Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

gynejams advokatams Algirdui Zakrasui, Romualdui Šeporaiciui

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

S. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, lietuvis, LR pilietis, turintis 9 klasiu išsilavinima, nevedes, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje;

L. P., a/k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedes, turintis 9 klasiu išsilavinima, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-02-22 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. laisves apribojimu 10 menesiu, ipareigojant buti namuose nuo 22 vai. iki 7 val. ryto, testi moksla, nevartoti alkoholio, be bausmes vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta; 2) 2006-03-21 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. laisves atemimu 5 menesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmes vykdyma atidedant 1 metams ir paskiriant auklejamojo poveikio priemones: atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala, apriboti elgesi 12 menesiu, ipareigojant buti savo namuose nuo 21 vai. iki 6 val. ir testi moksla ir paskirti draudima – be šios priemones kontroliuojancios vykdyma institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; 2006-05-16 Akmenes rajono apylinkes teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 5 menesiu laisves atemimo bausme, paskirta 2006-03-21 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, subendrinta su 2006-02-22 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta 10 menesiu laisves apribojimo bausme, prieš tai remiantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. ja pakeitus 5 menesiu laisves atemimo bausme, ir paskirta galutine bausme – 5 menesiai laisves atemimo, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmes vykdyma atidedant 1 metams ir paskiriant auklejamojo poveikio priemones: atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala apriboti elgesi 12 menesiu, ipareigojant buti savo namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir testi moksla ir paskirti draudima- be šios priemones kontroliuojancios vykdyma institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; 3) 2007-04-06 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu 12 menesiu, ipareigojant buti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, testi moksla; 4) 2007-04-16 Akmenes rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., taikant auklejamojo poveikio priemones – ispejima ir atidavima tevams ugdyti ir prižiureti iki pilnametystes, t.y. 2007-07-03, bausme atlikes, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamieji S. Ž. ir L. P. 2007 m. rugsejo 10 d. apie 22 val., budami apsvaige nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininku grupeje, panaudoje fizini smurta prieš V. M., tikslu užvaldyti jo turta, plešimo budu ji užvalde. Kaltininku nusikalstama veika pasireiške tokiais veiksmais: S. Ž. sudave apie penketa smugiu kumšciu nukentejusiajam V. M. i galvos sriti, o L. P. pastaraji tampe už rubu ir stumde, kartu reikalaudami nupirkti alaus, o po to ir pinigu. Po to, V. M. nuo suduotu smugiu nugriuvus ant žemes, S. Ž. spyre apie dvidešimt kartu nukentejusiajam i ivairias kuno vietas, atsisedo V. M. ant krutines ir apie penketa kartu smugiavo V. M. kumšciu i dešini smilkini ir apie penketa kartu i veido sriti. Tokiu budu, pavartoje fizini smurta, kaltinamieji pagrobe V. M. priklausancius mobiluji telefona „Nokia 3310“ su SIM kortele, kurio verte 50 Lt, mobiluji telefona „Samsung E900“ su SIM kortele, kurio verte 700 Lt, akinius nuo saules, kuriu verte 150 Lt, rankine, kurios verte 35 Lt, ir joje buvusi raktu ryšuli iš keturiu raktu su pakabukais, kurio bendra verte 20 Lt, 5 Lt ivairiomis monetomis, padarydami nukentejusiajam V. M. 960 Lt turtine žala. Tokiu budu kaltinamieji S. Ž. ir L. P. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. Ž. 2007 m. rugsejo 10 d. apie 22 val., plešimo iš nukentejusiojo V. M. metu, tomis pat aplinkybemis, toje pacioje vietoje ir tuo paciu metu, tycia, del savanaudišku paskatu, smoges kumšciu nukentejusiajam V. M. i galvos sriti, bei spardydamas ji i ivairias kuno vietas, po to kumšciu smugiuodamas V. M. i dešini smilkini ir i veida, tokiais savo veiksmais nukentejusiajam ispaustinai sulaužes kaktikauli dešineje puseje, sukeles galvos smegenu sukretima bei padares muštine žaizda dešineje kaktos puseje, abieju akiu obuoliu sumušima su kraujosruvomis vokuose ir junginese, odos nubrozdinimus krutineje ir pilve, tycia sunkiai sutrikde V. M. sveikata.

Tokiu budu ir veiksmais S. Ž. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu L. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis padare sunku sveikatos sutrikdyma del savanaudišku paskatu, o butent, 2007 m. rugsejo 10 d. apie 22 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininku grupeje kartu su S. Ž., tycia, del savanaudišku paskatu, V. M. turto pagrobimo metu, S. Ž. sudavus ne mažiau 5 kartu kumšciu i galvos sriti, tampe už rubu ir stumde V. M., po to, V. M. nugriuvus ant žemes, kartu su S. Ž. spyre ne mažiau 20 kartu i ivairias kuno vietas, po to S. Ž. atsisedus V. M. ant krutines ir kumšciu sudavus V. M. ne mažiau 5 kartu i dešini smilkini ir ne mažiau 5 kartu i veido sriti, tuo padarydamas nukentejusiajam V. M. ispaustini kaktikaulio luži dešineje puseje, galvos smegenu sukretima muštine žaizda dešineje kaktos puseje, abieju akiu obuoliu sumušima su kraujosruvomis vokuose ir junginese, odos nubrozdinimus krutineje ir pilve, kas sukele nukentejusiajam V. M. sunku sveikatos sutrikdyma.

