- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- I-1594-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. skunde prašo panaikinti 2008-12-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 10-TE-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam tyrėjui komisarui inspektoriui R. V.“.
Paaiškino, kad ginčijamu įsakymu, remiantis Vilniaus miesto VPK 2008-05-06 „Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. 2008-03-31 rašte Nr. 3.1-689 išdėstytų aplinkybių išvada“ Nr. 10-IL-225 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo nuomone, nuobauda paskirta nepagrįstai bei neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų neatitinkančia Tarnybinio patikrinimo išvada, todėl ginčijamas įsakymas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi bei 2003-08-27 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktu, pažymėjo, kad tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareigūno veikoje. Nesutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytu teiginiu, kad jis padarė neteisėtą veiką, pasireiškusią neveikimu, t. y. jokių pirminių operatyvinių ir proceso veiksmų neatlikimu ikiteisminiame tyrime, tuo pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 ir 2 straipsnių reikalavimus bei Pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-05-13 įsakymu Nr. I-V-142 (toliau – Pareigybės aprašymas), 6, 7, 8 ir 9 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, BPK 1 straipsnio norma yra bendro pobūdžio, definicinė, apibrėžianti baudžiamojo proceso esmę bei prasmę ir nesukurianti privalomų vykdyti elgesio taisyklių, todėl už jos pažeidimą negali kilti pareigūno tarnybinė atsakomybė. Be to, iš Tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistas BPK 1 straipsnis. BPK 2 straipsnyje esančios normos pažeidimo subjektu galėtų būti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, bet ne vyresnysis tyrėjas. Atkreipė dėmesį, kad BPK 2 straipsnyje nėra nustatyta, koks nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo laikas laikytinas trumpiausiu, atitinkančiu šiame straipsnyje įtvirtintą operatyvumo principą.
Paaiškino, kad ėmėsi visų būtinų ir galimų atlikti veiksmų, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika, t. y. atliko pradinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, aprašytus Tarnybinio patikrinimo išvados antrajame lape. Faktiškai ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 13-1-00427-08 vykdė 11 darbo dienų, nes bylos medžiagą gavo 2008-02-13, 2008-02-23 budėjo pagal grafiką, 2008-02-26 buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, nuo 2008-03-03 iki 2008-03-07 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Atlikti kitų tyrimo veiksmų nebuvo objektyvių galimybių, kadangi nukentėjusioji J. S. bylos medžiagos gavimo dieną, t. y. 2008-02-13 buvo operuojama, po operacijos nuvykus į ligoninę nepavyko su ja susikalbėti, nes dėl alkoholio trūkumo organizme jai buvo prasidėjusios haliucinacijos. 2008 m. vasario 15, 19, 20, 21, 22 bei 26 dienomis paskambinus į VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninę“, paaiškėjo, jog nėra galimybių bendrauti su nukentėjusiąja bei ją apklausti dėl blogos jos sveikatos būklės. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šios baudžiamosios bylos tyrimo metu turėjo dar 14 bylų, kuriose taip pat reikėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai remiamasi vien 2008-03-07 specialisto išvadoje Nr. 453/08 (01) pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, jog prieš patekdama į ligoninę, nukentėjusioji J. S. buvo sąmoninga, 2008-02-13 ji buvo bendraujanti, o nuo 2008-02-14 iki 2008-02-18 jos būklė buvo stabili. Pareiškėjo nuomone, stabili būklė dar nereiškia, jog su asmeniu galima susikalbėti ir kad jo pasakojamos aplinkybės yra realios, o ne nulemtos alkoholines abstinencijos sukeltų haliucinacijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai tvirtinama, kad jo darbo krūvis buvo mažesnis nei kitų tame pačiame skyriuje dirbančių tyrėjų. Jokie objektyvūs tokią išvadą pagrindžiantys duomenys Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateikiami: nenurodoma, koks tuo metu buvo kitų tyrėjų darbo krūvis.
Rėmėsi Tvarkos 20 punktu ir teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeisti Pareigybės aprašymo 6, 7, 8 ir 9 punktai. Įstatymais ir kitais teisės aktais nėra imperatyviai nustatyta, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus privalo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kad nusikalstama veika būtų išaiškinta. Kiekviena nusikalstama veika yra individuali ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, atsižvelgęs į turimus duomenis, turi teisę pats nuspręsti, kokius veiksmus pasirinkti, kad būtų kuo operatyviau išaiškinta nusikalstama veika ir nustatyti įtariamieji.
