Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nuteistajam K. F. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. F. gynėjos advokatės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Nuteistajam K. F. skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 22 d., iki jo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. F. pripažintas recidyvistu.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista ir G. B., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. F. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o būtent, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. vasario 7 d., su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, parengė labai sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – įvykdymo planą, pagal kurį į (duomenys neskelbtini) kalėjimą turėjo būti slapta perduotas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Veikdamas pagal šį planą, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, prisidengdamas fiktyvaus asmens vardu ir pavarde, iš AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, 2023 m. vasario 7 d., 15.12 val., K. F. sugyventinės G. B., gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė registruotą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) – voką, kuriame, be kita ko, buvo plastikinė permatoma įmautė su 28 vienetais A4 formato balto popieriaus lapų, kurių popieriuje iš viso buvo labai didelis kiekis – (7,8228 g) grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido MDMB-4en-Pinaca ir specialiu tyrimu nenustatytas kiekis grynų psichotropinių medžiagų 2-Oxo-PCE ir sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB. K. F., veikdamas pagal aukščiau nurodytą planą, 2023 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime įvykusio trumpalaikio pasimatymo su G. B. metu, susitarė dėl minėtos pašto siuntos su psichotropine medžiaga gavimo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, ir šios siuntos perdavimo kitam asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, tikslu šią siuntą su psichotropine medžiaga perduoti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Veikdama pagal su K. F. aptartą planą, G. B. 2023 m. vasario 9 d., 10.04 val., savo gyvenamojoje vietoje, iš pašto darbuotojos priėmė registruotą pašto siuntą su, kaip jai žinoma, bendrininkui perduoti skirtomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Iš karto po to ji atplėšė gautą voką ir matė, kad jame, be kita ko, yra supakuoti A4 formato balto popieriaus lapai, suprato, kad jų popieriuje yra psichotropinė medžiaga, tačiau nesuvokė jos tikslaus kiekio. Laukdama tolesnio K. F. nurodymo, G. B. laikė gautą siuntą savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. vasario 23 d. vakaro, kol per programėlę „Messenger“ jai paskambinęs K. F. davė nurodymą perduoti siuntą prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), netrukus atvyksiančiam bendrininkui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas. Veikdama pagal bendrininkų susitarimą, G. B. jai nurodytoje vietoje laukė bendrininko, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, tačiau 10-15 minučių laikotarpiu jam neatvykus ir negavus jokių kitų nurodymų iš bendrininkų, apie 22.00 val., nunešė voką su psichotropine medžiaga į savo močiutės B. B. ir pusseserės N. Ž. gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį ten paliko, tokiu būdu bendrininkai jį laikė savo žinioje, kol 2023 m. vasario 27 d., nuo 14.45 val. iki 15.15 val., atlikus kratą, vokas su jame, be kita ko, esančiais 28 vienetais A4 formato balto popieriaus lapų, kurių popieriuje iš viso buvo labai didelis kiekis – (7,8228 g) grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido MDMB-4en-Pinaca ir specialiu tyrimu nenustatytas kiekis grynų psichotropinių medžiagų 2-Oxo-PCE ir sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB, policijos pareigūnų buvo surastas ir paimtas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo K. F. gynėja advokatė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl K. F. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir K. F. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos jokiais patikimais bylos įrodymais, prieštarauja bylos medžiagai, todėl vertintinos kaip prielaidos. Pažymima, kad kratų, atliktų Z. Š. gyvenamojoje vietoje ir E. T. naudojamame automobilyje „Volvo V70“, metu rastos A4 formato „Southworth“ balto popieriaus lapų pakuotės, parduodamos visuose Lietuvos prekybos centruose, ir jos nebuvo identiškos G. B. gautame ir 2023 m. vasario 27 d. atliktos kratos metu rastame voke buvusiems lapams. Be to, aplinkybė, kad ant kratų metu paimtų objektų paviršių buvo rasta psichotropinės medžiagos 5F-ADB, 5-F-ADB-PINACA, MDMB-4en-PINACA pėdsakų, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra iš esmės ta pati psichotropinė medžiaga, rasta ir G. B. atsiųstuose objektuose, neduoda pagrindo jas sutapatinti, nes narkotinės medžiagos Lietuvoje sintetinamos nuolat ir ne tik (duomenys neskelbtini) apskrityje.