2007-09-10 (duomenys neskelbtini), V. M. su grupes draugais švenciant mokslo metu pradžia ir geriant alu, prie ju prisijunge S. Ž. ir L. P.. Visiems išsiskirscius ir likus tik pastariesiems trims, S. Ž. ir L. P. papraše V. M., kad šis nupirktu alaus. V. M. nupirko dvieju litru talpos buteli alaus, kuri visi išgere. Po to S. Ž. ir L. P. dar karta papraše, kad V. M. nupirktu alaus, o jam atsisakius pareikalavo. T. V. M. atsisakius, pareikalavo, kad tuomet duotu jiems pinigu. Atsisakius duoti pinigu, S. Ž. V. M. pastume ir smoge smugius i veida, o L. P., paemes už rubu krutines aukštyje, tampe V. M., prireme ji prie medžio sakydamas, kad šis geriau duotu pinigus, nes jam gali buti dar blogiau. V. M. nedave pinigu ir buvo S. Ž. sumuštas rankomis ir suspardytas, paskui paliktas guleti netoli mokyklos bendrabucio. Jam buvo padaryti daugybiniai sumušimai, sulaužytas kaktikaulis, del kurio lužio specialistu pripažinta, kad V. M. nuo tiesioginiu smugiu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokius nusikalstamos veikos faktus ir faktines aplinkybes atskleidžia byloje surinkti duomenys, kuriu analize pateikiama žemiau.

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis S. Ž. pagal jam pareikšta kaltinima kaltu prisipažino. Jis parode, kad minimu kaltinime laiku (duomenys neskelbtini) tarp jo ir V. M. kilo konfliktas del to, kad V. M. nenupirko alaus, be to, ji ižeide necenzuriniais žodžiais bei atsisake duoti pinigu alui. Kaltinamasis pripažino, kad jis pradžioje papraše nupirkti alaus, o kai išgere nupirkta buteli, papraše dar. Taciau V. M. atsisake pirkti, todel jis pradžioje ji stumtelejo, po to sudave keleta smugiu, nuo kuriu pastarasis parkrito. Tuomet prie V. M. buvo priejes L. P., kuris taip pat liepe duoti jiems pinigu, visi stumdesi, jis sudave V. M. keleta smugiu delnu. V. M. pradejus begti, ji pasivijo, pargriove ant žemes, pradejo spardyti, spyre keleta kartu, taciau kur pataike nežino, nes buvo jau tamsu. L. P. V. M. nesparde, bande ji atitraukti, taciau jis užsedo V. M. ir smoge dar keleta kartu jam i galvos sriti. Pamates, kad V. M. nejuda, apieškojo jo kišenes, paeme du telefonus, rankine, kuria atidave L. P.. Pinigu nerado. L. P. tuo metu stovejo už keleto metru. Nemate, kad L. P. butu spardes nukentejusiji. Savo kalte pripažista, su civiliniais ieškiniais iš esmes sutinka, tik prašo mažinti juos, ypac V. M..

Analogiškus parodymus kaltinamasis dave ir parengtinio tyrimo metu, ir duodamas parodymus nusikaltimo padarymo vietoje (b. l. 105–108) – jis nurode, kur pradejo mušti V. M., kaip sudave jam smugius, kur ji pargriove, kur sparde ir kaip pagrobe nukentejusiojo turta.

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis L. P. pagal jam pareikšta kaltinima kaltu prisipažino iš dalies, sutikdamas su kaltinimo dalimi del plešimo ir turto užvaldymo, psichologinio smurto vartojimo, taciau nesutinka, jog jis sunkiai sužalojo nukentejusiji, nes neigia spardes ir smugiaves ranka nukentejusiajam, tik pripažista, jog buvo paemes nukentejusiji už atlapu ir su juo stumdesi.

Kaltinamasis parode, kad minima kaltinime diena jie kartu su nukentejusiuoju gere alu. Pabaigus gerti, jis su S. Ž. papraše, kad V. M. nupirktu dar alaus, taciau šiam atsisakius, S. Ž. pradejo ji stumdyti, nustume nuo laiptu, sudave keleta smugiu. Tuomet jis pakele nukentejusiji už atlapu, prireme prie medžio ir pasake, kad šis geriau duotu pinigus, nes bus dar blogiau, taciau jam nesudave, nukentejusiojo parkritusio veliau nesparde. Mate, kaip nukentejusiji sparde S. Ž., spyre i ivairias kuno vietas, paskui atsisedo ant V. M. krutines ir smugiavo ranka. Jis megino atitraukti S. Ž. nuo V. M., uždengti ji. Po to S. Ž. liovesi mušti. Atsitraukes mate, kaip S. Ž. paeme nukentejusiojo rankine, o atejes pasake, kad pinigu nerado. Sutinka, kad jis reikalavo iš jo pinigu, kad vartojo jo atžvilgiu psichologini smurta, kad paeme jo rankine, kuria jam dave S. Ž., kad ja apieškojo, o kadangi ji buvo tušcia, ja išmete. Mate pas S. Ž. du V. M. mobiliuosius telefonus – „Samsung“ ir „Nokia – 3310“, kuriuos parode pats S. Ž..

