Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyventis (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono sav., gyvenamosios vietos nedeklaravęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ izoliuotoju, anksčiau teistas:

1. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojus neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius; Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nutartimi nuteistajam minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 MGL (753,20 Eur) baudą, kurią nustatyta sumokėti iki 2017-02-10; 2016-10-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta, subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojus bausmės laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartimi nuteistajam minėtu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 MGL (1092,14 Eur) dydžio baudą, kurią nustatyta sumokėti iki 2017-12-05; 2016-12-06 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. Šiaulių apylinkės teismo 2019-12-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu paskirta, subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę; 2020-05-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

4. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021-06-16 nuosprendžiu pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirtas 40 parų areštas; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirta intensyvi priežiūra, nustatant D. J. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje (adresu (duomenys neskelbtini)) laiku nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei įpareigotas paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: gydytis priklausomybę alkoholiui; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2021-11-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. D. J. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. kovo 16 d., apie 21.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, vieną kartą sudavė buvusiai sugyventinei E. N. dešinės rankos kumščiu į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės akį, po ko dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavė į plaukuotosios galvos dalį, taip sukeldamas E. N. fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią D. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3.3. 2025 m. kovo 20 d. liudytoja (nukentėjusioji) E. N. parodė, kad 2025 m. kovo 16 d., apie 10.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs sugyventinis D. J., jie dviese išvažiavo jai priklausančiu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama. Nuvykus į minėtą kaimą, D. mamos namuose pradėjo girtauti ir pasidarė agresyvus. Nenorėdama konfliktuoti, paprašė jo sesės, B. K., kad ji su jos automobiliu ją parvežtų namo. Tą patį vakarą, galėjo būti apie 16.00 val., ją tėvai parvežė į namus. Namuose buvo viena, žiūrėdama televizorių gėrė alų. Būdama namuose, su D. susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, kad jis atstotų nuo jos. Ji jam parašė, kad yra užsiėmusi su kitais vyrais. Tą patį vakarą, apie 21.00 val., į jos namus atėjo D. J. Jį į butą įsileido, nes manė, kad atvyko pasiimti ankščiau paliktus savo asmeninius daiktus. Bute ją ėmė įžeidinėti įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, kurių turinio nepamena. Konflikto metu ne mažiau kaip 4 smūgius sudavė kumščiais jai į veidą ir plaukuotąją galvos dalį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kažkuriuo metu į butą įėjo ir jo sesuo B. Ar ji matė kaip prieš ją smurtavo D., nežino. Ji iš buto greitai išėjo. Konflikto metu jis į ją buvo nukreipęs žaislinį pistoletą, kurį ankščiau jis buvo palikęs jos bute. Kadangi konflikto metu buvo neblaivi, tai visų aplinkybių gerai nepamena. Ar D. ją smaugė, nebepamena. Susirinkęs savo daiktus, D. iš buto išėjo, o ji iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė ir nesikreips. Pareiškimą rašyti atsisako, D. J. pretenzijų neturi, nes kitą dieną jis jos atsiprašė. Su D. J. jokie šeimyniniai artimi ryšiai nesieja ir bendro ūkio neveda, taip pat kartu negyvena (b. l. 38-39). Papildomai apklausiama parodė, kad D. jai žodinio konflikto metu, jiems abiem stovint buto virtuvėje, dešinės rankos kumščiu iš viso sudavė 4 smūgius. Vieną smūgį jai sudavė į veidą, pataikydamas į kairės pusės akį, dėl ko atsirado po akimi mėlynė, o kitus tris kartus sudavė į plaukuotos galvos dalį. Tokiais savo veiksmais D. jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 7 balais. B. nematė kaip prieš ją smurtavo, būdama neblaivu susipainiojo (b. l. 40-43).

3.5. 2025 m. kovo 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima E. N. Moters smilkinys iš kairės pusės patinęs, patinusi kairioji akis, abiejų pusių skruostai yra paraudonavę ir ištinę. Kaklo srityje iš dešinės pusės matosi tamsiai raudonos spalvos sukrešėjusios, galimai, kraujo dėmės. Ant kaklo, prie grandinėles matosi kraujosruvos, kurios taip pat matosi prie dešiniosios ausies. Ant kairiosios rankos alkūnės matosi paraudimas (b. l. 54-55, 56-59).

