Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-98-2022 (ROIK: 22171925708).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-98-2022 (toliau – ir Nutarimas) V. A. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 5 dalyje. Jam paskirta 1 000 Eur bauda. V. A. nubaustas už tai, kad savavališkai, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), stato gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastatą (toliau – pastatas). Tokiu būdu V. A. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas (b. l. 9–16).

Pareiškėjas V. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas pakeisti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir skirti minimalią už padarytą nusižengimą sankcijoje numatytą baudą.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos net trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko už nusižengimo padarymą turėjo būti skirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Inspekcija, parinkdama nuobaudos dydį, nepagrįstai vertino jo baustumus nuo 2015 m. lapkričio 26 d., iš kurių didžioji dalis buvo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. visai kitokio pobūdžio nusižengimus. Be to, iš ankstesnių baustumų galiojanti yra tik viena nuobauda ir visi pažeidimai nesusiję su statybos tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, todėl neturėtų būti vertinami, kaip sunkinantys jo atsakomybę (b. l. 1).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcij os atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nurodoma, kad priimtas Nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, pareiškėjas iš esmės neskundžia Nutarimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pripažįsta padaręs nusižengimą, tačiau ginčija skirtos nuobaudos dydį. Priimdama Nutarimą, Inspekcija tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu. Pareiškėjo argumentas, jog vien tai, kad yra 3 jo atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių lemia tai, jog jam turėjo būti paskirta minimali bauda, prieštarauja administracinių nuobaudų paskirčiai (ANK 22 str. 2 d.), administracinių nuobaudų skyrimo principams (ANK 32 str. 2 d.) bei baudų skyrimo taisyklėms (ANK 34 str. 2 d.). Pirma, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytą reglamentavimą, vien tai, kad pareiškėjui nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu atveju jam privalo būti paskirta ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda. Tokiais atvejais įstatymų leidėjas tiek teismui, tiek bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paliko diskrecijos teisę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 str. 2 d.) ir administracinių nuobaudų skyrimo principus (ANK 32 str. 2 d.), spręsti dėl baudos dydžio pažeidėjams skyrimo nuo įstatyme numatytos minimalios baudos iki minimalios ir maksimalios baudų vidurkio. Antra, pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti ne tik į asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet taip pat ir į kitas šioje straipsnio dalyje numatytas asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes. Kitos šioje straipsnio dalyje numatytos asmens padėtį gerinančios ir bloginančios aplinkybės yra administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė. Skiriant pareiškėjui baudą buvo įvertintos ir atsižvelgta į visas asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, o būtent: 1) administracinio nusižengimo pobūdį – ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas laikytinas gana pavojingu, nes jo padarymas gali sukelti realius, skaudžius neigiamus padarinius (pvz., dėl statinio netinkamos, nekokybiškos ar nesilaikant teisės aktų statybos, jam ar jo atitinkamai daliai griuvus gali būti sunkiai sutrikdyta fizinių asmenų sveikata ar net kilti pavojus jų gyvybei); 2) kaltės formą ir rūšį – byloje nustatyta, kad nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; 3) pareiškėjo asmenybę. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad V. A. nuo 2015 m. lapkričio 26 d. penkis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinė bauda sumokėta 2021 m. gruodžio 30 d., nuo jos sumokėjimo dienos dar nepraėjo vieneri metai. Nors nė vienas iš padarytų administracinių nusižengimų nėra susijęs su ANK 351 straipsniu, tačiau minėtų duomenų visuma neigiamai apibūdina asmens asmenybę ir leidžia teigti, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų (ANK 22 str. 2 d.). Išvardintos aplinkybės laikytinos asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis. Trečia, įstatymų leidėjas numatė, kad nepaisant to, jog yra lengvinančių aplinkybių, tačiau byloje nustačius ir kitas aplinkybes, kurios laikytinos asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis, ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio skyrimo suformuluotos taisyklės netaikomos. Tokiais atvejais atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui, jų kiekį ir reikšmingumą bei į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 str. 2 d.) ir administracinių nuobaudų skyrimo principus (ANK 32 str. 2 d.). Šiuo atveju pareiškėjo veiksmuose buvo nustatytos ne tik lengvinančios aplinkybės, bet ir jo padėtį bloginančios aplinkybės, todėl baudos paskyrimas mažesnis už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį (kuris yra artimas minimaliai įstatyme numatytai baudai) nepažeidžia ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių.

