Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, K. Š. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374. Iš 1993 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) namų knygos matyti, kad bute gyvena K. Š., vyras A. Š. ir sūnus E. J.. (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė. Iš 2023 m. spalio 9 d. Notarų rūmų rašto matyti, kad duomenų apie A. Š. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš teismui pateikto 2023 m. spalio 19 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. Š. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra įregistruota, palikėjas A. Š. testamentų nebuvo įregistravęs. Gyventojų registro pažyma patvirtinta, kad duomenų apie A. Š. vaikus nėra, jis mirė būdamas santuokoje su K. Š.. Iš 2011 m. rugpjūčio 17 d. testamento, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K., matyti, jog K. Š. sudarė testamentą, kuriuo turtą bei daiktus ir daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po jos mirties, palieka savo sūnui E. J.. 2023 m. rugpjūčio 23 d. K. Š. mirė. Pareiškėjas E. J. Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei V. K. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos K. Š. mirties. Pareiškėjas siekia paveldėti motinos K. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties faktiniu valdymu paveldėtą turtą, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja K. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

5. Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. 1964 m. CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (1964 m. CK 569 straipsnis).

6. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.

7. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su K. Š., kuri buvo pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po sutuoktinio mirties ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad po palikėjo A. Š. mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Nekilnojamojo turto registre K. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad K. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1980 m. rugpjūčio 18 d. iki pat savo mirties, vadinasi, K. Š. po sutuoktinio mirties ir toliau valdė butą, naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip jo savininkė iki pat savo mirties, todėl laikytina, jog K. Š., nepraleisdama 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį), priėmė savo sutuoktiniui A. Š. priklausiusią turto dalį, pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo motina K. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

8. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.