- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-28
- Bylos Nr.
- A-39-784-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI), išnagrinėjusi A. K. prašymą dėl 320 408 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo ir atlikusi patikrinimą, 2006 m. balandžio 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 21-08-05-13, kuriame konstatavo, kad A. K. priklauso grąžinti 37 952,77 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką. Kauno apskrities VMI padarė išvadą, kad 2 000 000 Lt piniginė kompensacija buvusiam A. K. sutuoktiniui už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusį pastatą, esantį Vilniaus g. 199, Šiauliuose, negali būti priskirta turto įsigijimo kainai.
Kauno apskrities VMI 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (04)-K3-193-29 patvirtino 2006 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktą Nr. 21-08-05-13.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 68-119 patvirtino Kauno apskrities VMI 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (04)-K3-193-29.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VMI prie LR FM 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 68-119 bei Kauno apskrities VMI 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (04)-K3-193-29 ir įpareigoti VMI prie LR FM grąžinti jai 322 952,77 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2005 m. birželio 23 d. ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią 122/1038 dalį gyvenamosios paskirties pastato, unikalus Nr. 2995-2011-8019, esančio Vilniaus g. 199, Šiauliuose, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“ už 2 500 000 Lt. UAB „SEB VB lizingas“ nuo visos pardavimo kainos apskaičiavo ir sumokėjo 375 000 Lt, t. y. 15 proc. dydžio, gyventojų pajamų mokesčio, iš gautų pajamų neatėmęs turto įsigijimo kainos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą tvarką. Pareiškėja 2005 m. lapkričio 14 d. pateikė Kauno apskrities VMI prašymą perskaičiuoti ir grąžinti 320 408 Lt pajamų mokesčio permoką. Tačiau Kauno apskrities VMI ir VMI prie LR FM, priimdamos skundžiamus sprendimus, neteisingai aiškino ir taikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir todėl neteisingai apskaičiavo pareiškėjai grąžintino pajamų mokesčio sumą. Kauno apskrities VMI ir VMI prie LR FM, besivadovaudamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsniu, nusprendė, kad pareiškėjos minėto turto įsigijimo kainą sudaro: 1) 200 000 Lt suma, už kurią pareiškėja kartu su sutuoktiniu įsigijo aukščiau nurodyto pastato dalį; 2) 1305 Lt suma – išlaidos notarui; 3) 65,22 Lt suma – nuosavybės teisės į statinį registravimo išlaidos; 4) 44 849,28 Lt suma – turto rekonstrukcijos išlaidos; 5) 6 798,99 Lt – su turto pardavimu susijusios išlaidos. Su tokiu paskaičiavimu pareiškėja nesutiko. Pareiškėja skunde nurodė, kad minėto pastato dalį (122/1038) įsigijo 2003 m. rugsėjo 12 d. kartu su savo sutuoktiniu S. K. bendros jungtinės nuosavybės teise už 200 000 Lt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies ir 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjos turto dalies įsigijimo išlaidos sudaro 100 000 Lt (pagal atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą klaidingą apskaičiavimą pareiškėja įsigydama turtą patyrė ne 100 000 Lt išlaidų, bet 200 000 Lt). Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir S. K. santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 11 d. sprendimu pakeitė santuokos nutraukimo sutartį, kuri buvo patvirtinta minėtu 2004 m. birželio 23 d. sprendimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai priteisto turto vertė viršijo S. K. dalį iš bendro turto, įpareigojo pareiškėją išmokėti buvusiam sutuoktiniui 2 000 000 Lt piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusią 122/1038 dalį minėto pastato. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu ji įgijo kitą ½ dalį 122/1038 dalies pastato, kuris anksčiau priklausė jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. pareiškėja, įsigydama šį turtą, turėjo 2 000 000 Lt išlaidų. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus, mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugražintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidas. Pareiškėjos nuomone, minėta 2 000 000 Lt kompensacija, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, taip pat turi būti pripažinta turto įsigijimo kaina. Pareiškėja nurodė, kad jos minėto pastato dalies (122/1038) įsigijimo kainą sudaro: 1) 100 000 Lt – suma, už kurią pareiškėja įsigijo ½ aukščiau nurodytos pastato dalies; 2) 1305 Lt suma – išlaidos notarui; 3) 65,22 Lt suma – nuosavybės teisės į statinį registravimo išlaidos; 4) 44 849,28 Lt suma – turto rekonstrukcijos išlaidos; 5) 6 798,99 Lt – su turto pardavimu susijusios išlaidos; 6) 2 000 000 Lt – suma, už kurią pareiškėja įsigijo kitą ½ dalį aukščiau nurodytos pastato dalies. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti abejonėmis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Atsakovas VMI prie LR FM su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnį pajamos, gautos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos prie A klasės pajamų. Lietuvos vienetai, išmokėdami nurodytas pajamas gyventojams, privalo iš jų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. UAB „SEB VB lizingas“, vadovaudamasi šiomis įstatymo nuostatomis, išskaitė iš pareiškėjai išmokėtos sumos 375 000 Lt (15 proc. dydžio) gyventojų pajamų mokestį ir sumokėjo jį į biudžetą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo ir atlikusi patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų suma sudaro 2 246 981,51 Lt, nuo kurios priklauso sumokėti į biudžetą 337 047,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi nuo šių turto pardavimo pajamų jau buvo sumokėta į biudžetą 375 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, Inspekcija konstatavo, jog pareiškėjai gali būti grąžinta 37 952,77 Lt šio mokesčio permoka. Prie minėto turto įsigijimo išlaidų inspekcija nepriskyrė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimą buvusiam pareiškėjos sutuoktiniui išmokėtos 2 000 000 Lt kompensacijos. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad patalpos asmeninės nuosavybės teise atiteko pareiškėjai po 2004 m. balandžio 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme 2004 m. birželio 23 d. Pareiškėja patalpas pardavė 2005 m. birželio 23 d., t. y. pareiškėja pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos sutuoktiniui išmokėta kompensacija nepriskirtina prie turto įsigijimo išlaidų, nes ji yra susijusi su bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais ir sutuoktinių turtinėmis teisėmis, kylančiomis Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos mokestinės prievolės yra nustatytos vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įsigijo iš V. J. įmonės „Fortūnatas“ 122/1038 dalį gyvenamosios paskirties pastato, esančio Vilniaus g. 199, Šiauliuose (unikalus Nr. 2995-2011-8019) už 200 000 Lt (t. I, b. l. 107-111). Įsigydama šį turtą pareiškėja taip pat patyrė 1305 Lt išlaidų už notarinių veiksmų atlikimą (t. I, b. l. 111) ir 65,22 Lt išlaidų, įregistruodama šį turtą Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 113). Nurodytos patalpos buvo įsigytos tuo laikotarpiu, kai pareiškėja buvo santuokoje su S. K. , todėl šis turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teisėmis. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 23 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos santuoką su S. K. ir 2004 balandžio 21 d. patvirtino tarp buvusių sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią anksčiau nurodytos gyvenamosios patalpos tapo tik pareiškėjos nuosavybe (t. I, b. l. 145-146). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2004 m. rugsėjo 22 d. išdavė pareiškėjai statybos leidimą Nr. 411 dėl šių patalpų rekonstrukcijos (t. I, b. l. 179). Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog vykdė šių patalpų rekonstrukciją ir patyrė 44 849,28 Lt šių patalpų rekonstrukcijos išlaidų. Pareiškėja 2005 m. birželio 23 d. pardavė šias patalpas UAB „SEB VB lizingas“ už 2 500 000 Lt (t. I, b. l. 153-161).
Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities VMI, apskaičiuodama nuo turto pardavimo pajamų priklausančią sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumą, iš pareiškėjos gautos 2500 000 Lt pajamų sumos pagrįstai atėmė 201 370,22 Lt šio turto įsigijimo išlaidų ir pagrįstai nepriskyrė šioms išlaidoms 2 000 000 Lt kompensacijos, kurią pareiškėja išmokėjo savo buvusiam sutuoktiniui. Teismas nurodė, jog iš pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimo matyti, jog buvęs pareiškėjos sutuoktinis kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtintą 2004 m. balandžio 21 d. pareiškėjos su buvusiu sutuoktiniu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią minėtos patalpos buvo perduotos pareiškėjos nuosavybėn (t. I, b. l. 148-149). Iš šio sprendimo matyti, jog pareiškėja sutiko pakeisti 2004 m. balandžio 21 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išmokėti buvusiam sutuoktiniui už atitekusią dalį nurodytų patalpų 2 000 000 Lt piniginę kompensaciją. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutarties matyti, kad kompensaciją buvusiam sutuoktiniui pareiškėja sumokėjo iki 2005 m. gegužės 12 d. (t. I, b. l. 150). Teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimus, kurie nagrinėjamu atveju negali įtakoti pareiškėjos mokestinių prievolių.