Pareiškėjas V. A. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad prašo paskirti jam minimalią baudą, arba jeigu yra galimybė iš viso atleisti nuo jos. Yra pensininkas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), norėjo pasistatyti namą šalia sūnaus, tai yra pirma ir, ko gero, paskutinė jo statyba. Pradėjo be leidimo, bet buvo įsitikinęs, kad jį gaus, šiandien jau visi leidimai yra. Jį labiausiai sutrikdė jo įvertinimas kaip neigiamos asmenybės, kuriai taikoma tam tikra bauda. Jis turi net 3 lengvinančias aplinkybes, dar pernai iš karto sumokėjo paskutinę baudą už tai, kad viršijo 10 km/h greitį, taip, kaip ir šitą. Yra padorus pilietis, skyrė baudą, ją iškart ir susimokėjo, o vėliau panagrinėjęs pabandė kreiptis į teismą, galbūt jam kažkiek kompensuotų. Pripažįsta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Pagrindinės jo pajamos iš pensijos, kitų pajamų neturi.

Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai atkreipė teismo dėmesį dėl baudos sumokėjimo pilna apimtimi, kad Nutarimas yra įvykdytas. Pagal teismų praktiką administracinio nurodymo atveju sumokėjus baudą jokia teisena negali būti pradedama, administracinis nurodymas skundžiamas ir panašiai. Tačiau kai priimtas nutarimas, kaip ir šiuo atveju, tokios praktikos išvis nėra. Administracinių nusižengimų registre VMI jau yra pažymėjusi kaip atliktą, nutarimas yra įvykdytas, todėl teismo prašo savo procesiniame sprendime pasisakyti šiuo klausimu. Taip pat pažymėjo, jog nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, pareiškėjas šitos aplinkybės neginčija ir būtų neteisinga laikyti, kad asmuo, kuris padarė nusižengimą tyčia, gautų minimalią nuobaudą kaip ir tas, kuris padarė neatsargų nusižengimą. Ir kitas argumentas – iš administracinių nusižengimų registro matoma, kad per pastaruosius 5 metus kiekvienais metais asmuo vis nubaudžiamas administracine tvarka. Remiantis teismų praktika, tai parodo, kad bausmės paskirtis atgrasyti asmenį apskritai nuo netinkamo įstatymo laikymosi ir, kad padarytų tam tikras išvadas, neveikia. Remiantis teismų praktika, tai yra neigiamai asmenį apibūdinanti ir viena iš jo atsakomybę bloginančių aplinkybių. Asmuo, darydamas nusižengimą tyčia, žino, kad gaus 800 Eur, minimalią baudą, jis tai suvokia, tačiau tai jo jau neatgraso. Tai reiškia, kad 800 Eur jau neatgrasė žmogaus, todėl nelogiška būtų skirti jam minimalią baudą.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. A. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad savavali?kai, netur?damas IS „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, nurodytame žemės sklype statė gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastatą. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. kaltės nėra, pats V. A. neneigia padaręs ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, tačiau skunde kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimą, t. y. prašo paskirti jam minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o teisme nurodė – esant galimybei ir iš viso atleisti nuo baudos.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame Nutarime nurodyta administracinio nusižengimo kvalifikacija, tačiau sprendžia, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda iš tiesų nebuvo visiškai tinkamai individualizuota, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą Nutarimą šiuo aspektu pakeisti.

Už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą V. A. skirta 1 000 Eur dydžio bauda.

Administracinio nusižengimo bylose administracinės nuobaudos yra skiriamos vadovaujantis ANK 34 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad buvo nustatytos trys V. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent: 1) jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.); 2) administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjui buvo suėję (duomenys neskelbtini) metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.); 3) asmuo statybas vykdė pagal Dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą, be to, dar iki 2021 m. gruodžio 30 d. atlikto Inspekcijos patikrinimo siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą (prašymai vis buvo atmetami ir koreguojami pagal gautas pastabas), o 2022 m. liepos 15 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (būsena – galiojantis), t. y. įvertinus, jog vykdoma naujo statinio savavališka statyba galimai iš esmės atitiko projekto reikalavimus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, tai buvo įvertinta kaip teisinio reguliavimo pažeidimo pašalinimas ir pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 2 d.). Teismo vertinimu, priimdama Nutarimą Inspekcija teisingai įvertino šias reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tai pripažino kaip pareiškėjo V. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tiek Nutarimo priėmimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Papildomai pažymėtina, jog iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo V. A. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2022 m. sausio 12 d. Inspekcija pateikė jam savavališkos statybos aktą ((duomenys neskelbtini)), o jis dar prieš šį aktą jau buvo geranoriškai informavęs institucijas apie savavališką statybą, buvo atlikęs ekspertizę, susimokėjęs įmoką dėl įteisinimo, prašė sprendimą priimti jam nedalyvaujant, labai galėjosi dėl pažeidimo, tai yra pirmas toks pažeidimas, prašė skirti minimalią baudą (b. l. 7). 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme Inspekcija V. A. dar kartą patvirtino nurodytas aplinkybes, pridūrė, jog gavo statybą leidžiantį dokumentą ir jau pašalino savavališkos statybos padarinius (b. l. 21). Aplinkybę dėl statybos leidimo gavimo patvirtina ir byloje pateikti duomenys (b. l. 42–43). Taigi pareiškėjas ne tik neginčijo padaryto nusižengimo, bet ir ėmėsi visų priemonių įteisinti nelegalią statybą, t. y. siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą, pranešė apie savavališką statybą, atliko ekspertizę, sumokėjo įmoką dėl statybos įteisinimo. V. A. statybą nuo 2021 m. vykdė pagal Dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą, nors ir pradėjo be statybą leidžiančio dokumento (apie 10 prašymų vis buvo atmetami ir koreguojami pagal gautas pastabas), tačiau galiausiai 2022 m. liepos 15 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Juo labiau priimtu Nutarimu pripažinta, kad savavališka statyba iš esmės atitiko projekto reikalavimus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, net jei savavališka statyba dėl savo pobūdžio ir visos visuomenės intereso, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir interesų, ir laikoma pavojingesniu nusižengimu, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