3.6. 2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pareigūno vaizdo įrašas užvadintas PSS-20250316-214843UTC+0200. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai atvyksta pas pareiškėją į butą, kur pasitikslina, ar ji skambino. Moteris (E. N.) parodo, kad vyras pabėgo. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, ši liepia pareigūnui pažiūrėti į akį ir pirštu rodo sutinusią kairiąją akį, sako, kad trenkė tris kartus mažiausiai, patvirtina, kad medikų nereikia, kad gali pareiškimą rašyti, nes čia yra jau koks trečias kartas. Moteris pradeda pasakoti istoriją, kad vyriškis baliavojo savo kaime Akmenės rajone, o ji jam juokais parašiusi, kad yra su kitais vyrais. Grįžus vyriškiui namo į butą, šis apėjo apžiūrėti visus kambarius, priėjo prie jos virtuvėje ir abiejų rankų kumščiais jai daužė (rodo kaip viskas virtuvėje išdaužyta). Matyti, kad moteris yra neblaivi, jos kalba nerišli. Paskui moteris aiškina, kad vyras sudavė mažiausiai dešimt smūgių. Penkis į vieną veido pusę ir penkis į kitą ir kai ji paskambino policijai, šis pabėgo. Nurodo, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio su vyru neveda, tik šiaip jis kartais atvažiuoja, bet atskirai gyvena apie pusę metų ir vaikų bendrų neturi. Moteris sako, kad ji pati vyriškį įsileido, negalvojo, kad bus nusiteikęs agresyviai. Pareigūnė nusiveda moterį asmens apžiūrai. Taip pat aiškina, kad buvo atvykusi vyriškio sesuo paimti jo daiktus, nes jis turi ryt išvykti į Vokietiją. Moteris pasako vyriškio duomenis, kad jis yra D. J. Pareigūnas paklausė, ar vaikų yra, tačiau moteris atsakė, kad jos vaikas yra pas jos mamą. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad kai ji bus blaivi, atvyks į policiją ir parašys pareiškimą. Pareigūnui paklausus, kiek kartų vyriškis pas ją lankosi, ši atsako, kad į savaitę tris kartus, bet pinigų neduoda. Pareigūnui paklausus, ar turi vyras buto raktus, ši atsako, kad ne (b. l. 60-62).

4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

5. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 25 d. nutarimas) Nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įtarimai kaltinamajam D. J. pareikšti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pats pripažino padaręs veiką ir nurodė įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl šio įvykio, asmens ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti bylos duomenys, patvirtinantys, kad būtent kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neabejotinai atlikdamas smurtinius veiksmus pieš nukentėjusiąją – ranka suduodamas smūgius į veidą ir plaukuotąją galvos dalį, aiškiai suvokė, kad dėl to nukentėjusiajai kils neigiami padariniai ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai patvirtino, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu kartu nebegyveno, jie nebevedė bendro ūkio, todėl pagrįstai nusikalstama veika, pradėta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

10. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, įskaitant teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas, bet teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Administracine tvarka nebaustas. UAB „Akmenės sveikatos centro“ pažymoje nurodyta, kad D. J. 2021 metais lankėsi tris kartus, vaistus vartojo nereguliariai, siųstas gydymui į priklausomybės ligų gydymo centrą, du kartus nenuvyko. Nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skirti viešuosius darbus netikslinga, nes kaltinamasis yra dirbantis, be to, nėra išreikštas jo sutikimas atlikti viešuosius darbus. Todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas netaikant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant artimą minimaliai, tačiau įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 4 punktas). Byloje yra duomenys, kad kaltinamajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybė, pats kaltinamasis nurodė, kad jis konflikto metu buvo išgėręs alaus. Nors duomenų, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti ir dėl to tai nenustatyta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau įvertinus šiuos duomenis yra pagrindas uždrausti kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichotropines medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

12. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, D. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius , terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

13. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. D. J. 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 72² straipsniais bei ir 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir D. J. bausmė atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti tęsti dirbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir D. J. bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigoti tęsti dirbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 8 (aštuonis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo jo gavimo Probacijos skyriuje dienos.

D. J. 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam D. J.

Išaiškinti D. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti D. J., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti D. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.