Teismas sprendime nurodė, kad pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėja turtą įsigijo savo vardu, o ne kartu su sutuoktiniu S. K. po 1/2 dalį. Tai, kad turtas buvo įsigytas santuokos metu ir pagal Civilinio kodekso nuostatas yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, turto įsigijimo vertės nekeičia – jis buvo įsigytas už 200 000 Lt. Todėl pareiškėjos teiginys, kad pastato įsigijimo kaina turėjo būti 100 000 Lt, yra nepagrįstas. Kompensacija, susijusi su bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais ir sutuoktinių turtinėmis teisėmis, kylančiomis Civilinio kodekso nustatytais pagrindais, negali būti siejama su gyventojo pajamų mokesčio mokėjimo klausimais. Dėl šių priežasčių Kauno miesto apylinkės teismo sprendime priteista kompensacija, kurią pareiškėja sutiko sumokėti buvusiam sutuoktiniui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas pagrįstai nepriskirta prie nekilnojamojo turto įsigijimo kainos ar kitų išlaidų, susijusių su turto perleidimu. Teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI prie LR FM 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 68-119 bei Kauno apskrities VMI 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (04)-K3-193-29 ir įpareigoti VMI prie LR FM grąžinti 322 952,77 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką. Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis šio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tai reiškia, kad ½ dalis gyvenamųjų patalpų priklausė pareiškėjai ir ½ dalis gyvenamųjų patalpų priklausė jos vyrui S. K. . Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3-4 punktus, sutuoktinių pajamos taip pat yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl pareiškėjai tenkanti turto įsigijimo kaina pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį yra 100 000 Lt, o ne 200 000 Lt. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus, mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugražintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidas. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigijant turtą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu turtas buvo perleistas nuosavybėn. Sutuoktinių turto padalinimas taip pat yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, kadangi tiktai sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu gali atsirasti asmeninės nuosavybės teisė į visą ar dalį turto. Todėl, pareiškėjos nuomone, 2 000 000 Lt kompensacija, kurią ji sumokėjo buvusiam sutuoktiniui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimą už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusią pastato dalį, taip pat turi būti priskirta turto įsigijimo kainai. Teismas nenurodė konkrečios teisės normos, kuria vadovaudamasis padarė išvadą, kad Civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turtines teises, negali būti siejamos su gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo klausimais. Be to, pareiškėjos nuomone, teismas nagrinėjamu atveju pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas VMI prie LR FM prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė teisės aktus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pareiškėja už 200000 litų įsigijo nuosavybėn 122/1038 dalį gyvenamosios paskirties pastato, esančio Vilniaus g. Nr. 199, Šiaulių mieste. 2005 m. birželio 23 d. pareiškėja šias gyvenamąsias patalpas pardavė už 2500000 litų. Pirkėjas nuo visos gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos sumokėjo 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį – viso 375000 litų.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio nuostatas pareiškėjos gautos pajamos iš ne individualios veiklos turto pardavimo priskiriamos A klasės pajamoms. Asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. Tačiau to paties įstatymo 19 straipsnyje yra nurodytos sumos, kurios gali būti atimtos iš gautų pajamų, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą. Prie tokių sumų priskiriama turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos. Kaip nustatyta mokesčių administratoriaus, pareiškėjos parduotų patalpų įsigijimo išlaidos yra 201370, 22 litų. Be to, už 44849,28 litų buvo atlikta patalpų rekonstrukcija ir 6798,99 litų sudarė su turto pardavimu turėtos išlaidos. Visos paminėtos išlaidos buvo atimtos iš apmokestinamųjų pajamų. Pareiškėjos atsiskaitymai su buvusiu sutuoktiniu dalijantis turtą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstai nebuvo priskirti turto įsigijimo išlaidoms. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių turto pasidalijimas nagrinėjamuoju atveju nekeičia pareiškėjos mokestinės prievolės. Pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų dydis nustatytas teisingai. Todėl pareiškėjos apeliacionis skjundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.