Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties D. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu D. J. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 9 d. 22.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,02 promilės neblaivumas. Už šio nusižengimo padarymą D. J. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2. Institucijos nutarimą D. J. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartimi pažeidėjo skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,02 promilės neblaivumas. Pateiktame apeliaciniame skunde D. J. neneigia to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku jis vairavo automobilį. Apeliantas neginčija ir jam nustatyto neblaivumo laipsnio. Šių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių nubaustasis nekvestionavo ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo bei jį nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Tačiau kaip ir ankstesniame savo skunde, apygardos teismui pateiktame skunde D. J. teigia, kad transporto priemonę, būdamas neblaivus, jis vairavo to pareikalavus policijos pareigūnams, tokiu būdu keldamas klausimą dėl ANK 18 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, jam taikymo. Susipažinęs su administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis bei apylinkės teisme duotais liudytojų parodymais (perklausęs teismo posėdžio garso įrašą), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtame straipsnyje nustatytos atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybės egzistavimo šiuo atveju nepatvirtina nė vienas byloje surinktas įrodymas. Šios aplinkybės egzistavimas grindžiamas išimtinai tik pažeidėjo parodymais, kurie laikytini tik jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie paneigti liudytojų parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo. Todėl tenkinti skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 4 punkto pagrindu (administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra ANK IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš paties pažeidėjo teisme duotų paaiškinimų, liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūno Ž. K. bei V. J. parodymų, o taip pat ir minėto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo, D. J. transporto priemonę neblaivus vairavo gyvenamojo namo kieme, po to, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą gavę V. J. pranešimą, jog nubaustasis pasistatė savo automobilį itin arti V. J. transporto priemonės, dėl ko pastarasis negali į ją įlipti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas Ž. K. patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog jam kartu su kita policijos pareigūne nuvykus iškvietime nurodytu adresu bei bendraujant telefonu su V. J., pasirodė D. J., kuris pasakė, kad gali patraukti automobilį ir priparkuoti taip, kad nepažeistų Kelių eismo taisyklių. Ž. K. taip pat patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog iš pažiūros nekilo jokių įtarimų, kad pažeidėjas gali būti neblaivus, tačiau šiam patraukus automobilį paaiškėjo, jog jis yra vartojęs alkoholio, apie ką policijos pareigūnams pranešė D. J.. Tuomet apelianto neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatyta, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Teisme apklausiamas V. J. nurodė, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą jis buvo savo bute, tačiau tai, kas vyksta kieme, stebėjo pro buto langą. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui, pareigūnė liko sėdėti tarnybiniame automobilyje ir būtent su ja jis bendravo telefonu, kai tuo tarpu kitas pareigūnas, ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, bendravo su D. J.. Pamatęs, jog D. J. lipa į savo transporto priemonę, jis (V. J.) nurodė policijos pareigūnei, kad D. J. yra neblaivus, bet ar ši spėjo apie tai pranešti kartu su ja atvykusiam pareigūnui, ar pastarasis galėjo girdėti ką ji kalba su liudytoju būdama automobilyje, nurodė negalintis atsakyti.

8. Taigi, pažeidėjo nurodomą versiją, kad jis administracinį nusižengimą padarė vykdydamas policijos pareigūnų nurodymą, prieš tai juos įspėjus, kad yra neblaivus, bei jiems patikinus, jog pažeidėjui jokia atsakomybė dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, nekils, šiuo atveju neginčytinai paneigia aptarti policijos pareigūno Ž. K. parodymai, kad tokio turinio pokalbis tarp pažeidėjo ir savo tarnybines funkcijas atlikusių pareigūnų nevyko, pats pažeidėjas priėjęs prie savo automobilio pasiūlė jį patraukti. Iš aptartų V. J. parodymų, o taip pat ir tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių taip pat matyti, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams V. J. net nebuvo išėjęs į lauką. Taigi, priešingai, nei skunde tvirtina D. J., jis taipogi patraukti savo transporto priemonės pažeidėjo neskatino. Remiantis V. J. duotais parodymais nustatyta ir tai, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu iki analizuojamo administracinio nusižengimo padarymo tiesiogiai bendravo tik policijos pareigūnas Ž. K., kuriam apie tai, jog D. J. yra neblaivus, V. J. nepranešė, jis tai telefonu nurodė tik policijos pareigūnei, kuri tuo metu nebuvo išlipusi iš tarnybinio automobilio ir šios aplinkybės nurodyti savo kolegai, ir tokiu būdu užkardyti daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nespėjo.

9. Netikėti tokiais Ž. K., o taip pat ir V. J. parodymais aukštesnės instancijos teismas pagrindo neįžvelgia. Šie liudytojai davė parodymus prisiekę sakyti tik tiesą, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštaravo bei vieni kitus papildė. Tiek iš D. J., tiek iš V. J. parodymų matyti, kad šių asmenų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kas rodo, jog V. J. gali turėti motyvą pakenkti apeliantui. Tačiau šiuo atveju nenustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, jog motyvą duoti neteisingus bei nepalankius D. J. parodymus, o taip pat ir sąmoningai, žinant apie tai, kad jis neblaivus, kurstyti jį perstatyti savo automobilį, kad būtų galima teisėtai ir pagrįstai patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tokiu būdu rizikuojant, jog neblaivus vairuotojas gali kliudyti kitas stovėjimo aikštelėje stovinčias transporto priemones ar netikėtai pasirodysiančius pėsčiuosius, šiuo atveju turėjo ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas.

