Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovei D. C., tretieji asmenys D. M., Kauno rajono savivaldybė, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. spalio 9 d. užpylimo vandeniu metu sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) lubos, sienos bei patalpose buvęs turtas. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto buto remonto (atkūrimo) kaina 427,57 Eur. Ieškovė įvertino, kad per įvykį draudėjos butui atsirado 427,57 Eur dydžio žala (be PVM) ir išmokėjo 427,57 Eur draudimo išmoką. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Užpylimo priežastis - minėtame bute trūkęs radiatorius. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, tačiau butas nuo 2015 m. vasario 2 d. yra išnuomotas atsakovei. Atsakovė privalėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovė pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per 15 dienų atlyginti patirtą turtinę žalą. Turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl priteistina.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2016 m. rugpjūčio 27 d. (CPK 123 str. 1 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – būsto draudimo liudijimo, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, nuotraukų, lokalinės sąmatos, pranešimo apie žalos atlyginimą, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, išrašo apie asmenį, elektroninių laiškų, fotonuotraukų, mokėjimo nurodymo, pretenzijos - vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovei yra įvykdęs, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį prievolė atlyginti žalą tenka pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkui (valdytojui), kuriuo preziumuojamas viešame registre nurodytas asmuo. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama ir tai reiškia, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Šiuo atveju, buto, iš kurio ištekėjęs vanduo padarė žalą, valdytoja pagal 2015 m. vasario 2 d. nuomos sutartį yra atsakovė ir ji atsakinga už 2015 m. spalio 9 d. įvykusią vandentiekio avariją. CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė vykdydama perduoto valdyti turto priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestinga, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad radiatorius trūko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), kas atleistų atsakovę nuo atsakomybės. Draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovės nerūpestingumo, nes atsakovei tinkamai besirūpinant jos valdomu turtu, žalingi padariniai nebūtų kilę. Ieškovė įrodė visas CK 6.266 straipsnyje nustatytas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovas neturi įrodinėti atsakovės kaltės ar radiatoriaus trūkimo priežasties. Dėl atsakovės padarytos žalos ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui D. M. 427,57 Eur draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatyminį reguliavimą, atsakovė, būdama patalpų nuomininke privalėjo jas tinkamai prižiūrėti, kad asmenims nebūtų sukelta žala. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tinkamai atsakovės vykdytas pareigas, bei apie tai, jog 2015 m. spalio 9 d. draudiminis įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 427,57 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ir 15,81 Eur palūkanų (CK 6.38 str., 6.114 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.1015 str).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 70,08 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“ naudai 427,57 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 57 ct) turtinės žalos atlyginimą, 15,81 Eur (penkiolika eurų 81 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (443,38 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) sumokėtą žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 08 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.