Teismo posėdžio metu atstovė prašė atsižvelgti į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo ištirtas pareiškėjo pateiktas paaiškinimas ir neišaiškinta ar buvo galima apklausti nukentėjusiąją jai gulint ligoninėje, ar buvo galima panaudoti prie parduotuvės esančių kamerų duomenis. Nebuvo nustatyta kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, neišaiškinta kodėl laikoma, jog pareigos neatliktos dėl aplaidumo. Prašė atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų planas buvo suderintas, jame numatyta nukentėjusiosios apklausa. Be to, parengtinio tyrimo terminas nustatytas 2 mėnesiams, per šį laiką pareiškėjas turėjo atlikti ikiteisminius veiksmus. Tirdamas nusikaltimą jis atliko visus būtinus veiksmus, nebuvo įpareigotas atlikti visų įmanomų veiksmų, jam buvo pavesta tirti sužalojimo padarymo bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus miesto VPK viršininko pavaduotojo A. M. pavedimu Vilniaus miesto VPK Nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pažeidimų baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00427-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl J. S., gimusios (duomenys neskelbtini) nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nustatyta, kad per 1 mėnesį ir 6 dienas baudžiamojoje byloje faktiškai neatlikti jokie pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai: nesiimta jokių priemonių nustatyti ir apžiūrėti įvykio vietą; nenustatyta nukentėjusiosios gyvenamoji vieta, jos draugų, pažįstamų, ratas, gyvenimo aplinkybės; neatlikti jokie operatyviniai ar proceso veiksmai prie parduotuvės „Rimi“, esančios Savanorių pr. 16, Vilniuje, iš kur nukentėjusioji dėl patirtų kūno sužalojimų buvo pristatyta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kurioje (duomenys neskelbtini) mirė; nenustatyti bei neapklausti šio nusikaltimo liudytojai, kurie galėjo matyti nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, bei medicinos darbuotojai, kurie gabeno ją į ligoninę; nepatikrinti apsaugos kamerų vaizdo įrašai; neapklausta pati nukentėjusioji. Teigė, kad pirminių duomenų nefiksavimas tokio pobūdžio bylose apsunkina bylos tyrimą. Pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos pobūdis ir jos sukeltos pasekmės rodo, kad ji negali būti pripažinta mažareikšme. Pareiškėjas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį bei Pareigybės aprašymą, su kuriuo jis pasirašytinai supažindintas 2004-06-01. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 1 dalies bei Tvarkos 20 punkto nuostatomis.
Teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad net ir negalėdamas apklausti nukentėjusiosios pareiškėjas privalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nukentėjusioji ilgą laiką gulėjo ligoninėje, todėl buvo galima suprasti, jog jos atžvilgiu padarytas sunkus nusikaltimas. Pažymėjo, kad po medžiagos persiuntimo nusikaltimas buvo atskleistas, surasti kalti asmenys. Atkreipė dėmesį, kad statistinių kortelių pildymas nelaikytinas ikiteisminiais veiksmais. Be to, pareiškėjo tarnybiniai pranešimais atspausdinti tuo pačiu metu, ką rodo besibaigiantis spausdintuvo rašalas. Pažymėjo, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl Operatyvinės veiklos įstatymas netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad, remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-03-31 raštu Nr. 3.1.-689, Vilniaus miesto VPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pažeidimų baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00427-08 (Tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų procesinių pažeidimų byla Nr. 4.16, t. 4, b. l. 8-11). Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnioji tyrėja I. D. atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2008-05-06 „Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. 2008-03-31 rašte Nr. 3.1-689 išdėstytų aplinkybių išvadą“ Nr. 10-1L-225. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kitų pasiūlymų, buvo nurodyta klausimą dėl Vilniaus miesto VPK 2- ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn už BPK 1 ir 2 straipsnių, Pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-05-13 įsakymu Nr. I-V-142, 6, 7, 8 ,9 punktų reikalavimų pažeidimus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00427-08, klausimą spręsti pareigūnui sugrįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jei nebus pasibaigę Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai (Tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų procesinių pažeidimų byla Nr. 4.16, t. 4, b. l. 1-7). Toks sprendimas buvo priimtas konstatavus, jog pareiškėjas bei jo kolega tyrėjas R. Š. faktiškai neatliko jokių pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų, realiai nesiėmė priemonių nustatyti ir apžiūrėti įvykio vietą, nenustatė faktinės nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, jos giminaičių, draugų, pažįstamų rato, gyvenimo aplinkybių, neatliko jokių operatyvinių ar proceso veiksmų prie parduotuvės „Rimi“, esančios Savanorių pr. 16, nenustatė, neapklausė nusikaltimo liudytojų, vaistinės darbuotojų, greitosios pagalbos medikų, nepatikrino parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašų, neapklausė nukentėjusiosios. Dėl tokių veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo užvilkintas, prarastas įtariamųjų asmenų nustatymo operatyvumas bei kitos tyrimui svarbios aplinkybės.
Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2008-12-24 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam tyrėjui komisarui inspektoriui R. V.“ Nr. 10-TE-177, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 10, 15).
Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas už tarnybinio nusižengimo padarymą, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00427-08.
Tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos 2003-08-27 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308, 4.2 punkte: tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Tvarkos 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalimi, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalis).
Aiškinantis ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymius svarbu nustatyti jo veiksmų atitikimą teisės normoms apibrėžiančioms pareigūno pareigas šioje srityje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatas, Pareigybės aprašymo 6, 7, 8, 9 punktus.
Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo planuoti ir organizuoti savo operatyvinę veiklą, asmeniškai atsakyti už funkcijų ir užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku. Jis privalo savo veikloje laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (Pareigybės aprašymo 7 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją atlikti veiksmus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatyme (Pareigybės aprašymo 8 punktas). Pareigybės aprašymo 9 punkte įtvirtinta pareiga įstatymų numatytomis priemonėmis ir metodais rinkti informaciją apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus, juos rengiančius ar padariusius asmenis, imtis priemonių, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno veikla turi atitikti ir specialius šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, visų pirma, Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Įpareigojimas laikytis šių aktų įtvirtintas ir Pareigybės aprašymo 7, 9 punktuose. Teismas laikosi nuostatos, kad ikiteisminį tyrimą netinkamai atliekančiam pareigūnui drausminė atsakomybė gali būti taikoma ir remiantis šių teisės aktų pažeidimu.
Baudžiamojo proceso kodekso 18 straipsnis, apibrėžiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoką, kartu nustato ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas tyrimo veiksmus turi siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Kartu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kaip ir kiti sutinkamai su šiuo kodeksu veikiantys pareigūnai, turi savo veikla siekti įgyvendinti Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnas konkrečiai nėra išvardintas Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje, numatančiame pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tačiau aukščiau išdėstyta normų analizė leidžia teigti, kad lygiai tokios pačios taisyklės yra numatytos ir šiam pareigūnui. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifiką, situacijų bei jų sprendinių individualumą, negalimumą atskirose situacijose konkrečiai išvardinti būtinus atlikti tyrimo veiksmus, toks teisių ir pareigų numatymas kodeksuose bei Pareigybės instrukcijoje yra pakankamas, kad būtų galima vertinti pareigūno veiksmus ikiteisminio tyrimo metu jų pakankamumo ir tikslingumo prasme ir spręsti tarnybinio nusižengimo buvimo klausimą. Tinkamu pareigų atlikimu laikytinas pakankamas, savalaikis ir rūpestingas veikimas siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų.
Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00427-08 pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris vėliau buvo perkvalifikuotas į J. S. nužudymą (Baudžiamosios bylos medžiaga, t. 1, b. l. 5). Pranešimas apie J. S. sužalojimą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų dalyje buvo gautas 2008-02-11 13.10 val. Pranešimą pateikė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja, nurodė sužalojimus, išdėstė nukentėjusiosios paaiškinimą, kad ji buvo sužalota 2008-02-10 prie „Rimi“ parduotuvės, Savanorių pr. 16 (Baudžiamosios bylos medžiaga t. 1, b. l. 2).
Kadangi pareiškėjas nubaustas už nepakankamai aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai byloje turi būti išanalizuoti kada ir kokie veiksmai byloje buvo atlikti.
Iš Tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų procesinių pažeidimų bylos Nr. 4.16 medžiagos (t. 4, b. l. 24-42) bei baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b. l. 1, 3, 17, 44-46, 52-59, 85) matyti, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu atliko šiuos veiksmus: 2008-02-11 surašė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00427-08; 2008-02-13 sudarė šio ikiteisminio tyrimo veiksmų planą; surinko duomenis apie nukentėjusiąją J. S., esančius Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje; 2008-02-20 surašė paklausimą VšĮ „Greitosios medicininės pagalbos stoties“ direktoriui dėl J. S. pristatymo į ligoninę aplinkybių, 2008-02-21 surašė paklausimą VšĮ „Greitosios pagalbos universitetinei ligoninei“ apie J. S. diagnozę“; 2008-02-21 surašė užduotį atlikti tyrimą nukentėjusiosios J. S., sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, kurią perdavė vykdyti Mykolo Romerio universiteto medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertui V. K.. 2008-02-13 pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą Vilniaus miesto VPK 2-ojo policijos komisariato viršininkui P. B., kuriame informavo apie tai, jog buvo nuvykęs į VšĮ „Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę“, I chirurgijos skyrių, bet paaiškėjo, jog nukentėjusioji perkelta į intensyvios terapijos skyrių dėl pablogėjusios sveikatos, kurią sąlygojo alkoholio stygius organizme, ir neįmanoma suprasti, ką ji kalba. 2008 m. vasario 14, 15, 19, 20, 21, 22 bei 26 dienomis surašė tarnybinius pranešimus, kuriais informavo Vilniaus miesto VPK 2-ojo policijos komisariato viršininką P. B. apie tai, jog susisiekus su VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės“ darbuotojais telefonu, pastarieji informavo, kad nėra galimybių bendrauti su nukentėjusiąja bei ją apklausti.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad šių veiksmų atlikimas yra akivaizdžiai nepakankamas tam, kad būtų užtikrinta Baudžiamojo proceso kodekso 1, 18 straipsniuose numatyta baudžiamojo proceso paskirtis bei pasiekti (ar siekti leistų laikyti, kad buvo siekiami) ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos tikslai. Būtini atlikti tyrimo veiksmai, kurių atlikimui nebuvo jokių objektyvių kliūčių, išvardinti Tarnybinio patikrinimo išvados 5 lape. Išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą teismas visiškai sutinka su čia nurodytų veiksmų reikalingumu ir laiko, kad kiekvienas tinkamai pareigas atliekantis tyrėjas turėjo tokius veiksmus atlikti ar dėti pastangas, kad tokie veiksmai būtų atlikti.
Pareiškėjas teigia, jog jis negalėjo apklausti nukentėjusiosios dėl to, kad buvimo ligoninėje metu ji buvo nesąmoninga, negalėjo bendrauti, atsakyti į klausimus. Nukentėjusioji ligoninėje gulėjo nuo 2008-02-11 iki 2008-03-05, t.y. beveik mėnesį. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2009-06-01 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 12008-02-11 iki 2008-02-13 ir nuo 2008-02-22 iki 2008-03-05 gulėdama II reanimacijos skyriuje J. S. negalėjo suprasti aplinkos. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad tardytojo paklausimų dėl nukentėjusios būklės nebuvo gauta. Respublikinio toksikologijos centro skyriaus vedėjas 2009-06-10 raštu patvirtino, kad gydymo metu J. S. buvo dezorientuota, psichozėje, haliucionavo, prasmingo kontakto nebuvo. Šie dokumentai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis dėl nukentėjusiosios būklės negalėjo šios apklausti.
Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tinkamai vykdė pareigą išsiaiškinti apklausimo galimybę. Tarnybiniuose pranešimuose dėl negalimumo bendrauti su nukentėjusiąja (2008-02-14, 2008-02-15, 2008-02-19, 2008-02-20 bei 2008-02-21) nėra nurodyta su kuo konkrečiai pareigūnas kalbėjo ir kas jam suteikė informaciją apie nukentėjusios sveikatos būklę bei negalimumą ją apklausti. Tai kelia abejonių dėl užklausimų realumo, o taip pat rodo, kad nebuvo rūpintasi kalbėti su atsakingu asmeniu, turinčiu teisę suteikti informaciją apie sveikatos būklę. Nebuvo raštu pateikti prašymai dėl įpareigojimo pranešti apie būklės pagerėjimą, tam, kad būtų galima tinkamai įvykdyti tarnybos pareigas, t.y. pareiškėjo pastangos nevertintinos kaip pakankamos. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2009-06-15 pažymoje Nr. 2R-706(519) nurodyta, jog J. S. ligos istorijoje yra įrašas su tyrėjo telefono numeriu, tačiau apie vizitą nepažymėta, gydytojas įrašo neprisimena.