10. Bandydamas įtikinti savo versijos teisingumu, o kartu ir paneigti policijos pareigūno parodymus apie tai, jog jis nė neįtarė, kad D. J. yra neblaivus, pažeidėjas skunde nurodo, jog jam nustatytas neblaivumo laipsnis patvirtina, kad nuo jo turėjo sklisti alkoholio kvapas, apie tai, kad jis neblaivus galėjo liudyti ir kiti neblaivumo požymiai – kūno judesiai, akys. Vis tik, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, kiekvieno asmens uoslė yra individualus dalykas, be to, alkoholio kvapo intensyvumui bei jo užuodimui įtakos gali turėti įvairūs faktoriai (aplinkoje vyraujantys kiti kvapai, tai ar asmuo po alkoholio vartojimo atliko burnos higienos procedūras, ar ne ir t. t.). Tuo tarpu kiti neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena, apsiblaususios akys, nebūtinai pasireiškia kiekvienam alkoholio turinčių produktų vartojusiam asmeniui. Kaip jau minėta, aplinkybės, dėl kurių policijos pareigūno parodymai turėtų būti laikomi nepatikimais, šiuo atveju nenustatytos. O paties pažeidėjo teiginiai, jog Ž. K., o taip pat ir su juo dirbusi pareigūnė, turėjo užuosti, kad jis yra vartojęs alkoholio, ar nustatyti tai remiantis kitais apie girtumą leidžiančiais įtarti požymiais, grindžiami išimtinai tik subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais bei prielaidomis. Todėl apygardos teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, spręsdamas apelianto nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, šiuo atveju tiki ir vadovaujasi ne D. J. parodymais, o juos paneigiančia jau aukščiau aptartų įrodymų visuma.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnai vengė duoti parodymus, be pateisinamos priežasties nedalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, vienas iš jų apskritai nebuvo apklaustas, be to, Ž. K. apklausiamas teisme pateikė priešingus paaiškinimus apie įvykių eigą, nei tai buvo užfiksuota jo „Body“ kameros įrašuose, bei to pagrindu daroma išvada, kad toks pirmosios instancijos teismo elgesys rodo nenorą gilintis į bylos aplinkybes, t. y. rodo paviršutinišką skundo, o tuo pačiu ir pažeidėjo kaltės klausimo išnagrinėjimą. Su tokiais skundo argumentais taip pat nesutiktina. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių liudytojų policijos pareigūnų Ž. K. bei A. K. teismui teiktų prašymų dėl nedalyvavimo teismo posėdžiuose, juose liudytojai nurodė aiškias bei pateisinamas priežastis nedalyvauti teismo posėdžiuose (iš anksto suplanuotos kasmetinės atostogos, darbinės aplinkybės, nėštumo ir gimdymo atostogos) arba prašė leisti dalyvauti jiems teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Taigi, joks vengimas duoti parodymus šiuo atveju nenustatytas. Nors apylinkės teismas iš tiesų neapklausė policijos pareigūnės A. K., tačiau pats D. J. įgaliotasis atstovas posėdžio metu nurodė, kad jos apklausa nėra tikslinga. Kad policijos pareigūnė nebūtų apklausta neprieštaravo ir pažeidėjas. Tuo tarpu kokios konkrečiai teisme Ž. K. nurodytos aplinkybės prieštarauja jo kūno kamera padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms skunde taip ir nedetalizuota, kaip ir nepaaiškinta kokią reikšmę tai turi nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui. Iš apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo išdėstytų minčių galima numanyti, kad šiuo atveju akcentuojamas neatitikimas tarp liudytojo parodymų ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių dėl to kokiu atstumu jis buvo nutolęs nuo D. J. bendraujant su juo. Toks prieštaravimas šiuo atveju iš tiesų egzistuoja (policijos pareigūnas teigė, kad apie 2 metrų atstumu, nors vaizdo įrašas patvirtina, jog atstumas buvo keliasdešimt centimetrų), tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti visų jo parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti. Toks prieštaravimas logiškai paaiškinimas įvertinus tai, kad dėl savo vykdomų funkcijų policijos pareigūnas kone kasdien susiduria su teisės pažeidėjais, ir visiškai natūralu, jog negali tiksliai prisiminti kokiu atstumu, aiškinantis aplinkybes, tiksliai stovėjo nutolęs nuo kiekvieno iš jų. Juo labiau, kad apie nagrinėjamą įvykį Ž. K. buvo apklausiamas praėjus beveik penkeriems mėnesiams nuo jo.

12. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip, nei apylinkės teismas, vertinti byloje surinktus įrodymus, bei konstatavus, jog egzistuoja apelianto atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta ANK 18 straipsnyje, nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Apelianto veiksmai – transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 0,4 promilės neblaivumą, bet neviršijo 1,5 promilės neblaivumo, visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius, todėl už šį nusižengimą institucijos nutarimu jis buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad D. J. tik perstatė savo automobilį į kitą stovėjimo vietą, t. y. transporto priemonę vairavo tik daugiabučio namo kieme, nedidelį atstumą, jo atsakomybės taipogi nešalina, kadangi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl D. J. paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių. Pažeidėjui buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda. Specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo bei kitos administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai taip pat nustatyti minimalūs. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad D. J. nesutinka su jam paskirta bauda ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis, prašo jas sušvelninti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.