Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Š. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. K. 2024 m. spalio 14 d., apie 18 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Grigiškėse, Lentvario gatvėje, ties pastatu Nr. 2B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip Š. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis Š. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 14 d., apie 17 val., būdamas savo automobilyje „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išgėrė vieną 0,75 l talpos butelį vyno, po ko važiavo link Kauno. Iš viso per dvi paras išgėrė apie šešis butelius vyno ir apie 200–300 g brendžio. Alkoholį vartojo dėl sūnaus ligos ir kitų problemų. Užsimanė darbo reikalais važiuoti Kauną tam, kad atsiriboti nuo jį užgriuvusių problemų. Važiuojant ties Grigiškėmis, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tikrinimo metu pareigūnai jam nustatė apie 3,56 promilės neblaivumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jam labai gėda, toks elgesys yra jam nebūdingas, smerktinas.

Apklausiamas liudytojas, policijos pareigūnas D. B. (D. B.) parodė, kad 2024 m. spalio 13 d., apie 18.20 val., patruliuodamas su kolega R. V. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, Grigiškėse, Vilniaus gatvėje važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę į Grigiškes, Lentvario gatvę, ties pastatu Nr. 2B, pastebėjo jiems minėtą automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė. Nustatė, kad automobilį vairavo Š. K. Nuo Š. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą. Pirmuoju pūtimu Š. K. buvo nustatytas 4,11, o antruoju – 3,56 promilės neblaivumas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo salono priekyje rasti du alkoholinio gėrimo buteliai. Prie protokolo pridėta fotolentelė, iš kurios matyti, kad automobilio salono priekyje yra du iš išvaizdos panašūs buteliai, vienas iš jų – vyno, pavadinimu „SAN JUAN“, kuris guli ant priekinės keleivio sėdynės ir yra beveik tuščias.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2024 m. spalio 14 d. 18.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas važiuoja iš paskos automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pavojingai manevruoja, kelyje elgiasi neprognozuojamai, stabdo eismą, yra galimai neblaivus arba jam sutriko sveikata.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARFF-0053 kvitų matyti, kad Š. K. 2024 m. spalio 14 d. 18.42 val. nustatytas 4,11, o 19 val. – 3,56 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. Nr. ARFF-0053 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. kovo 5 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo Š. K. kaltė vairavus automobilį, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,56 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo Š. K. parodymų matyti, kad jis prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, parodė, jog per dvi paras suvartojo apie šešis butelius vyno ir apie 200–300 g brendžio, taip pat įvykio dieną automobilyje – vieną 0,75 l talpos butelį vyno, po ko vairavo automobilį. Be Š. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojo, policijos pareigūno D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad buvo sustabdytas Š. K. vairuojamas automobilis, nuo Š. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, rodantis, kad Š. K. buvo nustatytas 3,56 promilės neblaivumo laipsnis; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Š. K. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jam nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo Š. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis Š. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir dyžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę Š. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. Š. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes jam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, Š. K. manevravimas atkreipė kito asmens dėmesį, kuris apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė policijos pareigūnams, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, pasirinkdamas netinkamą asmeninių problemų sprendimo būdą, nusikalstama veika žala nepadaryta. Š. K. yra išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, praeityje neteistas, per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, baudas sumokėjęs. Visa tai Š. K. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, leidžia įžvelgti tam tikrą jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms kelių transporto eismo saugumo srityje, todėl nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikoma, kaip padaryta visiškai atsitiktinai. Š. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu Š. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Š. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Š. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką Š. K. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam tikslinga uždrausti naudotis šia teise. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir Š. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač jam nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas sutinka su prokuroro pareiškime siūlomu Š. K. nustatyti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu, kuris yra artimesnis vidurkiui.

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Nagrinėjamu atveju Š. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos priemone. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Š. K. Atsižvelgiant į tai, siekiant atimti iš Š. K. galimybę dar kartą automobilį panaudoti nusikalstamais tikslais ir daryti jam atitinkamą prevencinį poveikį, Š. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 90 MGL dydžio (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Š. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Š. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, Š. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo konfiskuoti automobilį „OPEL ZAFIRA“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Š. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Š. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „OPEL ZAFIRA“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti Š. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3707-1223/2024), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Atlikus įmokas, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.