Parodymu patikrinimo vietoje metu (b. l. 122–125) kaltinamasis L. P. nurode iš esmes tas pacias nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes: kur susitiko nukentejusiji, kur ji pradejo stumdyti, kurioje vietoje S. Ž. smugiavo nukentejusiajam, kur parkritusi sparde.

N. V. M. parode, kad 2007-09-10 apie 20-21 val. jis su grupes draugais švente mokslo metu pradžia. Kadangi jis del ligos pavelavo rugsejo pirmajai, draugus vaišino alumi. Veliau prisijunge kaltinamieji, kuriu asmeniškai nepažinojo. Draugams išsiskirscius, tie du vaikinai papraše nupirkti alaus. Jis nupirko viena buteli, kuri šie išgere. Jis beveik negere. Tuomet kaltinamieji papraše dar alaus, taciau jis pasake kad neturi pinigu ir pirkti alu atsisake. Kaltinamieji pradejo reikalauti, nustume ji nuo laiptu. Agresyvesnis buvo S. Ž., kuris smoge jam ranka keleta kartu. L. P. lyg ir gyne ji pradžioje, taciau tampe už atlapu, sake, kad geriau jau jis nupirktu alaus, ar duotu pinigu, nes bus dar blogiau. S. Ž. jam pradžioje sudave apie penketa smugiu i galvos sriti, jis nugriuvo, o L. P. ji pakele ir tampe už rubu, stumde. Jis ištruko, pradejo begti, tuomet ji pasivijo ir vel smoge. Kuomet jis nuo smugiu nugriuvo, kaltinamieji ji pradejo spardyti. Kiek kuris kartu spyre, jis nemate, nes buvo užsidenges veida rankomis, kad nebutu stipriai sužalotas, po to S. Ž. atsisedo jam ant krutines ir kumšciu smoge apie penketa smugiu i dešini smilkini, galva. Kiek iš tikruju jam buvo suduota smugiu, pasakyti negali, nes buvo stipriai sužalotas, taciau ju buvo daug. Del smugiu intensyvumo mano, jog jis buvo spardomas abieju kaltininku. Be to tokia išvada padare ir iš ju pokalbio turinio, kuomet S. Ž. paklause L. P., ar šis surado savo bata.

Tada jis apsimete, kad prarado samone, kad kaltinamasis ji liautusi mušes. Po to juto, kaip vienas iš vaikinu iškrauste jo kišenes. Pagrobe mobiliojo ryšio telefona „Nokia 3310“ su SIM kortele, kuri vertina 50 Lt, mobiliojo ryšio telefona „Samsung E900“ su SIM kortele, kurio verte 700 Lt, rankine, kurios verte 35 Lt, akinius nuo saules 150 Lt vertes, raktu ryšuli su keturiais raktais ir pakabuku, kuriu bendra verte 20 Lt, ir 5 Lt ivairiomis monetomis. Jo sumušimo metu buvo sugadinti jo rubai: suplešyta striuke 150 Lt. vertes, sugadintas džemperis 70 Lt vertes. Jam dalis daiktu buvo sugražinta, todel reiškia 370 Lt civilini ieškini turtinei žalai atlyginti.

Akistatu metu su kaltinamaisiais (b. l. 128–130, 133–135) nukentejusysis laikesi tos pacios pozicijos, nurode tas pacias ivykio faktines aplinkybes. Kaltinamasis S. Ž. iš esmes sutiko su tokia nukentejusiojo pateikta ivykio versija, tik nurode, kad muše ir sparde nukentejusiji S. Ž. vienas ir ne vien del pinigu ir alaus, bet ir del to, kad nukentejusysis, anot kaltinamojo, ji ižeide necenzuriniais žodžiais. Kaltinamasis L. P. sutiko, kad tampe ir stumde nukentejusiji, kad reikalavo, jog šis nupirktu alaus arba duotu pinigu, kad vartojo prieš nukentejusiji psichologini smurta, taciau neigia, kad ji muše, sparde ir norejo ji sunkiai sužaloti ir tai padare.