2.2. Apeliantė pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis K. F. ir liudytojas V. Š. praeityje buvo daug kartų teisti ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, niekaip nepatvirtina K. F. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime K. F. atlieka nuo 2022 m. birželio 2 d. ir, remiantis jam pareikštuose kaltinimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusikalstamos veikos planą parengė ne vėliau kaip 2023 m. vasario 7 d. V. Š. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą pateko tik 2023 m. liepos 16 d., todėl, nesant kitų duomenų apie K. F. ryšius su liudytoju, aplinkybė, jog jie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, vertinamu atveju jokios reikšmės neturi. Netiesioginiai įrodymai – kratų V. Š. mamos namuose metu rasti ir ištirti objektai, liudytojų E. T. ir V. Š. parodymai, nesant objektyvių duomenų apie K. F. ryšį ir/ar kontaktus su V. Š., leidžia tik numanyti, kad toks ryšys galėjo būti, tačiau tai yra tik prielaida, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. F. veikė tyčia. Be G. B. parodymų byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad K. F. būtų kokiu nors būdu parengęs psichotropinių medžiagų įgijimo, jų siuntimo ir/ar perdavimo planą, ar kad būtų koordinavęs bendrininkų veiksmus. Iki patekimo į įkalinimo įstaigą K. F. su G. B. buvo sugyventiniai, turėjo sūnų (D. F. 2024 m. rugpjūčio 7 d. mirė). G. B. nuolat lankė K. F. (duomenys neskelbtini) kalėjime tiek su sūnumi, tiek viena trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu, iki 2023 m. kovo 27 d. jų tarpusavio santykiai buvo geri, todėl jis, planuodamas bendrą ateitį su G. B., kuri žadėjo jo laukti, neturėjo jokio tikslo rizikuoti jų bendra ateitimi ir daryti labai sunkų nusikaltimą, į jį įtraukiant savo sūnaus motiną.

2.4. Anot apeliantės, nuteistosios G. B. parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuosekliais ir patikimais. Nors ji teigė, kad po siuntos gavimo nutraukė santykius su K. F., tačiau K. F. kalėjime ji lankė ir po 2023 m. vasario 9 d. priimtos siuntos: 2023 m. vasario 10 d., 17 d., 24 d., 28 d., kovo 7 d, 10 d. trumpalaikių, o 2023 m. kovo 3 d. ir ilgalaikio pasimatymo metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino ir netikrino K. F. parodymų, kad, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, G. B. susirado draugą ir galimai buvo suinteresuota K. F. ilgu kalinimu, todėl galėjo jį apkalbėti, ką patvirtina ir tai, kad 2025 m. sausio 17 d. ji susilaukė dukters, kurios gimimo įraše tėvas nenurodytas. Be to, ji palaikė draugiškus santykius su (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiu E. Ž., su juo kalbėjo ir apie narkotines medžiagas, taip pat bendrauja su (duomenys neskelbtini) kalėjimu susijusiais asmenimis. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad siuntą su draudžiamomis medžiagomis G. B. galėjo gauti iš bet kurio kito savo pažįstamo asmens. Esant tokiems duomenims, nenustačius pašto siuntą su psichotropinėmis medžiagomis išsiuntusio asmens, aplinkybė, kad per „Messenger“ programą G. B. nusiuntė K. F. nufotografuotą kratos protokolą, K. F. kaltės nepatvirtina.

2.5. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio nuostatas. K. F. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, tačiau skundžiamame nuosprendyje tos pačios aplinkybės nurodytos iš esmės kitaip – kad nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nurodė iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, kurių nebuvo kaltinime, ir tokiais savo veiksmais peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, pažeidė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, bei jo teisę į teisingą teismą.

2.6. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad K. F. kaltė skundžiamame nuosprendyje, be kitų įrodymų, grindžiama ir liudytojų E. T. bei V. Š. parodymais, kuriems jokie kaltinimai nebuvo pareikšti, tačiau jie susiję su K. F. ir G. B. galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tokiu būdu, lieka neaišku, ar bendrininkų grupe veikę asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, yra E. T. ir V. Š., ar kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys.

3. Teismo posėdyje nuteistasis K. F. ir jo gynėjas advokatas A. Palamarčukas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. F. gynėjos advokatės V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, esminių BPK pažeidimų apygardos teismas nepadarė, teisingai kvalifikavo K. F. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė jam teisingą ir proporcingą bausmę.

Dėl nuteistojo K. F. veiksmų teisinio vertinimo

5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. vasario 9 d., 10.04 val., nuteistoji G. B. savo gyvenamojoje vietoje gavo registruotą pašto siuntą, kurioje buvo 28 A4 formato balto popieriaus lapai, impregnuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. 2023 m. vasario 23 d. šią siuntą G. B. nunešė į savo močiutės ir pusseserės namus, kur 2023 m. vasario 27 d. atliktos kratos metu ji buvo rasta ir paimta.