Nors nukentėjusiosios parodymai tokio pobūdžio bylose yra itin reikšmingi, nes kaip tik šis asmuo daugiausiai žino apie jį sumušusį asmenį bei sužalojimo aplinkybes, jo parodymai nėra vienintelis įrodymas, kurio negalint fiksuoti, nebūtų galima atlikti kitų įrodymų rinkimo veiksmų. Vien tai, kad nebūtų galimybės apklausti nukentėjusiosios, nereikštų, kad pareiškėjas galėjo neatlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Iš pranešimo apie nusikaltimą matyti, kad guldoma į ligoninę J. S. buvo sąmoninga (nustatyti jos asmens duomenys, sužalojimo aplinkybės). Todėl atsakingai dirbantis tyrėjas, negalėdamas apklausti pačios nukentėjusiosios, turėjo liudytojais apklausti su ja bendravusius asmenis – vaistinės darbuotojus, ligoninėje priėmusius ir gydžiusius medikus, išsiaiškinti kokias sužalojimo aplinkybes jiems nurodė nukentėjusioji, išsiaiškinti parduotuvės apsaugos kamerų duomenis, jų galimumą panaudoti tiriant nusikaltimą, apsilankyti nurodytoje įvykio vietoje ir panašiai. Po sumušimo J. S. sveikatos būklė buvo labai bloga, ji ilgai gulėjo ligoninėje, kas rodė nusikaltimo sunkumo, pavojingumo visuomenei mastą, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie galėtų padėti atskleisti padarytą veiką, iš esmės nebuvo atlikti.
Pažymėtina ir tai, kad visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti po to, kai byla buvo persiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai (2008-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2008-04-18-21 paimti ir apžiūrėti nukentėjusiosios drabužiai, 2008-03-19, 2008-03-20 apklausta dukra I. O., 2008-05-22 apklausta slaugytoja V. A., 2008-03-21 nustatyta su kuo bendravo nukentėjusioji, apklausti liudytojai M. J., G. G., atlikti kiti veiksmai. Tai rodo, jog jokių objektyvių kliūčių atlikti tyrimo veiksmus nebuvo ir tuo metu, kai bylos tyrimas buvo pavestas pareiškėjui.
Pareiškėjas teigia, jog veiksmus jis galėjo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, nes tyrimo terminas nustatytas dviems mėnesiams. Teismas jau yra pažymėjęs, kad viena iš tinkamo veiksmų atlikimo sąlygų yra veiksmų savalaikiškumas. Šiuo atveju pareiškėjo pareigų nesavalaikis atlikimas galėjo turėti įtakos ir baudžiamojo proceso baigčiai. Vilniaus apygardos teismo 2008-12-11 nuosprendžiu kaltinamąja patraukta S. S. buvo išteisinta dėl nužudymo. Teismas konstatavo, kad nepakako įrodymų nustatyti, jog kaltinamoji smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo sužalojimo padarymo dieną. Tuo atveju, jei veiksmai būtų atliekami iš karto po įvykio su J. S. bendravę liudytojai būtų tiksliau prisiminę įvykius.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados prieštaringumą, kad joje konstatuota, kad tyrimo veiksmai neatlikti, kai jis tokius veiksmus atliko. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad tyrėjas faktiškai neatliko pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Su tokiu vertinimu teismas sutinka ir nelaiko jo prieštaraujančiu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra teigiama, kad nebuvo atliktas joks veiksmas, atlikti veiksmai išvardinti. Atsižvelgiant į itin nedidelį veiksmų kiekį atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, kad faktiškai veiksmai atlikti nebuvo, t.y. jie buvo akivaizdžiai nepakankami.
Pareiškėjas nedarbingumo pažymėjimą turėjo tik nuo 2008-03-03, t.y. tik dvi dienos iki pareiškėjos mirties, ją tyrė tris savaites, todėl jo nedarbingumas neturi esminės reikšmės pareigų atlikimo įvertinimui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje už vėlesnį laikotarpį, nuo (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas jau kito pareigūno R. Š. pareigų vykdymas.
Tai, kad pareiškėjui tinkamai atlikti tarnybines pareigas trukdė jo darbo krūvis nenustatyta. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjui tenkantis darbo krūvis buvo mažesnis nei įprastas tyrėjų darbo krūvis kitose tyrimo įstaigose. Vertinant atliktus pareiškėjo darbus, matyti, kad jų atlikimui reikalinga ne daugiau kaip pusė dienos. Tad turėdamas savo žinioje 14 kitų tiriamų bylų pareiškėjas galėjo J. S. baudžiamajai bylai skirti reikiamą dėmesį. Tuo atveju, jei dėl darbo krūvio jis negalėjo atlikti būtinų pareigų, turėjo apie tokią padėtį pranešti vadovui.
Jokių Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo trūkumų bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo, išvadoje išsamiai įvertinti pareiškėjo veiksmai, išanalizuotos aplinkybės, galinčios turėti įtaką nuobaudos skyrimui. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui paskirta pati švelniausia iš numatytų Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nuobaudos rūšių. Tokios nuobaudos parinkimas visiškai tinkamai įvertina pareiškėjo veiksmus ikiteisminio tyrimo eigoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.