- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-577-935/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- L. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. paskirtas areštas dvidešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, L. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laiku: 1) dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš L. T. nuspręsta išieškoti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2360 Eur .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. T. buvo nuteistas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.15 val., Pelesos g. ir Prūsų g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,76 promilių neblaivumą. Tokiais savo veiksmais L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam nustatyta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės bei, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, buvo nustatytos trys pareigos. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
4. Apeliantai tvirtina, kad šiuo atveju yra suprantama, dėl kokių priežasčių nuteistajam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat nustatytos pareigos dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vis tik nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Ši pareiga yra perteklinė ir gali trukdyti vykdyti kitas baudžiamojo poveikio priemones, o būtent nuteistajam tęsti darbą, taip pat ieškoti darbo.
5. Skunde pažymima, kad L. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, jis nebandė nuslėpti savo nusikalstamų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas jam taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino bausmę vienu trečdaliu.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertins tik tai, ar nuteistasis L. T., skundžiamu nuosprendžiu atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, pagrįstai buvo įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
8. Paskirtos arešto bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, jeigu nusprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, nuteistajam skiriama viena ar kelios tarpusavyje suderintos BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatytos pareigos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių bei pareigų skyrimas nuteistajam, kuriam paskirtos bausmės vykdymas yra atidedamas, nėra savitikslis, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, tiek nuteistajam skiriamos pareigos turi padėti įgyvendinti bausmės tikslus, kurie yra numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo L. T. bei jo gynėjo pozicija, kad yra visiškai suprantama, kodėl nuteistajam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 72 straipsniuose (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), taip pat aišku, kodėl jam buvo paskirtos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose (pradėti dirbti ar tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų). Akivaizdu, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos yra tinkamos, siekiant efektyvaus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų (nubaudimo, prevencinių ir kt.) įgyvendinimo. Vis tik to paties negalima pasakyti apie L. T. paskirtą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai niekaip nėra motyvuota, kodėl L. T. buvo paskirtos konkrečios pareigos, kokių tikslų siekiama šių pareigų paskyrimu.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistąjį L. T. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nėra tikslinga, nes ši pareiga niekaip nesisieja nei su jokiomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nei su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad aptariamos pareigos paskyrimas ir vykdymas sudarytų sąlygas efektyviai kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei kitas pareigas. Čia būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 14 straipsnio 4 punkte yra nustatyta probuojamojo bendroji pareiga pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Tai reiškia, kad L. T. privalės pranešti jo priežiūrą vykdančios institucijos atstovams apie išvykimus už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
11. Atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2025 m. spalio 24 d.) L. T. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam buvo atidėtas paskiriant keturias pareigas, taip pat ir pareigą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Taigi manytina, kad nuteistojo elgesio kontrolė bus užtikrinta anksčiau priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtos pareigos vykdymu.
12. PĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta probacijos tarnybos teisė kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taigi paaiškėjus, kad L. T. nustatytos pareigos nėra pakankamos užtikrinti įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą, nuteistajam galės būti nustatytos papildomos pareigos.
13. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis keistinas ir jo dalis, kuria nuteistajam L. T. nustatyta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. T. buvo įpareigotas visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.