6. Tokios faktinės aplinkybės nustatytos AB „Lietuvos paštas“ 2023 m. kovo 10 d. raštu, kurio duomenimis, nuteistosios G. B. gauta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš siuntėjo buvo paimta 2023 m. vasario 7 d., 15.12 val. (teisėjų kolegijos pastaba – ant voko nurodyti siuntėjo duomenys: D. K., (duomenys neskelbtini), tačiau toks asmuo yra fiktyvus ir tyrimo metu nenustatytas (t. 2, b. l. 91)) (t. 2, b. l. 81–88); 2023 m. vasario 27 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), duomenimis, kurio metu nuteistosios pusseserė N. Ž. parodė voką su jame esančiais 2 vnt. A4 formato lapais su paveiksliukais, 26 vnt. A4 formato baltais lapais ir „Nivea“ kremo indeliu (t. 2, b. l. 7–15); liudytojų B. B. ir N. Ž. parodymais, kad 2023 m. vasario 23 d. šį voką į jų gyvenamąją vietą atnešė G. B. (t. 5, b. l. 69–76); G. B. ir N. Ž. 2023 m. vasario 23 d., 23.58 val. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu, kuriame nuteistoji G. B. su liudytoja N. Ž. kalba apie šios namuose paliktą voką su popieriaus lapais ir „Nivea“ kremu („<...> ten tiktai „Nivea“ kremas ir kažkokie lapai“ (t. 1, b. l. 104–106)); 2023 m. kovo 21 d. užfiksuotu G. B. ir E. Ž. telefoniniu pokalbiu, kurio metu G. B. papasakojo apie minėto voko atsiuntimo jai aplinkybes (<...> čia kažkokius lapus atsiuntė, karočia jis man, tie lapai buvo purkšti <...> atnešė paštininkė man jį, žinai, tą voką, po paštininkės įsimetė mentai <...> dar buvo „Nivea“ kremas, o „Nivea“ kreme buvo „kaifas“ <...> „pūsti lapai“, tai „langeliai“ (teisėjų kolegijos pastaba – iš baudžiamųjų bylų praktikos matyti, kad būtent taip ir pan. nuteistieji vadina popieriaus lapus impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 149) (t. 1, b. l. 142–146); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 24 d. specialisto išvada, kurioje nustatyti ant G. B. atsiųstame voke buvusių popieriaus lapų rastų psichotropinių medžiagų rūšis ir kiekis (t. 2, b. l. 71–74), kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodytus fenciklidino ir jo darinių bei fenciklidino bioizosterinių darinių medžiagos kiekius (labai didelis kiekis yra daugiau nei 0,05 g) net 156 kartus viršijo labai didelį šios medžiagos kiekį (7,82288 / 0,05 = 156,456).

7. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. B. nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d., būdama trumpalaikiame pasimatyme (duomenys neskelbtini) kalėjime su ten kalinčiu tuometiniu savo sugyventiniu K. F., ji tarėsi, jog kažkam laisvėje turės perduoti jai į namus atsiųstą siuntą. K. F. paaiškino, kad tokiu būdu jis kažkam daro paslaugą. Gavusi siuntą, jos viduje ji rado įmautę su baltos spalvos popieriaus lapais ir „Nivea“ kremo dėžutę. G. B. suprato, kad tai ta pati siunta, apie kurią trumpalaikio pasimatymo metu kalbėjo K. F.. 2023 m. vasario 23 d. K. F. telefonu ją informavo, kad gautą voką reikia nunešti kažkokiam žmogui prie „Aibė“ parduotuvės, tačiau tas žmogus neatėjo, o voką ji paliko pas savo močiutę, gyvenusią netoliese. K. F. daugiau apie voką neužsiminė, o po kelių dienų jis buvo rastas kratos metu jos močiutės namuose (t. 5, b. l. 53–58). Taigi, iš nuteistosios G. B. parodymų matyti, kad siuntą su psichotropinėmis medžiagomis savo gyvenamojoje vietoje ji priėmė ir laikė K. F. prašymu, ją, K. F. nurodymu, turėjo ir ketino perduoti K. F. nurodytam asmeniui, tačiau jam nepasirodžius K. F. nurodytoje vietoje, voką ji nunešė į savo močiutės B. B. namus, kur jis ir buvo rastas atliktos kratos metu.

8. Su tokiais nuteistosios G. B. parodymais nuteistojo K. F. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, kad K. F. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, G. B. susirado kitą draugą, todėl buvo suinteresuota ilgu K. F. kalinimu ir dėl to galėjo jį apkalbėti, be to, ji turėjo ryšių su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimuose kalinčiais asmenimis, todėl siuntą su psichotropinėmis medžiagomis galėjo gauti iš kitų asmenų.

9. Tokios pačios pozicijos apie nepatikimus G. B. parodymus nuteistasis K. F. laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, teigdamas, kad jis nežinojo G. B. gyvenamosios vietos adreso, kuriuo buvo išsiųsta ir gauta byloje aptariama siunta su psichotropinėmis medžiagomis. Jis teigė, kad žinojo tik ankstesnės G. B. gyvenamosios vietos adresą, t. y. gyvenamąją vietą, buvusią (duomenys neskelbtini), o po G. B. persikėlimo, naujos gyvenamosios vietos adresas t. y. (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinomas (t. 5, b. l. 92–101). Tokie nuteistojo parodymai ir versija apie nuteistosios G. B. parodymų nepatikimumą buvo kategoriškai paneigti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai nuteistoji, reaguodama į nuteistojo K. F. teiginius teisme, paprašė padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką ir po jos teismui pateikė įrodymus apie nuteistojo K. F. atsiųstą gėlių puokštę jau į naują jos gyvenamąją vietą (t. 5, b. l. 103–109), t. y. į tą pačią vietą, kur buvo atsiųstas vokas su psichotropinėmis medžiagomis.

10. Tokių duomenų kontekste, teisėjų kolegija, neabejodama nuteistosios G. B. parodymais apie jos veikimą nuteistojo K. F. nurodymu, visų pirma pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo apklausta tris kartus ir nors 2023 m. vasario 27 d. apklausos metu ji pasinaudojo teise tylėti ir jokių parodymų nedavė (t. 3, b. l. 161–163), tačiau jau 2023 m. kovo 7 d. apklausoje ji nuosekliai ir detaliai papasakojo vertinamo įvykio faktines aplinkybes, atskleisdama ne tik savo pačios, bet ir nuteistojo K. F. vaidmenį padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šios apklausos metu G. B. nesutiko tik su tuo, kad jai buvo žinoma, jog jai atsiųstoje siuntoje buvo psichotropinės medžiagos (t. 3, b. l. 188–191). Nuteistosios G. B. parodymai apie veikimą nuteistojo K. F. nurodymu išliko nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 196–199), tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 5, b. l. 53–58). Faktą, kad nuteistoji G. B. nemelavo ir davė nuoširdžius parodymus, patvirtina ne tik jau minėti ir bylos nagrinėjimo metu jos pateikti įrodymai, bet ir kiti byloje surinkti ir tarpusavyje sutampantys, bei vieni kitus paaiškinantys įrodymai (užfiksuoti jos telefoniniai pokalbiai; jos veiksmai, netrukus po atliktos kratos, ir kratos protokolo nuotraukos išsiuntimas K. F.; liudytojo, kurio DNR pėdsakas rastas ant gautos siuntos parodymai ne tik apie impregnuotų lapų, bet ir „Nivea“ kremo išsiuntimą asmeniui, su kuriuo jo bendrininkas atlikinėjo bausmę ir kt.).

11. Nors G. B. iš tiesų teigė, jog nežinojo apie siuntoje buvusias psichotropines medžiagas (tą, be kita ko, paneigia šios nutarties 6 pastraipoje minėtas 2023 m. kovo 21 d. užfiksuotas G. B. ir E. Ž. telefoninis pokalbis; 2023 m. vasario 23 d. jos pokalbis su pussesere N. Ž. ir kt.), tačiau, priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistojo K. F. gynėjas, vien tik faktas, kad pirmosios instancijos teisme nuteistoji G. B. menkino savo pačios kaltę, nesudaro pagrindo netikėti ir jos parodymų dalimi apie objektyvias veikos aplinkybes ir jos atliktus veiksmus, taip pat veikimą K. F. nurodymu ir jo neteisėtus veiksmus. Ši nuteistosios G. B. parodymų dalis, kaip jau minėta, viso baudžiamojo proceso metu išliko nuosekli, tarpusavyje neprieštaringa ir iš esmės nekintanti, o jos turinys atitinka kitus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme tinkamai ištirtus įrodymus, sudarydami logišką ir vientisą įrodymų visumą, patvirtinančią pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo K. F. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, K. F. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2022 m. birželio 8 d. Ten jis buvo nuolat lankomas G. B.: 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 10 d. fiksuoti jų trumpalaikiai, 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. kovo 3 d. – ilgalaikiai pasimatymai (t. 2, b. l. 95–100). Nei vienas nuteistųjų neneigė, kad tuo metu juos siejo artimi santykiai, ką patvirtina ne tik (duomenys neskelbtini) jiems gimęs bendras vaikas, bet ir patikimais bylos įrodymais nustatytas nuteistojo K. F. elgesys – 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. gruodžio 26 d. ir 2023 m. vasario 13 d. jis siuntė gėles G. B., be kita ko, ir į namus, kur buvo gauta siunta su psichotropinėmis medžiagomis, išreikšdamas savo jausmus ir meilę nuteistajai G. B.: „myliu tave labai ir labai taves pasiilgau, Tavo mylimasis“; „kad ir kaip mes pykstames, kad ir kaip su tavimi yra sunku bet vistiek myliu tave labai stiprei meškute mano“; „myliu tave meškute“ (t. 5, b. l. 103–109). Visa tai, įvertinus nagrinėjamoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo laiką – nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. vasario 27 d., teisėjų kolegijai leidžia ne tik pagrįstai spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. F. ir G. B. siejo artimi santykiai, be kita ko, susaistyti ir bendro jųdviejų vaiko, bet ir atmesti nuteistojo K. F. teiginius, kad jis nežinojo G. B. gyvenamosios vietos adreso, kuriuo buvo atsiųsta siunta su psichotropinėmis medžiagomis. Minėtų artimų santykių pobūdis byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo motyvais, kad nuteistoji G. B. galėjo sąmoningai apkalbėti K. F., tikėdamasi ilgesnio jo laisvės atėmimo, nes tuo metu jau turėjo kitą draugą. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir niekaip nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos apie nuteistosios G. B. veikimą būtent nuteistojo K. F. nurodymu.

