Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-315/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1S-116-315/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pareiškėjas
Č. T.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Nuorašas:Nr. 1S-116-315/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.3.2.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Č. T. (toliau - pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-1638-10 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 dalyje, dėl to, kad 2010-11-07, apie 17.10 val., Vilniuje, Parko gatvės važiuojamojoje dalyje esančioje reguliuojamojoje perėjoje J. S. vairuojamu automobiliu “Volvo S40” buvo partrenktas ir sužalotas važiuojamąją dalį kirtęs pėsčiasis Č. T.. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį. Nurodo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-30 specialisto išvadoje padarytos tikėtinos eismo įvykio mechanizmo išvados. Iš minėtos išvados matyti, kad apskaičiuoti automobilio važiavimo greičio negalima, todėl buvo remiamasi J. S. pateiktais duomenis, kad jis važiavo 50 km/h greičiu. Taip pat nebuvo įmanoma nustatyti ir tikslios pėsčiojo partrenkimo vietos. Be to, specialisto išvadoje nėra vertinami J. S. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis galimai buvo neblaivus. Pareiškėjo teigimu, J. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, nes jis pažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimus, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nuvažiuodamas iki Genių g. namo, Nr.4 kiemo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pareiškėjas pažymi, kad modeliuojant eismo įvykio mechanizmo situacijas, buvo vertinama, kad J. S. vairuojamu automobiliu važiavo jo paties nurodytu greičiu, nes nebuvo galima nustatyti, ar pastarasis pasirinko saugų greitį ir turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Iškilus abejonėms ir neaiškumams, turėjo būti atliekama papildoma ekspertizė, siekiant nustatyti J. S. važiavimo greitį prieš eismo įvykį. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad specialisto išvadoje nėra tiksliai atsakyta į klausimus, susijusius su eismo įvykio mechanizmu ir kokie tiksliai buvo kiekvieno eismo dalyvio veiksmai, nėra vertinami J. S. veiksmai, dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė skirti ekspertizę.

Skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo Č. T. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio 2011-12-12 nutarimo panaikinimo, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas neįvertino visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog tyrimas nagrinėjamu atveju nutrauktas esant Baudžiamojo proceso kodekse numatytam pagrindui (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog specialisto išvadoje nėra vertinami J. S. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis galimai buvo neblaivus, be to, kilus abejonėms ir neaiškumams, turėjo būti atliekama papildoma ekspertizė, siekiant nustatyti J. S. važiavimo greitį prieš eismo įvykį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir apie jų reikšmę, konstatuojant nusikalstamos veikos požymių nebuvimą, nieko nepasisakė. Teismas nurodė, kad dėl eismo įvykio mechanizmo buvo padarytos tikėtinos išvados, nustatyti J. S. važiavimo greičio negalima, todėl rėmėsi paties J. S. pateiktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepašalinus aukščiau paminėto netikslumo, neatlikus papildomos eismo įvykio vietos apžiūros bei, pagal gautus duomenis, atitinkamai kitų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Be to, kaip iš į minėto įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų J. Andrukonio ir A. Aksionov tarnybinių pranešimų ir liudytojų apklausų protokolų, J. S. po eismo įvykio sunkiai orientavosi aplinkoje, vizualiai atrodė neblaivus. Priklausomybės ligų centre J. S. pūsti į alkotesterį ir kraują duoti atsisakė.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog pagrįsti yra pareiškėjo skundo argumentai, susiję su automobilio “Volvo S40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. S. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tai, jog įtariamasis pasišalino iš įvykio vietos ir atsisakė tikrintis blaivumą, nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis galima daryti išvadą dėl KET pažeidimų, to tinkamai nemotyvavo. Taigi iš esmės klausimas dėl J. S. padarytų KET pažeidimų nėra išspręstas.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr. 11-785 (11) yra suformuotos tik tikėtinos išvados, nėra vienareikšmiškai atsakyta, kaip duotoje kelių eismo situacijoje turėjo elgtis automobilio vairuotojas ir pėsčiasis, bei tai, kurio iš minėtų asmenų veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime gali būti priimtas tik pašalinus visas ikiteisminio tyrimo metu kylančias abejones, trūkumus, pilnai ištyrus visas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1, 4 d., 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2011-12-12 nutarimą atmesti Č. T. skundą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-10-07 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-1638-10 ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 10-1-1638-10 perduoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius