Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1358-1079/2018, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui ir kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2019 m. sausio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 1-1358-1079/2018 su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, joje A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad 2018 m. liepos 13 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio r., panaudodamas fizinį smurtą atėmė galimybę nukentėjusiajai V. D. priešintis ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį 48 eurų vertės turtą, o būtent: be leidimo įėjo į gyvenamąjį namą pro neužrakintas namo duris, sugriebė ranka nukentėjusiąją už kaklo, jėga parvertė ją ant lovos ant nugaros, užlipo ant jos, paėmė specialiai žmogui sužaloti pritaikytą stiklo šukę ir laikydamas viena ranka nukentėjusiąją už kaklo reikalavo pasakyti jai ir dukrai F. D. banko DNB išduotų banko kortelių PIN kodus bei stiklo šuke pjaustė nukentėjusiajai kojas. Taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kairiojo kelio odos nubrozdinimą, daugybinius linijinius abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimus, A. S. atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė V. D. priklausančius 40 eurų ir 8 eurų vertės 4 vienetus dešros.

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi minėta baudžiamoji byla buvo perduota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui, konstatuojant, kad yra surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų teisme ištaisyti nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyti neaiškumai dėl įsibrovimo į nukentėjusiosios butą laiko, būdo ir daiktų pagrobimo aplinkybių, tai pat dėl nukentėjusios ir kaltinamojo veiksmų įvykio vakarą trukdo visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą ir teisme šių neaiškumų pašalinti nėra galimybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad, nors teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbta, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ar bylos faktinės aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog išnagrinėjus bylą nėra tiksliai ir neginčijamai nustatyta, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo įsibrauta į nukentėjusiosios V. D. butą, kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisme ir šioje bylos stadijoje nėra galimas, nes yra neaiškios veikos faktinės aplinkybės, ir tai reikštų ne kaltinimo A. S. pakeitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą.

3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Aivaras Povilaitis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei neišnykus kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindams pratęsti kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 mėnesiams.

3.1. Skunde prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas: nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Teigia, kad dėl minėtų klaidų teismas byloje padarė daug neteisingų išvadų ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

3.2. Nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, proceso metu ištirtų įrodymų visumos analizė akivaizdžiai paneigia visas teismo išvadas, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra neaiškios ir dėl to yra būtina atlikti papildomą neaiškių aplinkybių tyrimą. Teigia, kad, priešingai, nei nustatė teismas, byloje yra nustatytas ir aiškus, nusikalstamos veikos padarymo laikas, taip pat byloje yra nustatyta ir aišku, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis A. S. įsibrovė į nukentėjusiosios V. D. butą.

3.3. Pažymi, kad naujų nusikaltimo liudytojų paieška esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms neturi jokios prasmės, o priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra nustatytos ir aiškios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės dėl daiktų pagrobimo aplinkybių, dėl nukentėjusios ir kaltinamojo veiksmų įvykio vakarą. Nurodo, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog aplinkybė, kad kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino nenaudojęs fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymais yra nepagrįsta, nes tokiu būdu, anot prokuroro, kaltinamasis tiesiog ginasi siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, o nukentėjusiosios V. D. parodymus byloje patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

3.4. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusioji V. D. teisme nesugebėjo tiksliai atkurti 2018-07-13 vakaro įvykių. Nurodo, kad šios teismo išvados taip pat prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes ji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po įvykdyto nusikaltimo patyrė didelį sukrėtimą ir dėl to nepamena visų įvykio aplinkybių. Teigia, kad nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl visų esminių įvykdyto nusikaltimo aplinkybių.

3.5. Nurodo, kad 2018-07-20 pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo nurodytos visos būtinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės bei išdėstyti visi kiti BPK 427 straipsnyje nurodyti duomenys. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2018-07-20 prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų, o nusikalstamos veikos aplinkybės yra neaiškios, yra nepagrįstos.

3.6. Galiausiai nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, suvaržė kaltinamojo A. S. bei jo gynėjo teises skųsti priimtą sprendimą aukštesniajam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio skundas tenkinamas iš dalies.

4. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai baudžiamąją bylą Nr. 1-1358-1079/2018 perdavė prokurorui.

5. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaip ir kaltinamasis aktas, yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi šis dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi.

6. Prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi būti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Nagrinėjamu atveju visi šie duomenys prokuroro pareiškime yra nurodyti (I t., b. l. 138–139).

7. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitinka BPK 427 straipsnio reikalavimų, nes nėra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais (II t., b. l. 156–160), jog teisminio proceso metu ištirtų įrodymų visuma paneigia skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra neaiškios. Apygardos teismas pažymi, kad, apylinkės teismas buvo aktyvus ir neapsiribojo vien prokuroro pateiktais duomenimis, pasinaudojo baudžiamuoju įstatymu, kuris sudaro sąlygas teisėjui, manančiam, jog bylos visapusiškam išnagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui tikslinga kviesti ir kitus asmenis, nei nurodyta prokuroro pareiškime, šiuos asmenis šaukti į teismą liudytojais, tačiau, po visų atliktų papildomų procesinių veiksmų, priėmė nepagrįstą sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme nėra galimybės arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai ir buvo padaryta šioje byloje. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas prokurorui ir teisėjui numato galimybę iki įrodymų tyrimo pabaigos, aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes. Teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme, tačiau aukštesniosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

8. Pažymėtina tai, kad kaltės nepripažinimas nesąlygoja pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ydingumo. Prokuroras pateikia teismui tokius duomenis, kokie nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, todėl vien kaltinamojo pozicijos pakeitimas teisme nelemia išvados, jog bylos aplinkybės yra neaiškios.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Šie du galimi teismo sprendimai yra netapatūs, kiekvienam jų priimti turi būti nustatytos skirtingos sąlygos. Jei prokuroro pareiškimas atmetamas, būtina konstatuoti, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas (pareiškimas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos) arba nustatoma, kad byla teisminga apygardos teismui. Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas anksčiau nurodytų kriterijų. BPK 428 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimus teisėjo sprendimus, išklausius prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomonių, t. y. 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (I t., b. l. 147) matyti, kad teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat, t. y. teisėja pasirinko vieną iš BPK 428 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas kaltinamasis A. S., nukentėjusioji V. D., bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi pavedė prokurorui atlikti papildomus proceso veiksmus bei nutarė kvieti liudytoją R. K. (I t., b. l. 160–161). Atlikus papildomus proceso veiksmus, apklausus liudytoją (II t., b. l. 44–45), išsireikalavus papildomus duomenis, 2018 m. spalio 4 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai: I. E., I. Š., S. Z., Ž. B., perskaityta bylos medžiaga, paskelbta, kad įrodymų tyrimas baigtas, išklausyta baigiamųjų kalbų (II t., b. l. 64–71, 129–135). 2018 m. spalio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismas atnaujino įrodymų tyrimą, pranešė kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir (ar) kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, ta pačia nutartimi prokurorui buvo pavesta atlikti papildomus proceso veiksmus (II t., b. l. 87–89). 2018 m. lapkričio 20 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai: R. B., E. A., S. Z., K. G. ištirti kiti įrodymai ir paskelbta, kad įrodymų tyrimas baigtas, išklausytos baigiamosios kalbos, teismas išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo būti skelbiamas 2018 m. gruodžio 3 d. 11.30 val., tačiau numatytą datą buvo priimtas skundžiamas sprendimas perduoti bylą prokurorui.

10. Aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir gali nagrinėti toliau baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Kaltinamajam pasirinktu būdu gintis nuo jam pareikšto kaltinimo taip pat nėra procesinių kliūčių. Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą prokurorui procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.

11. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, aukštesniosios instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitikimo BPK 427 straipsnio reikalavimams negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

12. Atsakydamas į prokuroro skundo argumentą, kad skundžiama nutartimi pažeidžiant BPK reikalavimus kaltinamajam A. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad BPK 131 straipsnis nenumato teisės prokurorui apskųsti teismo sprendimo dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamą nutartį kaltinamasis gavo (II t., b. l. 152), teise ją skųsti nei jis, nei jo gynėjas nepasinaudojo, todėl dėl skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsto kardomosios priemonės suėmimo termino pagrįstumo apygardos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir baudžiamąją bylą, kurioje A. S., kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, perduoti toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.