13. Nekartodama skundžiamo nuosprendžio 27 lape išdėstytų tokią išvadą paneigiančių motyvų, teisėjų kolegija pabrėžia, kad net ir po nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jie kurį laiką nenutraukė tarpusavio bendravimo – G. B. lankė K. F. laisvės atėmimo vietoje, taip pat ir po jos 2023 m. kovo 7 d. apklausos, kai ji papasakojo apie nuteistojo K. F. veiksmus padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš 2023 m. kovo 27 d. užfiksuoto nuteistųjų K. F. ir G. B. telefoninio pokalbio turinio, net ir pašlijus jųdviejų santykiams, K. F. kaltinant G. B. neištikimybe, pokalbio metu vadinant ją necenzūriniais žodžiais, G. B. patikinus K. F., kad išsikrausto pas naują savo draugą, G. B. ne tik nenutraukė jųdviejų ryšio, bet ir išreiškė valią toliau lankyti K. F. kalėjime bei tokiu būdu sudaryti jam galimybę palaikyti ryšį su jųdviejų vaiku: „<...> atvesiu tau 19 dieną, ne atvesiu tau 20 dieną <...> ir paskui 28 (G. B.) <...> ką man uždrausi su vaiku matytis? (K. F.) neuždrausiu, aš ne tokia šiukšlė, tik sakau, kad man bus nepigu važinėti iš Vilniaus (G. B.) <...>“ (t. 1, b. l. 131–138). Tokios aplinkybės, priešingai nei teigia nuteistojo gynėja, objektyviai rodo nuteistosios G. B. siekį užtikrinti vaiko interesus ir išlaikyti tėvo ir vaiko santykius, o ne daryti poveikį baudžiamojo proceso baigčiai.

14. Nuteistosios G. B. veikimą būtent nuteistojo K. F. nurodymu patvirtina ir tai, kad atlikus kratą nuteistosios G. B. močiutės B. B. gyvenamojoje vietoje ir joje policijos pareigūnams radus G. B. paliktą voką su psichotropinėmis medžiagomis impregnuotais popieriaus lapais, G. B., pasinaudodama savo močiutės mobiliojo ryšio telefonu ir jame įdiegta „Messenger“ programėle, apie tai nedelsdama informavo būtent nuteistąjį K. F., išsiųsdama jam kratos protokolą ir pranešimą, kad grįžusi namo jam paskambins („Einu iki namu pasuksiu kaip busiu“) (t. 1, b. l. 85–87; t. 2, b. l. 49–53). Toks operatyvus informacijos perdavimas apie kilusius nesklandumus, aiškiai rodo K. F. sąsajas su šia siunta ir sulaikytomis psichotropinėmis medžiagomis, paneigia nuteistojo K. F. teiginius, kad apie G. B. atsiųstas psichotropines medžiagas jis sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir patvirtina nuteistųjų K. F. ir G. B. bendrininkavimą disponuojant šiomis medžiagomis. Apie tai, be kita ko, leidžia spręsti ir 2023 m. kovo 27 d. užfiksuotame G. B. ir K. F. telefoniniame pokalbyje išsakyti teiginiai: „<...> nes stengiausi dėl abiejų, kad kažkas būtų (K. F.) <...> tu stengeisi įvarydamas „kaifą“ dėl abiejų? (G. B.) taip, nes buvo kažkokie planai, o gal jau neprisimeni, ką? (K. F.) <...>“ (t. 1, b. l. 131–138).

15. Nesant pagrindo abejoti G. B. parodymais dėl K. F. veiksmų, pažymėtina ir tai, kad remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. S 108/2023(01) duomenimis, ant kratos metu nuteistosios G. B. močiutės B. B. gyvenamojoje vietoje rastame voke buvusių A4 formato popieriaus lapų buvo aptiktas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis (t. 2, b. l. 67–69). Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr.5-S-18151, specialisto išvadoje Nr. S 108/2023(01), šis DNR genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip E. T. (t. 4, b. l. 143–144).

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. T. parodė, kad 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, V. Š. jį mokė impregnuoti popieriaus lapus psichotropinėmis medžiagomis ir pasiūlė jam pačiam pamėginti tai padaryti; impregnuojant popieriaus lapus V. Š. parodytu būdu, popieriaus lapas sumirkdavo nuo ant jo švirkštu užpurkšto skysčio ir buvo paliekamas išdžiūti; tokiu būdu jis impregnavo maždaug 25 – 28 lapus ir iš V. Š. namų išvyko, popieriaus lapus palikdamas V. Š. namuose; po kurio laiko, vasario mėnesio pabaigoje, jis vėl nuvažiavo pas V. Š. ir šis informavo, kad tuos popieriaus lapus įdėjęs į plastikinį maišelį, taip pat ir kremo „Nivea“ dėžutę, kurioje įdėjo kažkokią „naujovę“, jis (V. Š.) išsiuntė savo draugui, kurio nei vardo, nei pavardės neminėjo, tačiau nurodė, kad su juo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kalėjime (t. 5, b. l. 69–76).