Nukentejusioji V. M. parode, kad nakti po sunaus sužalojimo jai praneše, jog sunus reanimacijoje. Del nusikaltimo prieš sunu labai išgyveno, sutriko jos sveikata, patyre didžiuli stresa, todel reiškia civilini ieškini turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja D. Š. parode, kad minima vakara ji dirbo bendrabutyje budetoja. Apie 23 val. atrakinusi bendrabucio duris ant laiptu pamate labai sumušta jaunuoli, jo veidas buvo sutines, galva kruvina, rubai ištepti. Atpažino, kad tai V. M., kuris papasakojo, kad buvo sumuštas dvieju jaunuoliu, kuriuos jis pažista, pasake, kad iš jo kaltininkai pagrobe du telefonus. Ji iškviete greitaja, kuri nukentejusiji išveže i ligonine.

Ivykio vietos apžiuros protokolas (b. l. 12–15) liudija apie tai, kad nusikaltimo padarymo vieta, kaip nurode visi trys ivykio dalyviai, yra (duomenys neskelbtini). Ivykio vietoje, netoli namo. (duomenys neskelbtini), buvo surasta krumuose atsegta juodos spalvos rankine.

Daiktu pateikimo protokole (b. l. 19–21) užfiksuota, kad S. Ž. savo iniciatyva pateike ikiteisminio tyrimo pareigunams mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir „Nokia – 3310“.

Daiktu apžiuros protokole (b. l. 23–26) fiksuojama, kad mobiliojo telefono „Samsung SGH – E900“, IMEI Nr. 354711017122635, korpusas juodos spalvos, su išstumiama klaviatura; mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“, IMEI Nr. 350888803256852, tamsiai melynos spalvos korpusu, apacioje raudonos spalvos deme; medžiagine rankine juodos spalvos, užsegama trimis užtrauktukais, ilga prisegama rankena. Tai daiktai, paimti nusikaltimo vietoje iš kaltininku ar rasti netoli ivykio vietos.

Parodymo atpažinti protokoluose fiksuojama (b. l. 27–28, 29–30, 31–32), kad šiuos daiktus, kurie buvo paimti iš kaltininku ir surasti nusikaltimo vietoje ar šalia jos, atpažino V. M., V. M. motina, kaip priklausancius V. M.. V. M. buvo gražinti mobiliojo ryšio telefonai (b. l. 34).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus 2007-12-04 specialisto išvadoje Nr. G 2266/07(04) (b. l. 40–41) konstatuojama, kad V. M. nusikaltimo padarymo metu padaryti tokie sužalojimai:

ispaustinis kaktikaulio lužis dešineje puseje;

galvos smegenu sukretimas;

muštine žaizda dešineje kaktos puseje;

abieju akiu obuoliu sumušimas su kraujosruvomis vokuose ir junginese;

odos nubrozdinimai krutineje ir pilve.

Specialisto išvadoje konstatuojama, kad del ispaustinio kaktikaulio lužio buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo V. M. sveikata. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais paveikus galva, krutine ir pilva ne mažiau penkiu trauminiu poveikiu pasekoje.

Apibendrinus ištirtus ir aprašytus duomenis, teismas konstatuoja, kad ju visuma pagrindžia teismo nustatytus faktus ir aplinkybes, išdestytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Vertinant teisiškai šias faktines aplinkybes, baudžiamojo istatymo prasme, teismas nurodo, jog nukentejusiojo V. M. atžvilgiu buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos: plešimas – jo asmeninio turto užvaldymas, panaudojus smurta (baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis) ir kartu sunkus sveikatos sutrikdymas del savanaudišku paskatu (baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taciau irodymu visuma leidžia pagristai suabejoti kaltinimo pateikta versija del šiu nusikalstamu veiku abieju subjektu veiksmu vieningos apimties ir tycios turinio. Visuma faktu ir aplinkybiu vercia atriboti kaltininku veiksmus.

Taikytinos teises normos, pagrindžiancios kaltininku padarytas nusikalstamas veikas

Taigi, bylos duomenys patvirtina fakta, kad nukentejusiojo atžvilgiu tikrai buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos. Jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata del savanaudišku paskatu ir kartu jis buvo apipleštas.

Byloje ištirti irodymai liudija, kad pagrindinis nusikaltimo iniciatorius ir vykdytojas buvo S. Ž., kuris neabejotinai pradejo konflikta ir smoge nukentejusiajam rankomis ir kojomis smugius i ivairias kuno dalis, tame tarpe ir smugi, sukelusi nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma. Apie tai liudija ir paties kaltininko visiškas faktiniu aplinkybiu pripažinimas, ir iš dalies kaltinamojo L. P. parodymai, taip pat iš dalies nukentejusiojo V. M. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimu pobudi, lokalizacija ir buda. Teismas surinktu irodymu pagrindu konstatuoja, kad nei vienas iš šiu aprašytu irodymu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurode, kad smugius rankomis ar kojomis nukentejusiajam butu sudaves ir L. P.. Tiesa, nukentejusysis teigia, kad jis mano, jog jam smoge kojomis ir L. P., tokia išvada ir prielaida darydamas iš smugiu intensyvumo pasikeitimo bei iš užuominos apie lyg pamesta bata. Taciau akivaizdžiai tam, kad butu galima apkaltinti asmeni tokio sunkaus nusikaltimo padarymu, vien tik tokios prielaidos ir manymo nepakanka. Bylos ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybes buvo aiškinamos iš esmes vienodai – niekas nenurode, kad smugius rankomis ir kojomis nukentejusiajam sudave ir L. P.. Tiesa, nekyla abejoniu, jog L. P. reikalavo iš nukentejusiojo pinigu ir alaus, kad jam grasino, kad ji tampe už rubu ir stumde, taciau byloje esanti specialisto išvada teigia, jos sužalojimai nukentejusiajam buvo padaryti trauminiais poveikiais, t. y. smugiuojant. Pagrindinis sužalojimas, sukeles nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma yra galvos kaktines dalies dešineje puseje, i kuria ir pagal nukentejusiojo parodymus, ko neneigia ir pats kaltinamasis, smugiavo S. Ž.. Kiti bylos duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, kad tokius veiksmus atliko butent kaltinamasis S. Ž..