Vertinant pareiškėjo V. A. asmenybę bei asmens padėtį gerinančias/bloginančias aplinkybes, pažymėtina, jog Institucija tiek Nutarime, tiek atsiliepime, tiek atstovas teismo posėdžio metu itin akcentavo asmens patraukimą atsakomybėn ir baustumą už praeityje padarytus administracinius nusižengimus, t. y. kad V. A. administracine tvarka baudžiamas kas metus.

Iš Inspekcijos teismui pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 20) matyti, kad V. A. 5 kartus baustas administracine tvarka ir, kaip teisingai pažymi Inspekcija, tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Kita vertus, per paskutinių penkerių metų laikotarpį jis administracine tvarka baustas tik 2 kartus (už ANK 416 bei 418 straipsniuose numatytų nusižengimų padarymą), paskutinį kartą pakankamai seniai – 2021 m. gruodžio 30 d. Be to, tik viena nuobauda galioja, skirtos baudos sumokėtos. Taip pat pažymėtina, kad visi ankstesni baustumai yra už visiškai kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, nesusijusius su savavališka statyba, kas neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju įvykdytas nusižengimas yra tendencinga pareiškėjo teisei priešingo elgesio pasekmė.

Taigi apibendrinant, teismo vertinimu, šiuo atveju ankstesni pareiškėjo baustumai, padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, nėra iš esmės V. A. padėtį bloginančios aplinkybės, neleidžiančios jam šiuo atveju skirti inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatytos minimalios baudos, juo labiau, atsižvelgus ir į tai, kad nustatytos net trys pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, papildomai V. A. atsakomybę gerina tai, jog dėl savavališkos statybos baudžiamas pirmą kartą, nevengia vykdyti administracinių nuobaudų, sumoka baudas, pats geranoriškai informavo institucijas apie daromą pažeidimą, kurį sąlygojo ne tik pažeidėjo veiksmai. Minimali bauda šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, nebūtų per švelnus V. A. nubaudimas ir neprieštarautų administracinių nuobaudų paskirčiai (ANK 22 str. 2 d.), administracinių nuobaudų skyrimo principams (ANK 32 str. 2 d.) bei baudų skyrimo taisyklėms (ANK 34 str. 2 d.).

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir išreiškė poziciją, jog alternatyviai prašo visai neskirti jam nuobaudos, tačiau, teismo vertinimu, tam, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimą, šiuo atveju nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką, minėtos nuostatos taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus išdėstytus argumentus (nustatytas aplinkybes), iš naujo individualizavus paskirtą nuobaudą ir nenustačiau išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas dar labiau sumažinti V. A. skirtiną baudą ar jos apskritai neskirti, nėra pagrindo tenkinti minėto alternatyvaus prašymo.

Pridurtina ir tai, kad nepaisant to, jog pareiškėjas skundžiamu Nutarimu paskirtą nuobaudą įvykdė sumokėdamas jam skirto dydžio baudą (b. l. 17), tačiau tai nėra pagrindas nepriimti jo skundo bei jo nenagrinėti ir nėra faktas, draudžiantis abejoti paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu. Priešingai nei administracinio nurodymo atveju, nuobaudos, paskirtos nutarimu, įvykdymas (baudos sumokėjimas) nėra aplinkybė, dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negalima bei dėl kurios administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Net ir sumokėjęs nutarimu paskirtą baudą, asmuo per nutarimo apskundimo terminą (kaip ir buvo šiuo atveju) turi teisę kreiptis į teismą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (taip pat ir nuobaudos) įvertinimo, jo skundas gali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamu Nutarimu paskirta per griežta nuobauda, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Nutarimas keistinas, skiriant pareiškėjui V. A. minimalią ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-98-2022 (ROIK: 22171925708) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.