17. Liudytojas V. Š., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neneigė pažinojęs E. T., tačiau kategoriškai paneigė jo nurodytas aplinkybes dėl popieriaus lapų impregnavimo psichotropinėmis medžiagomis, taip pat neigė pažinojęs K. F. ir G. B. bei siuntęs jai psichotropines medžiagas ir pažymėjo, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame minimas ir E. T., dėl sintetinių kanabinoidų lapų siuntimo į Jungtines Amerikos Valstijas (t. 5, b. l. 78–81).

18. Vertinant tokius liudytojo V. Š. parodymus ir sprendžiant jų patikimumo klausimą pirmiau paminėtų liudytojo E. T. parodymų kontekste, pažymėtina, kad pagal AB „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis G. B. skirta siunta su psichotropinėmis medžiagomis, ant kurių buvo rasti E. T. biologiniai pėdsakai, taip pat ir šioje siuntoje buvęs „Nivea“ kremo indelis, apie kurį nurodė E. T., rodantis aptariamos siuntos individualumą bei tapatumą, sulaikytos siuntos siuntimui buvo paimta (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje (t. 2, b. l. 81–88, 89–90). Kaip matyti iš liudytojo E. T. parodymų, popieriaus lapus psichotropinėmis medžiagomis jis impregnavo V. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone. Nors konkrečios V. Š. gyvenamosios vietos adreso liudytojas E. T. nenurodė, tačiau jis buvo nustatytas nagrinėjamos bylos duomenimis – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 111–157), ir nuo (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus jis yra nutolęs vos per 30 km.

19. Be to, pagal AB „Lietuvos paštas“ pateiktus reikšmingus duomenis tą pačią dieną, iš to paties asmens, iš kurio buvo paimta siunta, skirta G. B., (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje buvo paimtos dar dvi siuntos ir abi jos buvo adresuotos J. A. Valstijose gyvenantiems asmenims (t. 2, b. l. 81–88, 89–90). Liudytojas V. Š. patvirtino, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sintetinių kanabinoidų lapų siuntimo į Jungtines Amerikos Valstijas, o atlikus kratą L. Š. naudojamame automobilyje „Lexus NX300H“, jame buvo rastas ir paimtas siuntimo lipdukas adresatui J. A. Valstijose (t. 3, b. l. 27–34, 36–41).

20. Dar daugiau, atlikus kratą V. Š. gyvenamojoje vietoje, be kitų daiktų, joje buvo rasti stikliniai indeliai su skalėmis, 70 vienetų įvairių formų ir dydžių paketų, skirtų objektų pakavimui, pašto siuntų pakuotės, 3 litrų stiklainis su baltos spalvos medžiagos pėdsakais viduje, nuo kurių jautėsi aitrus kvapas, įvairios plastikinės talpos, guminės pirštinės, respiracinės kaukės, elektroninės svarstyklės (8 vnt.), kartoninės dėžutės su užrašu „Southworth H“, kuriose A4 formato baltos spalvos lapai (t. 2, b. l. 111–157). Kaip matyti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 22 d. specialisto išvados, ant guminių pirštinių išorinių paviršių buvo rasta psichotropinės medžiagos – 5-F-ADB pėdsakų, ant respiratoriaus išorinių paviršių – 5-F-ADB-PINACA, MDMB-4en-PINACA ir 5-F-ADB psichotropinių medžiagų pėdsakų (t. 3, b. l. 110–112). Visa tai iš esmės patvirtina liudytojo E. T. parodymus, kad popieriaus lapų impregnavimui V. Š. gyvenamojoje vietoje buvo naudojami A4 formato lapai bei bespalvis skystis, turėjęs aitrų acetono kvapą ir laikomas stiklainyje. Be to, iš paminėtų duomenų aišku, kad tokios pačios psichotropinės medžiagos, kurios buvo aptiktos ant liudytojo V. Š. gyvenamojoje vietoje rastų objektų (respiratorių ir guminių pirštinių) – MDMB-4en-PINACA, 5-F-ADB, buvo aptiktos ir ant popieriaus lapų, rastų G. B. atsiųstoje siuntoje.

21. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog pavienių pirmiau paminėtų duomenų vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad tokius pačius A4 formato lapus, kurie buvo rasti G. B. skirtoje siuntoje bei V. Š. gyvenamojoje vietoje, galima įsigyti bet kuriame prekybos centre, o psichotropinėmis medžiagomis MDMB-4en-PINACA, 5-F-ADB Lietuvoje galimai disponuoja ir kiti asmenys, negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant nuteistojo K. F. kaltės klausimą. Vis dėlto, įvertinus šiuos duomenis kitų byloje nustatytų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje siuntoje, ant kurios buvo rastas E. T. pėdsakas, buvo ir ne bet kokio, o „Nivea“ kremo indelis, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai susieti G. B. atsiųstą siuntą ir popieriaus lapus, impregnuotus psichotropinėmis medžiagomis, su liudytojo E. T. parodymais, apie tai, kad ši siunta buvo siunčiama V. Š. draugui (ne draugei), be kita ko, su kuriuo jis anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