Del kaltininku tycios turinio

Byloje jokiais irodymais nebuvo nustatyta, jog abu kaltininkai, veikdami kartu, butu tureje iš anksto apibrežta tycia sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo sveikata ir tokia kryptimi veike vieningai. Bylos duomenys liudija, kad kaltininkai, vartodami smurta, veike neapibrežta, nekonkretizuota, netiesiogine tycia, turedami tiksla tokiu budu užvaldyti nukentejusiojo turta, taigi abu vieningai sieke apiplešti nukentejusiji, taciau del nukentejusiojo sužalojimo pobudžio ir laipsnio kiekvienas turi atsakyti už savo konkreciai atliktu veiksmu sukeltus padarinius, nes tokios vieningos tycios teismas nenustate. Ju bendri veiksmai vertintini tik tiek, kiek jie nusikalstamai veikdami, panaudodami fizini smurta prieš nukentejusiji, pagrobe jo turta. O veiksmu dalyje del kilusiu žalingu padariniu nukentejusiojo V. M. sveikatai kaltininku veiksmai atribojami, nes bylos duomenimis nustatyta, kad lemiamus sunkius sužalojimus nukentejusiajam, smugiuodamas i galva smilkinio srityje, padare S. Ž..

Taigi, teismas, ivertines bylos irodymus, atskleidžiancius kaltininku padarytu nusikalstamu veiku fakta, šiu ištirtu irodymu turini susiejes su kitais bylos duomenimis, juos nuosekliai ir logiškai susiejes su veiku faktinemis aplinkybemis, kurias atskleidžia kiti ištirti bylos duomenys, taip pat kaltinamojo S. Ž. atviruma aiškinant faktus ir aplinkybes, priima juos ir konstatuoja, kad subjektyvine kaltininku nusikalstamos veikos puse, visa apimtimi pagrindžiant kaltinimus S. Ž., nepagrindžia pareikšto kaltinimo (del sunkaus sveikatos sutrikdymo) L. P..

Taciau atskleidžiant veiku sudeties požymius ir teisingai kvalifikuojant kaltininku veiksmus svarbu ir kiti nusikalstamu veiku požymiai. Šiuo atveju ypatingai svarbu kaltininku padarytos veikos motyvas, tikslas ir paskatos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagrindinis kaltininku veikos motyvas ir tikslas buvo siekis gauti pinigu arba alkoholinio gerimo (šiuo atveju alaus), o paskatos – savanaudiškos. Šalutine paskata buvo nevaldomas pyktis ir savo jegos demonstravimo siekis, noras dominuoti, paniekinti, pažeminti kita asmeni.

Taikytos ikiteisminio tyrimo metu teises normos ir ju teisines argumentacijos kritika

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ivertines ikiteisminio tyrimo metu surinktus irodymus, atliktu kaltinamuju veiksmu teisine kvalifikacija, pripažista ja iš dalies klaidinga, nes visuma bylos duomenu jos visa apimtimi nepatvirtino. Pažymetina, kad kaltinamajame akte apskritai nera jokios teisines argumentacijos ar motyvu, kuriais grindžiamos padarytos išvados, nepateikta duomenu analize ir motyvai, kodel kaltinimas mano kitaip.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kaltinamajame akte ju pagrindu išdestytus galutinius teisinius argumentus ir kaltinimus L. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkta, akivaizdu, kad prokuroras, surašydamas kaltinamaji akta tik formaliai nurode, kad „V. M. nugriuvus ant žemes, L. P. kartu su S. Ž. spyre ne mažiau 20 kartu i ivairias kuno vietas... tuo padarydamas nukentejusiajam V. M. ispaustini kaktikaulio luži dešineje puseje, galvos smegenu sukretima muštine žaizda dešineje kaktos puseje, abieju akiu obuoliu sumušima su kraujosruvomis vokuose ir junginese, odos nubrozdinimus krutineje ir pilve, kas sukele nukentejusiajam V. M. sunku sveikatos sutrikdyma“ (citatos pabaiga). Teismas, vertindamas tokia kaltinimo pozicija, konstatuoja, kad ji ir formali, ir nekonkreti, ir neaiški, nes nesuprantama, o bylos irodymai neatskleidžia, kiek kartu ir i kokias kuno vietas nukentejusiajam ispyre konkreciai kiekvienas kaltininkas, nuo kurio kaltininko smugio koja ar ranka ar kitaip buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata, t. y. kokiais konkreciais smurtiniais veiksmais kaltinamas kaltinamasis L. P..

