saugą, nepašalino 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 33.3-51 nurodytų neatitikčių bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – pastate įrengta gaisrinės saugos sistema ir gaisrinės automatikos įrenginys, skirtas dūmams šalinti yra neveikiantis. Nurodyme nurodytos neatitiktys turėjo būti pašalintos iki 2020 m. birželio 1 d. Tokiu būdu J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. B. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir dėl jo gailėjosi, parodė, jog ji namo pirmininke dirba apie 15 metų. Iki 2019 metų, kol nebuvo atliktas patikrinimas, ji nežinojo, kad dūmų šalinimo įrenginys yra neveikiantis. 2015 metais buvo pradėta daugiabučio renovacija, tačiau atvykę gaisrininkai jai nieko neminėjo, nieko nepasiūlė tos gaisrinės saugos sistemos keisti. Bandė ieškoti įmonės, kuri padėtų sutvarkyti priešgaisrinę saugos sistemą ir gaisrinės automatikos įrenginį, tačiau jai įmonės darbuotojai paaiškino, kad naujos sistemos daugiabutyje įrengimas kainuotų labai daug. Buvo išsikvietusi darbininkus, kurie mygtuką, įjungiantį įrenginį tvarkė, jie girdėjo, kad kažkas suūžė, todėl pagalvojo, kad viskas sutvarkyta. Ji parašė raštą į savivaldybę, surengė daugiabučio namo gyventojų susirinkimą. Dauguma namų gyventojų nusprendė atsisakyti dūmų šalinimo įrenginio, kadangi jo sutvarkymas gyventojams per daug kainuotų. Ji nežinojo, jog gali parengti projektą dėl sistemos pašalinimo.
Teismo posėdžio metu J. B. pateikė pranešimų Klaipėdos miesto savivaldybei kopijas, iš kurių matyti, jog J. B. informavo savivaldybę, kad gyventojai dėl lėšų trūkumų nesutinka tvarkyti gaisrinės saugos sistemos.
2020 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime J. B. nurodė, kad su pažeidimu sutinka. Sistemai sutvarkyti reikalingos didelės investicijos (b. l. 6).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas K. S. teisme paaiškino, ši sistema reikalinga, kad kilus gaisrui žmonės galėtų būti saugiai evakuotis. Kiekviename bute turėtų būti daviklis, kuris suveiktų kilus gaisrui ir įsijungtų ši sistema. Dūmai šalinami iš laiptų aikštelės ir iš laiptinės. Kilus gaisrui žmonės negalėtų saugiai išeiti iš savo butų. Šią sistemą galima pašalinti turint projektą ir turint kitą sprendimą kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti žmonių evakuaciją. Jeigu renginys būtų pašalintas, tokiu atveju būtų laikoma, kad reikalavimas buvo įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Be J. B. prisipažinimo, jos kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta: 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00309-ANR_P-144-2020 (b. l. 6-7), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo (b. l. 8), 2020 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pavedimu atlikti objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 10), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymu dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (b. l. 11-12), 2019 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00309-ANR_P-124-2019, iš kurio matyti, kad J. B. surašytas protokolas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį (b. l. 13-14), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo (b. l. 15), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo (b. l. 16), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. fotolentele (b. l. 17), Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pavedimu atlikti objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 18), 2019 m. spalio 8 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės J. B. paaiškinimu/patikslinimu (b. l. 19), ir kitais byloje esančiais įrodymais.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Teismas konstatuoja, kad už gaisrinę saugą nurodytame objekte atsakinga J. B., kuri per nustatytą terminą neįvykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. nurodyta aplinkybė, jog sistemai sutvarkyti reikalingos didelės investicijos, yra svarbi ir teismo vertinama, tačiau nesudaranti pagrindo šalinti J. B. atsakomybės.
J. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už įstatymo įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), <...>, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų. Teismas taip pat įvertina J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad J. B. nors ir yra daugiabučio namo pirmininkė, atsakinga už priešgaisrinės sistemos renovacijos darbų atlikimą, tačiau už pinigų sumos, reikalingos renovacijos darbams atlikti, surinkimą ir panaudojimą yra atsakinga iš esmės ne jis asmeniškai, o visi daugiabučio namo gyventojai, kurie balsavimo būdu nusprendžia, kam ir kokį kiekį lėšų skirti. Nusižengimas nėra tyčinis, bendrijospirmininkė deda pastangas pašalinti nurodyme nurodytą trūkumą.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri jai turėtų būti skiriama kaip atsakingam juridinio asmens vadovui, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl J. B. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, ir jai skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20121495251, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.