22. Nors tiek nuteistasis K. F., tiek liudytojas V. Š. neigia savo pažintį, o apeliaciniame skunde teigiama, kad laisvės atėmimo bausmę jie kartu atlikinėjo tik (duomenys neskelbtini) kalėjime ir tik po vertinamos nusikalstamos veikos padarymo, šios aplinkybės nėra esminės. Jau minėtos siuntos pobūdis ir individualumas, turint omenyje rastą DNR pėdsaką ir šio asmens parodymus apie kartu siųsta „Nivea“ kremo indelį, jau aptartas nuteistosios G. B. veikimas K. F. nurodymu ir duomenys apie jo sąsajas su šia medžiaga, aiškiai patvirtina, kad siuntos siuntėjas asmeniškai ar per kitus asmenis pažinojo nuteistąjį K. F. ir žinojo jo sugyventinės adresą. Vien tik gynybos nurodoma aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo K. F. ir V. Š. bausmės atlikimo vietą šių aplinkybių nepaneigia, juolab, kad duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) rodo, kad tame pačiame (duomenys neskelbtini) kalėjime tiek K. F., tiek V. Š. yra kalėję nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 28 d. (V. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme ir nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. ją atlikinėjo (duomenys neskelbtini) kalėjime; iš esmės tuo pačiu metu, tik gerokai trumpiau – nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 28 d., tame pačiame (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir nuteistasis K. F. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, kuria Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistajam K. F. paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. jam paskirta bausme (t. 4, b. l. 4–22)). Kaip jau minėta, nurodyta aplinkybė apie bausmės atlikimo vietą pati savaime nėra reikšminga ir teismas jos nevertino kaip savarankiško nuteistojo kaltės įrodymo, o darydamas išvadas apie nuteistosios G. B. veikimą nuteistojo K. F. nurodymu ir jų tarpusavio bendrininkavimą ir K. F. bendrininkavimą su kitais siuntą išsiuntusiais asmenimis darė, remdamasis kitais jau aptartais įrodymais.

23. Apeliacinio skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jokie kaltinimai nei E. T., nei V. Š. nėra pareikšti ir jų kaltės klausimas šiuo atveju nesprendžiamas. Jų parodymai bei su jais susiję pirmiau paminėti įrodymai vertinami tik tiek, kiek jie reikšmingi sprendžiant apie nagrinėjamoje byloje gautos siuntos sąsajas su K. F. ir jo kaltės klausimą. Tokios pačios pozicijos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Nors spręsdamas, jog nagrinėjamoje byloje K. F. inkriminuotus veiksmus sąlygojo tam tikra išorinė įtaka, t. y. jo susitarimas su laisvėje esančiais bendrininkais, konkrečių nusikalstamos veikos plano detalių aptarimas, duomenų apie G. B. ir jos gyvenamąją vietą jiems perdavimas, Kauno apygardos teismas patikslino nuteistiesiems G. B. ir K. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jie veikė ne su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bet su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, tačiau toks faktinių aplinkybių patikslinimas, vertinant jį nuteistajam K. F. pareikštų kaltinimų kontekste, nėra nei esminis, nei kaip nors suvaržęs K. F. galimybes gintis ar galėjęs pakeisti jo gynybą, todėl BPK 255 straipsnio nepažeidžia. K. F. neigė savo kaltę, žinojo apie byloje tiriamas siuntos kilmės aplinkybes bei E. T. bei V. Š. parodymus. Be kita ko, aplinkybės patikslinimas apie veikimą su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, savaime nereiškia, kad šie asmenys yra tiksliai nustatyti ir identifikuoti (tai reiškia, kad tokie asmenys nustatinėjami kitoje atskirtoje byloje). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo patikslintas ne K. F. elgesio turinys ar jo vaidmuo, bet procesinis bendrininkų statuso apibūdinimas, kuris iš esmės atspindi tą pačią objektyvią aplinkybę – veikimą kartu su kitais asmenimis. Aplinkybė, kad šių asmenų atžvilgiu baudžiamasis procesas yra atskirtas, yra procesinio pobūdžio faktas, nesukuriantis naujų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir niekaip nekeičiantis nuteistojo K. F. procesinės padėties, todėl minėtas patikslinimas nesuvaržė nuteistojo K. F. teisės į gynybą – jis galėjo gintis ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme, ir neturėjo jokios įtakos teismo išvadoms dėl nuteistojo kaltės ir jo baudžiamosios atsakomybės.

24. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo K. F. kaltės, jam padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl nuteistajam K. F. paskirtos bausmės

25. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės ir įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

26. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-98-1073/2019).

27. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį K. F. paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, K. F. asmenybę, jo buvusius teistumus, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtas bausmes, jų ignoravimą ir tolesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę, ją švelninant, teisėjų kolegija neįžvelgia.

