- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- I1-5832-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03207-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Violeta Petkevičienė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. NN-174 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–4, 17–18)..
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. jis atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose, o po šios datos buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus be jokio pagrindo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad jis gyvena Vilniuje, todėl perkėlus jį į Marijampolės pataisos namus, jam pasunkėtų galimybė bendrauti su mama ir seserimi. Vilniaus pataisos namuose jis turi darbą ir dirba pagal specialybę, o Marijampolės pataisos namuose darbo jam nėra. Tvirtina, kad Vilniaus pataisos namuose dalyvauja specialiose programose, nuolat bendrauja su psichologe.
Pareiškėjas pabrėžia, kad tik 2022 m. liepos 29 d. jam buvo suteikta galimybė susipažinti su tarnybiniais pranešimais Nr. LV-2653 ir Nr. 64-1679, kad jam nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją. Pabrėžia, kad buvo kilę nesusipratimų su kitu nuteistuoju, tačiau tarp jų nebuvo jokio seksualinio motyvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–25).
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, remiantis pateikta charakteristika, nemotyvuotas spręsti su alkoholio vartojimu susijusių problemų, nedalyvauja tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo probleminių sričių valdymą. Taip pat pastebėtas pareiškėjo gynybiškumas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o seksualinio smurto rizika yra aukšta.
Atsakovas patvirtino, kad tarnybiniame pranešime Nr. LV-2653 nurodoma, kad turima duomenų apie galimą pareiškėjo seksualinio smurto panaudojimą prieš kitą nuteistąjį. Reaguojant į minėtą informaciją buvo nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo santykiai yra draugiški ir kad pareiškėjas nėra naudojęs smurto minimo asmens atžvilgiu. Tačiau įvertinus minėtą informaciją manytina, kad tikslinga perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus reikalavimus ir argumentus, tik patikslino, kad atsisako argumentų dėl darbo, kadangi darbą Marijampolės pataisos namuose turi.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir prašė skundo netenkinti, pabrėždama, kad pagrindinis pareiškėjo perkėlimo motyvas – seksualiniai santykiai su kitu nuteistuoju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 64-1679 dėl galimo nuteistojo pažeidžiamumo, kuriame įvardinta, jog įvertinus duomenis dėl vieno nuteistojo pažeidžiamumo, vertinant minėtą nuteistąjį bei pareiškėją, jų kriminalinę praeitį (abu teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus), yra tikslinga imtis neatidėliotinų prevencinių veiksmų, kol bus priimti atitinkami sprendimai, aktyviai stebėti nuteistuosius, stiprinti minėtų nuteistųjų kontrolę (b. l. 41).
2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. LV-2653 dėl gautos informacijos (pateiktos 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-1679), kuriame įvardinta, jog įvertinus gautus duomenis dėl galimo pareiškėjo seksualinio smurto kito nuteistojo atžvilgiu, buvo nustatyta, kad tarp minėtų nuteistųjų santykiai yra draugiški, kad jokio smurto iš pareiškėjo kitas nuteistasis nėra patyręs, tačiau vertinant minėtus nuteistuosius, jų kriminalinę praeitį (abu teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus), yra tikslinga įvertinti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra baudžiamosios atsakomybės sudėties, spręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, kol bus priimti sprendimai dėl tolimesnės nuteistojo bausmės atlikimo vietos, stiprinti minėtų nuteistųjų stebėseną ir priežiūrą (b. l. 37).
2022 m. gegužės 27 d. buvo surašyta pareiškėjo charakteristika Nr. 56-1878 (b. l. 33–36).
Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą Nr. NN-174 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, 7 punktu, atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-2653 ir Nr. 64-1679 nurodytas aplinkybes, nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis, siekdamas apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, nutarė pareiškėją perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimą (b. l. 5).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą (b. l. 1–4, 17–18).
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktas reglamentuoja, kaip perkeliančioji įstaiga parengia atitinkamus dokumentus, susijusius su nuteistojo perkėlimu, vykdo jų derinimą.
Aprašo 7 punktas reglamentuoja, kad nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Nuteistąjį charakterizuojantys ar perkėlimo pagrindą nurodantys dokumentai prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto gali būti nepridedami tik tuo atveju, jei visa išsami informacija yra nurodoma pačiame nutarime.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs skundžiamą Nutarimą, jo turinį, pareiškėjui taikomos poveikio priemonės (pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus) faktinį pagrindą ir motyvus, teismas daro išvadą, kad Nutarime nurodyti 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniai pranešimai Nr. LV-2653 ir Nr. 64-1679, kuriuose yra tik pareigūnų samprotavimai dėl pareiškėjo ir dar vieno nuteistojo tarpusavio santykių (tame tarpe ir seksualinių), nepagrindžiantys būtinybės dėl tam tikrų pareiškėjo veiksmų perkelti jį į kitus pataisos namus, bei abstrakti frazė „atsižvelgiant į nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis“, nėra pakankami ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu Kalėjimų departamentas nutarė pareiškėją perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimą, siekdamas apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.
Teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas darė neigiamą įtaką ir kitiems nuteistiesiems (duomenys yra tik apie vieną nuteistąjį), nėra duomenų, jog Kalėjimų departamentas ėmėsi priemonių, siekdamas apriboti pareiškėjo ir minėto nuteistojo bendravimą būtent Vilniaus pataisos namuose ir tai buvo neįgyvendinama.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamame Nutarime nurodytas faktinis pagrindas yra nepakankamas, nėra nurodyti aiškūs, išsamūs ir tikslūs motyvai, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, t. y. teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, nesilaikė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Taigi, skundžiamas Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas, o Kalėjimų departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. M. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. NN-174 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ ir įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. M. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus klausimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.