Todel teismas, išanalizaves ir ivertines surinktus byloje duomenis, ju pagrindu pripažista, kad kaltinamasis S. Ž. ivykde jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o L. P. ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Del kaltinamajam L. P. pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte jis išteisintinas, nenustacius jo veikoje šio nusikaltimo požymiu.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu sunkuma, pavojingumo visuomenei laipsni, i konkrecias ivykdytas nusikalstamas veikas dviem aspektais:

visu pirma i tai, kaip istatymo leidejas traktuoja jas pagal objektyvuji pavojinguma, nesiejant nei su konkrecia byla, nei su konkreciais atliktais kaltininku veiksmais, nei su konkreciais subjektais;

ir antra – i konkreciai ivykdytas veikas nagrinejamojoje byloje, siejant jas su faktinemis aplinkybemis, su konkreciais objektyviaisiais kaltininku veikos požymiais ir konkreciais subjektais.

Be to, bausmiu kaltininkams skyrimui reikšme turi ir ju atliktu ir pripažintu irodytais nusikalstamu veiksmu intensyvumas, kile žalingi padariniai, ju motyvas ir tikslas, taip pat kaltininku asmenybes bruožai.

Todel teismas dar karta pasikartoja, kad, skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia i ju padarytu nusikaltimu sunkuma, pavojingumo visuomenei laipsni, nusikalstamo kesinimosi dalyko vertinguma, nusikaltimo padarymo buda, padarytos žalos ir konkreciu, tiesiogiai iš šios nusikalstamos veikos kilusiu neigiamu padariniu dydi, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltininku asmenybes apibudinancias aplinkybes, ju atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes, i kiekvieno kaltininko atliktu veiksmu pobudi, dalyvavimo nusikaltimuose laipsni, iniciatyvuma.

viena iš veiku, kurios padarymu pripažistamas kaltas S. Ž., istatymo leidejo pripažinta sunkiu nusikaltimu, o šiuo istatymu ginamos vertybes – žmoniu sveikata, visuomenes saugumas, viešoji tvarka ir turtines žmoniu teises turi ypatinga svarba.

Tokia išvada teismas daro, remdamasis teismo nustatytu ir pripažintu irodytomis kaltininku padarytu veiku faktiniu aplinkybiu viseto analize, kuri atskleidžia kaltinamojo S. Ž. iniciatyvuma ir veiksmu reikšminguma ir kaltinamojo L. P. antraeili vaidmeni, tik nedidele dalimi prisidedant prie nusikaltimo ir smurto prieš nukentejusiji pavartojimo. Todel teismas, svarstydamas bausmes skyrimo klausimus kaltinamiesiems, išskiria galimybe ir taiko kaltinamiesiems proporcingumo principa, kai paskiriamos bausmes turi pirmiausiai buti proporcingos padarytoms ju nusikalstamoms veikoms, ir tik po to formaliai atitikti istatymo reikalavimus. Taciau šiuo atveju pirmenybe teikiama bendrajam konstituciniam, taip pat baudžiamosios teises doktrinoje itvirtintam – teisingumo principui, proporcingumo, o taip pat ir teisines valstybes principams.

Svarstant ir individualizuojant kiekvienam kaltininkui skiriamu bausmiu pobudi ir dydi, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausme teismas, vadovaudamasis teisine samone, be kitu aplinkybiu (nusikaltimo pobudžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtu i kaltininko asmenybe ir bylos aplinkybes, lengvinancias bei sunkinancias atsakomybe.

Be to, šiame kontekste paminetinas ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 2 p., kur nurodyta, jog, vadovaudamasis teisine samone, teismas turi tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir kad butu pasiekti bausmes tikslai. To paties senato nutarimo 5 p. pabrežta, kad kaltininko asmenybes ivertinimas yra svarbi teisingos bausmes parinkimo salyga.

Taigi, vertindamas kaltinamojo S. Ž. asmenybe, teismas išskiria jo asmenybes požymius, kurie lemia šio asmens pavojinguma, ir požymius, kurie tam itakos neturi. Kaltininko pavojinguma nulemia požymiai, charakterizuojantys ji iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo.