28. Nuteistasis K. F. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo K. F. disponuotų psichotropinių medžiagų kiekis net 156 kartus viršijo įstatyme nustatytą labai didelį tokių medžiagų kiekį, o tai leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir ją padariusio asmens pavojingumą. Tokio masto veiksmai objektyviai rodo ne atsitiktinį ar epizodinį nuteistojo elgesį, bet kryptingą ir intensyvų dalyvavimą neteisėtoje psichotropinių medžiagų apyvartoje. Juo labiau, kad nuteistojo K. F. nusikalstamas ketinimas buvo susijęs su psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad disponavimu psichotropinėmis medžiagomis kėsinamasi į vienas svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, sudaro prielaidas narkotinių medžiagų plitimui, priklausomybės formavimuisi, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimams, taip pat skatina antrinius nusikalstamumo reiškinius – smurtinius, turtinius ir kitus nusikaltimus, dažnai daromus siekiant įgyti lėšų šioms medžiagoms įsigyti. Atsižvelgdamas į tokios veikos pavojingumą, įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų, taip pabrėždamas šios nusikalstamos veikos išskirtinį pavojingumą ir būtinybę taikyti adekvačią bei prevencinius tikslus geriausiai atitinkančią bausmę, todėl ir nuteistajam K. F. paskirtos bausmės proporcingumo klausimas spręstinas tik išsamiai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo K. F. asmenybę.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis nusikaltimas nuteistajam K. F. nebuvo pirmasis tokio paties pobūdžio nusikaltimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu K. F. buvo nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad į (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritoriją be kitų daiktų permetė steroidų grupei priklausančias medžiagas (t. 4, b. l. 27–35), o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad į (duomenys neskelbtini) kalėjimą virvelės pagalba turėjo perduoti paketus su psichotropine medžiaga – amfetaminu, tačiau pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo prieigose ir paketai iš jo buvo paimti (t. 4, b. l. 36–65, 66–72). Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2023 m. lapkričio 22 d. nuteistasis K. F. buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 4, b. l. 2).

30. Atsižvelgiant į visa tai, pagrįstai spręstina, kad nuteistojo K. F. elgesys, pasireiškęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra atsitiktinis ar pavienis ir atitinka jam būdingą nusikalstamo elgesio modelį, susiformavusį ankstesnių teistumų už draudžiamų medžiagų perdavimą į laisvės atėmimo vietas pagrindu. Toks tęstinis nuteistojo K. F. veiksmų pobūdis leidžia spręsti, kad jis žinojo draudžiamų medžiagų patekimo į įkalinimo įstaigas realizavimo mechanizmus, tam turėjo praktinių žinių, kurias panaudojo ir vertinamu atveju, kai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas psichotropinių medžiagų patekimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, į pagalbą pasitelkė ir tuometinę savo sugyventinę G. B..

31. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. F. nusikalstamas elgesys prasidėjo vos sulaukus 15 metų amžiaus (t. 4, b. l. 4–23). Nuo to laiko K. F. nuolat pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, o jo nusikalstamas elgesys savo pobūdžiu vis sunkėja. Visa tai rodo, kad ankstesnės nuteistajam skirtos bausmės bei taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, jokių teigiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nuteistasis nedarė, savo elgesio modelio nekeitė ir toliau ignoravo teisės reikalavimus. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taigi taip pat ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tai ne tik pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai pripažinti, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. F. padarė būdamas recidyvistas, bet ir parodo, kad nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo neteisėto elgesio net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kur, be kita ko, jis buvo ne kartą baustas drausmine tvarka ir yra charakterizuojamas neigiamai (t. 4, b. l. 2).

32. Paminėtų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Dar daugiau, viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistasis K. F. nuosekliai neigė, kritiško požiūrio į padarytą nusikaltimą nereiškė, jokio gailesčio dėl neteisėtų ir itin pavojingų savo veiksmų neparodė, o siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją bandė perkelti savo sugyventinei, kurios vaidmuo padarant tiriamą nusikalstamą veiką iš esmės buvo tik antraeilis.

33. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam K. F. skundžiamu nuosprendžiu paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta, atitinka tiek nuteistojo, tiek jo padarytos nusikalstamos pavojingumą, todėl švelninti ją nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendimas paskirti K. F. švelnesnę bausmę nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisingas, neatitiktų nuteistojo pavojingumo ir rodytų, kad valstybės pasitikėjimu, praeityje skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, gali būti piktnaudžiaujama. Tokiu būdu, nėra ir jokio pagrindo svarstyti švelnesnių nei straipsnio sankcijose numatytų bausmių skyrimą BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl proceso išlaidų

34. 2026 m. sausio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 14 d. pažyma Nr. APD-2026-00494, kuria prašoma iš nuteistojo K. F. valstybės naudai priteisti 343,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

35. BP K 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

36. Baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. F. gynėjos apeliacinį skundą, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Dėl finansinės padėties ir jo kalinimo nuteistasis turėjo ribotas galimybes susirasti gynėją, kurio dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamu atveju nebūtų racionalus, proporcingas ir teisingas.

37. Įvertinus šių duomenų visumą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas, be kita ko, pateiktas ir pavėluotai, t. y. teisėjų kolegijai jau išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir bei proceso dalyviams neturėjus galimybės dėl jo pasisakyti, iš nuteistojo K. F. valstybės naudai priteisti 343,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. F. gynėjos advokatės V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti 343,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo K. F. atmesti.