Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03086-2011-3

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų V. D. ir A. V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3943-394/2011, pagal A. K., G. K. ir M. K. pareiškimą skolininkams V. D. ir A. V. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditoriai A. K., G. K. ir M. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydami pradėti priverstinį 123 400 Lt skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, suėjus skolos grąžinimo terminui iš A. V. D. įkeisto turto – 9,27 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) (2–3 b. l.).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

LR Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių.

Byloje nustatyta, kad A. K., G. K. ir M. K. 2008 m. gruodžio 24 d. su A. V. D. ir V. D. pasirašė paskolos sutartį, kuria A. V. D. ir V. D. iš A. K. ir G. K. pasiskolino 47 200 Lt, o iš M. K. – 22 800 Lt (6–7 b. l.). 2010 m. spalio 18 d. sutartimi šalys pakeitė paskolos sutarties 1 punktą, nurodydamos, kad paskolos gavėjai A. V. D. ir V. D. pasiskolino iš paskolos davėjų A. K. ir G. K. 60 400 Lt, o iš paskolos davėjo M. K. – 63 000 Lt, viso 123 400 Lt (8–9 b. l.). Paskolą skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d., sutartis patvirtinta Šiaulių m. 3-iojo notarų biure. Paskolos gražinimo užtikrinimui, sutartinės hipotekos lakštu ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. V. D. (10–15 b. l.). Pasibaigus paskolos sutarties terminui ir skolininkams nevykdant paskolos sutarties, kreditoriai kreipėsi į teismą, prašydami pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš jiems įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog kreditoriams pradėjus priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, įkeistas turtas (9,27 ha žemės sklypas) bus parduotas ne už rinkos kainą, bet už žymiai mažesnę kainą, tokiu būdu bus užkirsta galimybė skolininkams patiems parduoti įkeistą turtą ir gauti kuo didesnę naudą bei atsiskaityti su kreditoriais.

LR CK 4.192 straipsnyje įtvirtinta specialios normos paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto. LR CK 4.192 str. 1 dalyje numatyta, kad jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų lėšų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau paskola nustatytu terminu kreditoriams nebuvo grąžinta. Kreditoriai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.219 str., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nuostatomis, įgyvendino hipotekos kreditoriaus teises – prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Šiaulių miesto apylinkės teisme pagal kreditorių pareiškimą buvo pradėtos vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūros – nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriams įkeistą 9,27 ha žemės sklypą, priverstinai išieškant 123400 Lt negrąžintos paskolos ir 135 Lt žyminio mokesčio. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis neatitinka imperatyvių Civilinio proceso kodekso 558 bei Civilinio kodekso 4.192 straipsnių, reglamentuojančių išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto daikto, reikalavimų. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad parduodant žemės sklypą iš varžytynių bus gauta žymiai mažesnė nei rinkos kaina, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad įsiteisėjusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutartį kreditoriai turi teisę pateikti pasirinktam antstoliui, kuris žemės sklypo varžytynes vykdys vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą (CR CPK VI dalis). LR CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. Iš minėtos teisės normos matyti, kad apeliantai gali pasinaudoti LR CPK 704 straipsnyje numatyta teise ir patys pasiūlyti žemės sklypo pirkėją, parduodant žemės sklypą už maksimalią rinkos kainą.

Atskirąjį skundą apeliantai grindžia ir tuo argumentu, kad pagrindinės jų pajamos yra gaunamos iš ūkininkavimo veiklos, todėl žemės sklypas yra svarbus jų pajamų šaltinis. Be to, kreditoriai nesiūlė pakeisti sutarties sąlygų, papildomų užtikrinimo būdų, nesiekė kompromiso, pradėjo priverstinę skolos išieškojimo procedūrą, pažeisdami bendradarbiavimo ir proceso sąžiningumo principus, piktnaudžiavo savo teise. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantai, teigdami, kad pagrindinės jų pajamos yra gaunamos iš ūkininkavimo, nepateikė teismui tai įrodančių dokumentų. Be to, nepateikė ir įrodymų, kad kreipėsi į kreditorius, prašydami pratęsti paskolos grąžinimo terminą, siūlydami papildomą prievolių užtikrinimą ir kt. Nurodytų motyvų pagrindu atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.