Todel ivertines kaltininko S. Ž. asmenybe, jos esminius bruožus, teismas atkreipia demesi i tai, kad nusikaltima S. Ž. padare del girtumo ir budamas neblaivus, siekdamas gauti turtines naudos, igyti alkoholiniu gerimu. Byloje yra duomenu apie ankstesni kaltininko nusikalstama elgesi (jis nebuvo teistas, taciau jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas), baustas administracine tvarka, taciau pareigunams atskleidus nusikaltimo fakta buvo pakankamai atviras ir nuoširdus, iš esmes nuosekliai dave parodymus apie padaryta nusikaltima ir jo motyvus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nekele ir nekelia jokiu problemu. Taigi iš to, kas pasakyta, teismas daro išvada, kad S. Ž. padaryti abu nusikaltimai, kurie yra glaudžiai ir tiesiogiai susije tarpusavyje (padaryti esant nusikaltimu sutapciai), yra salygoti girtumo ir girtavimo, jo agresyvaus budo ir jauno kaltininko amžiaus išdavoje, del jo nepakankamos socialines brandos, bei nesugebejimo tinkamai ivertinti staiga susiklosciusiu aplinkybiu ir galimu savo veiksmu padariniu.

Kaip jau buvo mineta, bylos medžiaga irodo, kad kaltininkas S. Ž. anksciau nebuvo teistas, nors padares administraciniu teises pažeidimu. Bylos duomenys, apibudinantys kaltininka nepatvirtina, kad nusikaltimas buvo logine kaltininko gyvenimo budo bei jo ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekme. Taciau kile del kaltininko elgesio itin neigiami padariniai, padaryta veika daro žymiai pavojingesne, todel tai ypac salygoja teismo pasirinkima nustatant bausmes kaltininkui dydi.

Skirdamas kaltinamajam L. P. bausme teismas, taip pat ivertines tas pacias faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principai yra svarbus parenkant jam ir bausmes ruši ir jos dydi. Taigi, tokios pat salygos ir išimtys taikytinos ir jam. Taciau kaltinamasis L. P. anksciau teistas, faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybe byloja apie tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktine, salygota nepalankiai susiklosciusiu gyvenimo aplinkybiu ar gyvenimiškos situacijos, ja salygojo iš dalies pasirinktas gyvenimo budas, savanaudiški tikslai, motyvas buvo noras lengviausiu keliu igyti alkoholiniu gerimu ir girtauti, taciau jo veiksmai šioje konkrecioje situacijoje vis delto buvo antraeiliai, o pati veika nesukele itin neigiamu padariniu, taciau netiesiogiai paskatino itin pavojingam S. Ž. nusikalstamam poelgiui, todel skiriant bausme L. P. teismas atsižvelgia i paminetas aplinkybes ir motyvus, ir skiria jam realia laisves atemimo bausme.

Del civilinio ieškinio – turtines ir neturtines žalos priteisimo.

N. V. M. baudžiamojoje byloje pareiške ieškini del turtines žalos atlyginimo, pareiške reikalavima priteisti jam 370 Lt, ieškini, kuri sudaro netekta turto dalis ir sugadinti rubai, bei atlyginti jam neturtine žala, kuria sukele kaltininku nusikalstami veiksmai – viso 20000 Lt (dvidešimt tukstanciu litu), nurodo, kad del sužalojimo jis patyre didžiule fizine ir psichologine trauma, neteko sveikatos, buvo pažemintas ir sužalotas, kente skausma.

Teismas pripažista pagristu toki nukentejusiojo reikalavima ir laiko ieškinio dydi neužaukštintu ir realiu, todel jo reikalavimus tenkina visiškai. Neturitine žala atsirado del kaltininku nusikalstamu veiksmu tiesiogiai nukentejusiajam. Jis buvo kaltinamuju užpultas, apipleštas, o S. Ž. dar ir sunkiai sužalotas, todel, atsižvelgiant i kaltininku kaltes dydi ir laipsni, neturtine žala priteistina iš abieju kaltininku proporcingai ju kaltes laipsniui. Turtine žala nukentejusiajam priteistina solidariai iš abieju kaltininku.

Teismas, iš dalies tenkindamas nukentejusiosiosios V. M. ieškinio reikalavimus, pripažista, kad nukentejusioji ir tiesiogiai (patirdama materialinius nuostolius, t.y vykdama pas sunu i ligonine), ir netiesiogiai (patirdama dvasinius išgyvenimus) nukentejo nuo kaltininku tyciniu veiksmu. Taciau jos reikalaujamas turtines žalos dydis pagristas tik iš dalies, adekvatus ir proporcingas tik toms išlaidoms, kurias ji realiai patyre ir irode: lankydama sunu ir ji slaugydama. Byloje nera dokumentu, pagrindžianciu turetas išlaidas, taciau akivaizdu, kad nukentejusioji turejo lankyti ir lanke sunu, todel keliones išlaidos jai priteistinos. Byloje esantis vaistu pirkimo kvitas nieko nei pagrindžia, nei irodo, nes iš jo neaišku, nei kokie vaistai buvo pirkti, nei už kokia suma, nei nei kam, nei tai, ar šie vaistai buvo skirti butent V. M.. Nesant duomenu apie tai, koks papildomas maitinimas buvo skirtas V. M., nei kokius konkreciai produktus ir už kokia suma nukentejusioji pirko, šioje dalyje iškinys del neturtines žalos taip pat netenkinamas. Todel teismas patenkindamas jos reikalavima, ji mažina iki 120 Lt (už transporto išlaidas). Taip pat pripažista pagristu reikalavima atlyginti išlaidas, susijusias su teisines pagalbos jai suteikimu. Taciau jos reikalaujamas neturtines žalos dydis aiškiai neproporcingas tai reliai jos asmeniškai patirtai žalai, kuria sukele nusiklastami kaltininku veiksmai. Teismas pažymi, kad dižiausia neturtine žala šiuo atveju patyre pats nukentejusysis V. Ž., kuris tiesiogiai nukentejo nuo kaltininku veiksmu, todel pirmiausiai atsižvelgiama i jo patirtos žalos dydi, o po to vertinama V. M. patirta neturtine žala.

