Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2016 m. spalio 10 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Šiais veiksmais A. R. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 126 punktų pažeidimus, nulėmusius kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

Teismo posėdyje A. R. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo pripažino iš dalies, paaiškino, kad galbūt padarė tą pažeidimą, bet nepajautė. Tai įvyko vakare spalio 10 d. daugiabučio namo kiemo stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis aikštelėje stovėjo visą dieną. Iš aikštelės išvažiavo, nieko nepajautė. Stovėjimo aikštelėje yra vietos automobilį pastatyti priekiu. Išvažiuodamas turėjo atbulai pavažiuoti ir išsukti. Matė kitą mašiną. Kai apsisukinėjo, nepajautė jokio smūgio. Išvažiavo neišlipęs iš automobilio. Įlenkimai ant automobilio buvo visada. Dažų nepastebėjo, jei jie ir buvo. Policininkai darė nuotraukas, nieko nerado. Matė nuotraukas, kurias padarė liudytoja. Jose buvo tokia dėmė raudona, kaip nuo lūpdažio. Policijos pareigūnų nuotraukose tų dėmių nėra. Nieko neplovė. Ant raudono automobilio buvo stiprus įbrėžimas, o ant jo automobilio beveik nieko nebuvo. Jei būtų kliudęs, tai viskas ant bamperio būtų, o čia prie žibinto. Vairavo neturėdamas teisės vairuoti.

Liudytoja J. D. teismo posėdyje parodė, kad spalio 10 d., apie 18.15 val., su vyru grįžo namo, kur užtruko apie 15 minučių. Išėjo, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo pas tėvus. Tuomet paskambino kaimynas ir pasakė, kad jo žmona matė, kaip sidabrinės spalvos Peugeot kliudė jų (duomenys neskelbtini) mašiną ir pasakė pažiūrėti, ar mašina nėra sugadinta. Apžiūrėjo savo mašiną ir pamatė įdubas ant galinio bamperio ir įbrėžimus ant durelių. Po 3 val. atvažiavo policija ir užpildė dokumentus. Dar kaimynė pasakė automobilio numerius, bet ji supainiojo skaičių eiliškumą, nors skaičiai buvo teisingi. Pagal mašinos aprašymą pamatė po dviejų dienų tokią mašiną. Priėjo prie mašinos ir pastebėjo, kad ant mašinos galinio bamperio toje vietoje, kur galimai galėjo kliudyti jų mašiną, buvo raudoni dažai. Padarė nuotraukas ir nusiuntė policijai. Per sugretinimą buvo ant to automobilio įbrėžimai. Bet dažų likučių jau nebebuvo, jie buvo nuvalyti. Jie savo automobilio nevalė. Ji vairavo Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį paliko prie savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini).

Liudytoja L. S. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug du mėnesius buvo namie, prie lango keitė vaikui sauskelnes. Buvo jau tamsu, apie 19 val., pro langą matė, kaip išvažinėja sidabrinės spalvos automobilis. Automobilis išvažinėjo atbulai ir ji pamatė, kad kaimyno raudonas automobilis sujudėjo. Žmogus išvažinėjo į priekį, tada vėl atgal ir greitai išvažiavo. Jos vyras pastebėjo numerį. Po poros dienų tas automobilis vėl buvo. Asmuo neišlipo iš automobilio. Tas žmogus iš antro karto išvažiavo, t. y. padavė į priekį, tada atgal ir išvažiavo. Iš karto žmogus išvažiavo, nesustojo.

Liudytojas S. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Žmona pasakė, kad kažkas įvažiavo į kaimynų mašiną. Pro langą nežiūrėjo ir kontakto tarp automobilių nematė. Vėliau pažiūrėjęs pamatė sidabrinį „Peugeot“ ir raudoną „Opel“, jis stovėjo priparkuotas. Sidabrinį automobilį matė išvažiuojantį. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). A. R. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš A. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1). Savo rašytiniame paaiškinime A. R. nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 18.20 val., vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), nepajuto, kad kliudė kitą stovintį automobilį (b. l. 19). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 20.42 val., gautas pranešimas, kad namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Įvykio vietoje Opel vairuotoja J. D. paaiškino, kad, apie 18.20 val., atvairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą (duomenys neskelbtini), ir nuėjo namo. Maždaug po 10 minučių sėdo į automobilį ir išvažiavo pas vyro tėvus, tada paskambino kaimynas S. S. iš 13-o buto ir pasakė, kad į automobilį Opel, kol jie buvo namuose, atsitrenkė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Tą patvirtino ir kaimynė L. S.. Kieme filmuojama vaizdo kameromis. Apgadintos automobilio Opel galinės kairės pusės durelės ir galinis kairės pusės sparnas, apgadinimų aukštis 0,5–0,71 m. Pasak L. S., automobilį Peugeot vairavo vyras (b. l. 4). J. D. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 18.20 val., vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Atvažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), pastatė namui priklausančioje stovėjimo aikštelėje. Paliko automobilį, maždaug po 10 min. grįžusi nieko nepastebėjo, įsėdo į automobilį. Nuvažiavus apie 1 km, paskambino kaimynas S. S. ir pasakė, kad kitas automobilis kliudė jų (J. D.) transporto priemonę, kol automobilis buvo stovėjimo aikštelėje. Kaltininkas išėjo, apžiūrėjo ir pabėgo iš įvykio vietos. Apžiūrėjus automobilį, pastebėta įduba ir pabraižymai iš kairės automobilio pusės, kurių anksčiau nebuvo. Kaltininko automobilis Peugeot, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Kitame paaiškinime J. D. patikslino, kad automobilio, kuris galimai dalyvavo 2016 m. spalio 10 d. įvykyje, valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7), paaiškinimas (b. l. 9), prašymas (b. l. 10), fotolentelės (b. l. 12, 18), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 17), tarnybinis pranešimas (b. l. 20). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarimu A. R. paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 13 d. (b. l. 5). Minėti įrodymai patvirtina, kad A. R. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 126 punktų pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. R. taip pat inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji šio pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-3-2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių kontaktas buvo nežymus (automobilių apgadinti nežymiai, tik nedideli įlenkimai), eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje vakare, jau sutemus, eismo įvykį asmuo sukėlė būdamas blaivus (priešingų duomenų byloje nėra), toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje apsilankė po kelių dienų, tyrimo neapsunkino, nes nebandė maskuoti ar panaikinti savo automobilio nedidelių apgadinimų (kaip minėta, liudytoja J. D. po kelių dienų tame pačiame kieme matė automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio galinio kairės pusės kampo dar buvo raudonos spalvos dažų dalelės, padarė nuotraukas, b. l. 12), pripažino, kad įvykio vietoje jis vairavo automobilį, taigi neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir kitų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviųjų požymių. Dėl šios priežasties byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip minėta, A. R. veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą)) administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas administracinio teisės pažeidimas, kai jis padaromas asmenų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė nėra švelnesnė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl A. R. veikos (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarytas teisės vairuoti transporto priemones neturinčio asmens) kvalifikavimas paliktinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas susijęs su transporto eismo saugumu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas pasireiškė neatsargumu), A. R. asmenybę (nedirbantis, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. R. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16063134890. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.