Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas D. V. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. A11-4758/15 (1.1.56-SM3),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės D. L. 2015-03-26 nutarimu Nr. A11-4758/15(1.1.56-SM3) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. ir nubaustas 57 eurų bauda už tai, kad jis 2015-03-01, 03.30 val., Vilniaus g. 25, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Volvo S70, v/n (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamojoje vietoje – ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. V. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Taip pat teismas nutartyje nepasisakė dėl neteisingai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Šio protokolo fabuloje nurodyta, kad automobilio vairuotojas užvažiavo ant šaligatvio ir paliko jį stovėti. Tuo tarpu KET numatyta, kad automobilio palikimas stovėti ant šaligatvio yra, kai jis paliekamas stovėti ilgesniam laikui, negu to reikia išlaipinti ar įlaipinti automobilio keleivius. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio 2 ratais paimti keleivių iš naktinio klubo. Neteisingas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas iškreipia kaltinimo ribas ir tuo pačiu pažeidžia teisę į gynybą. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Todėl teigia, kad minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas neteisėtai ir yra naikintinas. Įvertinus grubius procesinius pažeidimus, Institucijos nutarimas turi būti panaikintas.

Jeigu teismas nuspręstų netenkinti skundo dalies dėl nutarimo panaikinimo, apeliantas prašo sumažinti 57 eurų baudą. Teismas konstatavo, kad byloje pagrįstai nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 5 p. numatyta, kad lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai pažeidimas padaromas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad automobilis buvo dviem ratais užvažiavęs ant šaligatvio, kad galėtų pravažiuoti iš paskos važiavęs automobilis ir laukiant, kol ateis TAXI kvietę keleiviai. Šis veiksmas vyko atliekant savo darbines funkcijas. Be to, liudytojai R. R. ir J. M. patvirtino, kad gatvė yra siaura ir jei automobilis stovėtų neužvažiavęs ant šaligatvio, kiti automobiliai negalėtų pravažiuoti ir tuo sukeltų eismo problemas. Nutartyje pripažįstama, kad pažeidimas nedidelis, ne itin pavojingas, padarytas vykdant darbines funkcijas, siekiant sukelti mažiau nepatogumų kitiems eismo dalyviams, tačiau neatsižvelgta, kad tai yra netyčinis pažeidimas, padarytas atliekant darbines funkcijas.

Mano, kad paskirtos baudos dydis yra neadekvatus padarytam pažeidimui dėl jo žalos įstatymo saugomiems teisiniams gėriams ir neatitinka bylos nagrinėjime nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, bei neatsižvelgta į minėtą lengvinančią aplinkybę. Mano, kad tarp asmens be priežasties palikusio automobilį ant šaligatvio ir tarp asmens vykdančio darbines funkcijas, užvažiavusio ant šaligatvio praleisti iš paskos važiavusio automobilio, ir atvykusio paimti jį kvietusių keleivių, negalima dėti lygybės ženklo. Teigia, kad 57 eurų bauda už tokį pažeidimą, asmeniui uždirbančiam 350 eurų per mėnesį, yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Apeliaciniu skundu yra keliamas procesinių teisės normų pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėdama D. V. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijos pareigūnė pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, pareikšti prašymus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Tuo tarpu D. V. skundą nagrinėjant apylinkės teisme minėti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti. Apelianto teisės susirasti gynėją, pareikšti prašymus, dalyvauti bylos nagrinėjime buvo užtikrintos bylos nagrinėjimo teisme metu, pažeidėjas ir jo atstovas jomis naudojosi, jam buvo suteikta galimybė teikti įrodymus, žinoti kuo yra kaltinamas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu apelianto teisės buvo pažeistos, tačiau apylinkės teisme D. V. jomis pasinaudojo, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyti pažeidimai nelaikytini pagrindu naikinti apylinkės teismo nutartį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai ir yra naikintinas, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Šiame straipsnyje nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000-09-22 konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p. ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta jo surašymo data (2015-03-01) ir vieta (Vilnius), protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas (Institucijos vyr. specialistas R. R.); žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (D. V., jo gyvenamoji vietas, asmens kodas, telefono numeris, darbovietė, asmens tapatybę liudijantis dokumentas); administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (2015-03-01, apie 3.30 val., Vilniaus g. 25, pastatė automobilį Volvo, v/n (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančio ženklo); šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (tokiu būdu pažeidė KET 150.5 p. ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimą); liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai (liudytojas J. M. ir jo adresas); administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas (gailiuosi, sutinku) (b. l. 20-20A). Taigi, D. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Esant tokioms aplinkybėms, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. numatytus reikalavimus.

Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu padarytų procesinių teisės normų pažeidimų bei neteisingo administracinio teisės pažeidimo protokolas surašymo, nesuteikia teismui pagrindo panaikinti Institucijos 2015-03-26 nutarimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes nėra jokių ypatingų aplinkybių.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad D. V. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir nesukėlė sunkių padarinių. Pažeidimas išties padarytas vykdant darbines funkcijas, siekiant sukelti mažiau nepatogumų kitiems eismo dalyviams ir klientams. Pažymėtina ir tai, kad D. V. ne kartą baustas už KET pažeidimus, vien tik 2015-03-21 nutarimais baustas už penkis pažeidimus, padarytus 2014-10-18, 2014-11-01, 2014-11-08, 2014-12-13 ir 2014-12-24. Tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė, ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Įvertinus minėtas aplinkybes, D. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 57 eurų bauda, negali būti laikoma per griežta nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.