Kartu teismas primena, kad neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Todel ja galima ivertinti tik salygiškai, taigi ir tokios žalos atlyginimo paskirtis – kompensacine, t. y. jai negali buti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Todel atsižvelgiant i tai, galimybe tretiesiems asmenims del ju artimuju sveikatos sužalojimo patyrusiems skausma, dvasinius dvasinius ir kitokius išgyvenimus reikalauti neturtines žalos atlyginimo gana ribota. Taciau vertinant tai, kad šiuo atveju auka yra civilines ieškoves sunus, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, ir juos siejo labai artimi dvasiniai ryšiai, jos reikalavimas iš dalies tenkinamas, taciau žymiai mažinamas, atsižvelgiant i teismu praktikoje susiklosciusias tendencijas ir taikomus tokios žalos atlyginimo dydžius, taip pat i galimybe gauti realiai žalos atlyginima iš kaltininku. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama ir turima galvoje, kad yra pareikštas reikalavimas atlyginti neturtine žala betarpiškai paties nukentejusiojo.

Todel tik iš dalies tenkinant nukentejusiosios ieškinini reikalavima priteistina nukentejusiajai 3000 Lt neturtines žalos. Kitoje dalyje ieškinys del neturtines žalos netenkinamas. Ieškinys iš nuteistuju tenkinamas netaikant solidarines atsakomybes principo, bet atsižvelgiant i tai, kad kaltininku veiksmai sužalojant nukentejusiji buvo skirtingi ir nevienodi. Didžiausius sužalojimus, sukelusius itin neigiamus padarinius, del kuriu labiausiai išgyveno nukentejusieji padare S. Ž., todel iš jo priteistina V. M. 17000 Lt, ir V. M. – 2000 Lt, o iš L. P. V. M. – 3000 Lt ir V. M. – 1000 Lt.

Del nukentejusiojo gydymo stacionare ieškinys tenkinamas iš S. Ž., nes tik jo tyciniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo V. M. sveikata, del ko jis buvo gydomas stacionare. Del apmokejimo už teisne pagalba, reikalavimas pagristas ir tenkintinas iš nuteistuju, taikant daline atsakomybe.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kalta nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (del V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo del savanaudišku paskatu) ir 180 straipsnio 1 dalyje (del plešimo iš V. M.) ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte – laisves atemima (6) šešeriems metams (6) šešiems menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dali - laisves atemima (3) trejiems metams (6) šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirti - laisves atemima (6) šešeriems metams (6) šešiems menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme išbuta laika nuo 2007 m. rugsejo 11 d. iki 2007 m. rugsejo 12 d.

Kardomaja priemone pakeisti suemimu, suimant nuteistaji teismo saleje.

L. P. pripažinti kalta nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (del V. M. apiplešimo) ir paskirti jam laisves atemimo bausme (3) trejiems metams (6) šešiems menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme išbuta laika nuo 2007 m. rugsejo 11 d. iki 2007 m. rugsejo 12 d.

Kardomaja priemone pakeisti suemimu, suimant nuteistaji teismo saleje.

L. P. del jam pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymiu.

N. V. M. civilini ieškini patenkinti. Priteisti iš nuteistuju S. Ž. ir L. P. nukentejusiajam V. M. 370 Lt turtinei žalai atlyginti solidariai. Priteisti iš S. Ž. nukentejusiajam V. M. (17000 Lt) septyniolika tukstanciu litu, iš L. P. – (3000 Lt) tris tukstancius litu neturtines žalos.

N. V. Mecienes civilini ieškini del turtines žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistuju S. Ž. ir L. P. nukentejusiajai V. M. 120 Lt .

Priteisti nukentejusiajai V. M. iš S. Ž. 2000 Lt, iš L. P. – 1000 Lt neturtines žalos.

Šiauliu apygardos prokuraturos ieškini del nukentejusiojo gydymo tenkinti. Priteisti iš nuteistojo S. Ž. valstybinei ligoniu kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos už V. M. gydyma 4455,40 Lt.

Priteisti iš nuteistuju S. Ž. ir L. P. po 50 Lt nukentejusiajai V. M. turetu išlaidu už teisine pagalba.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma. Nuteistieji nuosprendi gali apskusti per dvidešimt dienu nuo jo nuorašo iteikimo.