Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2013 m. birželio 19 d. apie 3 val. Šiauliuose, P.Cvirkos g. 62 namo kieme vairuodamas A. A. priklausantį automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono nuo palikto stovėti automobilio ir jį kliudęs apgadino. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Tuo V. A. pažeidė KET 9, 16, 132, 231 ir 234 punktų reikalavimus.

V. A. 2013 m. birželio 19 d. paaiškinime kaltu dėl eismo įvykių prisipažino ir nurodė, jog 2013-06-19 apie 3.00 val. nakties parvažiavo į P. Cvirkos g. 62 namo kiemą ir apsukdamas automobilį pajuto, jog nežymiai kliudė automobilį Audi A6. Išlipęs automobilį apžiūrėjo, tačiau rimtų sugadinimų nepastebėjo. Pastatęs automobilį nuėjo namo. Ryte pamatė, jog automobiliu išdaužta lempa. Kadangi skubėjo į darbą, todėl nepranešės policijai. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jis atiduotas į Regitrą, pakeitimui.

Motyvuojamoji dalis

Be V. A. prisipažinimo jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančiais įrodymais: eismo įvykio vietos schema, A. M. ir V. M. paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, foto nuotraukomis.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.

Taip pat byloje nustatyta, kad eismo įvykis vyko ne 11.58 val., o 3 val., todėl tokia byloje nustatyta faktinė aplinkybė kaltinime koreaguotina.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. A. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmė V. M. automobilio apgadinimą. Todėl pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo taip pat nėra.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). LVAT yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. A. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kieme stovėjusį V. M. automobilį ir jį apgadino. To neneigia ir pats V. A., tačiau tvirtina, kad jis, pajutęs smūgį, išlipo iš automobilio apžiūrėjo įvykio vietą ir nematė, kad automobilis yra apgadintas. Tačiau teismas tokius V. A. parodymus vertina, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Smūgio metu buvo išdaužtas galinis nukentėjusiosios automobilio žibintas, todėl teismas neturi pagrindo tikėti, kad V. A. galėjo to nematyti.

V. A. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau V. A., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, į tai nereagavo taip, kaip nustatyta KET ir pažeisdamas KET nuostatas, iš įvykio vietos pasišalino. Atitinkamai jis turėjo pareigą atidžiai apžiūrėti eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kad juto smūgį, V. A. neneigia, be to, jis išlipo iš automobilio apžiūrėti įvykio vietos.

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-8-2013). Jokių įrodymų, kad V. A. ieškotų nukentėjusiojo ar imtųsi kitokių paminėtų priemonių byloje nėra. Apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad būtent jos bei jos artimųjų pastangomis buvo surastas V. A. ir iškviestas į eismo įvykį. V. A. neneigia, kad pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms (buvo tamsu metas, labai vėlu, jam reikėjo anksti keltis į darbą, todėl automobilį perstatė, o ryte išvažiavo į darbą, tokiu būdu pasišalino iš eismo įvykio. V. A., žinodamas kokios yra vairuotojo pareigos, suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, neįsitikino, ar buvo padaryta žala automobiliui, nors išdaužtą automobilio žibintą galėjo ir turėjo matyti, eismo įvykio vietoje neliko, tokiu būdu tyčiniais veiksmais iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. A. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padaryti administraciniai teisės pažeidimai kelių eismo srityje. V. A. anksčiau baustas administracine tvarka, (16 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies – KET pažeidimą, už kurį jam 2013-04-30 nutarimu paskirta administracinė nuobaudą pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. A. skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, artimos vidurkiui.

Byloje nėra duomenų, kad V. A. pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Jis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, minėtą rytą jam buvo pirmoji darbo diena (b. l. 33, 34). Iškart po susidūrimo automobilio niekur neslėpė, automobilį pastatė tame pačiame kieme, grįžo į namus, o anksti ryte išvyko į darbą. Iškvietus į eismo įvykį, jis savo kaltės neneigė. Įrodymų, paneigiančių šiuos jo teiginius byloje nėra. V. A. yra jaunas, jo gyvenimiška patirtis, taip pat ir vairavimo nėra didelė, todėl neatmetama, kad jis galėjo tinkamai neįvertinti susidariusios situacijos ir galimų jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmių.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose atkreipia dėmesį į tai, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tuomet, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013).

Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl trumpintinas (ATPK 30¹ str.).

Kadangi V. A. padarė tris administracinius teisės pažeidimus, galutinė administracinė nuobauda skirtina sunkesnio administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 30 Lt dydžio baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 150 Lt dydžio baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 3400 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. A. nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3400 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) V. A. ir Šiaulių apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.