- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-929-508/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas R. S. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. S. skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą Nr. 94-182, kuriuo nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi R. S. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistojo dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, o likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 3 mėnesiai 14 dienų, todėl jį paleidus lygtinai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeistas teisingumo principas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, R. S. skundu aukštesniosios instancijos teismui, prašo panaikinti Komisijos 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nurodo, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikęs 2/3 bausmės, dirba pynėju, skatintas už gerą elgesį ir darbą, dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias-2“, baigė vidurinę mokyklą, įgijo 2 profesijas, baigė kursus „Verslumo ugdymas“, palaiko ryšius su artimaisiais, kurie padeda jam materialiai, išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Nors baustas drausmine tvarka 16 kartų ir yra perkeltas į drausminę grupę, bet jo nuobaudos nėra piktybiškos, greičiau priverstinės, nes buvo paskirtas į būrį, kuriame buvo griežtai laikomasi subkultūros ir diskriminacinių nuostatų. Perkėlus jį į kitą būrį, per paskutinius 2 m. 6 mėn., drausmine tvarka jau nebuvo baustas. Žalos neatlygino, kadangi nėra gauta vykdomųjų raštų, nors nekartą prašė administracijos pervesti pinigus žalai atlyginti iš jo asmeninės sąskaitos. Be to, kreipėsi ir į nukentėjusįjį, prašydamas atsiųsti vykdomąjį dokumentą, tačiau atsakymo negavo.
Nors ankstesnis gyvenimas ir parodo jo neigiamą pusę, tačiau tai nereiškia, kad jis yra visiškai nepataisomas. Jis tikrai nori pakeisti gyvenimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtimi. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. O lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl ankstesnių teistumų, prieštarauja BVK 157 str. ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. bausmę atlieka už didelį kiekį įvairaus sunkumo nusikalstamų veikų, kurių dauguma susijusios su materialinės naudos gavimu, be to, jam būdingas sistemingas turtinių nusikaltimų darymas, kadangi ir dauguma 10 ankstesnių teistumų taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Piniginių lėšų pragyvenimui trūkumas buvo pagrindinė paskata nusikalsti. Ir nors ankstesni teistumai nėra absoliuti sąlyga lyginiam paleidimui netaikyti, tačiau tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį sistemingai nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei bei nenorą taisytis, teisėtais būdai užsidirbti pragyvenimui būtinų materialinių išteklių. Be to, ir R. S. elgesys bausmės atlikimas metu taip pat nebuvo nepriekaištingas – nors nuteistasis turi pareigą tinkamai atlikti bausmę, nedaryti nustatytos įstaigos tvarkos pažeidimų, laikytis drausmės taisyklių, tačiau jis netgi 16 kartų baustas drausmine tvarka ir tik vieną kartą skatintas. Teisinasi, kad drausmines nuobaudas padarė priverstas aplinkybių, nes turėjo paklusti susiklosčiusios subkultūros taisyklėms, tačiau diskriminacinių nuostatų ir nuteistųjų subkultūros taisyklių laikymasis taip pat neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. R. S. susiklosčiusių aplinkybių visuma teisina ir tai, kad neatlygina priteistų civilinių ieškinių: nėra gauti vykdomieji raštai, administracija nenuskaito pinigų, negauna pranešimo iš nukentėjusiojo, tačiau kaip nurodyta Komisijos nutarime, nuteistasis didelių pastangų tam neteikia. Kad nuteistajam būdingas vienpusiškas savo elgesio vertinimas, jis linkęs pateisinti save, sumenkinti savo kaltę, konstatuota ir Psichologinės tarnybos išvadoje. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo teigiamas ir nerodo jo didelio noro keisti savo elgesį teigiama linkme ir pasitaisyti.
Socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių nurodyti ankstesni nusikalstami veiksmai, taip pat su darbu susijusios problemos laisvėje, alkoholio vartojimo neigimas, emocinės problemos. Psichologinės tarnybos išvadose papildomai nurodyta, kad pakartotinio nusikaltimo rizikai daro įtaką ir netinkamas gyvenimo stilius bei draugų pasirinkimas. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 66 balai pagal OASys.
Taigi, nuteistojo skunde ir nurodytos ir bylos medžiaga patvirtintos aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo kelias darbines kvalifikacijas, dalyvauja socialinėse programose, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti, nors yra palankios aplinkybės, tačiau jos nėra pakankamos, kad būtų atsvara charakterizuojančioms neigiamai, todėl apylinkės teismas pagrįstai suabejojo nuteistojo probacijos galimybėmis.
Apylinkės teismas padarė pagrįsta ir teisingą išvadą, kad visuma aplinkybių sudaro pagrindą teigti, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, o likusi neatlikta 2 m. 3 mėn. 14 d. (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai) laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė, todėl paleidus nuteistąjį R. S. lygtinai šiuo metu, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis ir jos tikslai, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Skunde Kauno apygardos teismui nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. S. socialinės integracijos ir reabilitacijos galimybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui, taip pat tinkamai taikė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 p., teismas
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.