- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2274-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- N. A., R. A.
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
procesinio dokumento kategorijos: 122.1, 122.3, 122.5, 129.20.
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13404-877/2011 pagal pareiškėjos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., N. A., antstolei L. U. D. dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pareiškimu prašė teismo nustatyti suinteresuotųjų asmenų R. A. ir N. A. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti R. A. nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų N. A. vardu esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ bei į ½ dalį N. A. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
Pareiškėjas nurodė, kad vykdant 1 250 290,61 Lt išieškojimą iš skolininko R. A. pareiškėjos (išieškotojos) antstolė areštavo skolininko sutuoktinės N. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ bei darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurios ½ dalis priklauso skolininkui, ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. R. A. ir N. A. santuoka sudaryta 1987-01-16. Skola pareiškėjo naudai neišieškota, tiksli turto dalis, tenkanti sutuoktiniams, kad būtų galima iš jos išieškoti, nenustatyta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. A. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad apie sutuoktinio skolą iki 2009-08-31 nežinojo. Jai tapo žinoma, kad R. A. dirbant vairuotoju R. R. įmonėje į jo vairuojamą sunkvežimį buvo pakrautas nelegalus krovinys – cigaretės, jis buvo sulaikytas ir Vokietijos Frankfurto prie Oderio teismas paskyrė jam 314 881,69 EUR baudą. Jos sutuoktinis ir toliau dirbo toje pačioje individualioje įmonėje, kuri vėliau paslaptingai dingo. Nurodė, kad jų šeima iš to vienintelio įvykio negavo jokios naudos nei pajamų, priešingai – patyrė didžiulę materialinę ir moralinę žalą, nes lig šiol priversti bylinėtis. Prašė teismo pripažinti, kad 1 250 290,61 Lt skolinis įsipareigojimas yra R. A. asmeninė prievolė. Pateikė R. A. ir jos ištuokos liudijimą. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5890-713/2011, patvirtinta taikos sutartis dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalių nustatymo jos ir jos sutuoktinio R. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Suinteresuotas asmuo R. A. prašė pareiškimo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, pripažino suinteresuotam asmeniui N. A. asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį piniginių lėšų N. A. vardu esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, buvusių iki 2011-07-25, bei į ½ dalį N. A. darbo užmokesčio ar kitų pajamų, gautų iki 2011-07-25; pripažino suinteresuotam asmeniui R. A. asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį piniginių lėšų N. A. vardu esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, buvusių iki 2011-07-25, bei į ½ dalį N. A. darbo užmokesčio ar kitų pajamų, gautų iki 2011-07-25. Kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė L. U. D., vykdydama išieškojimą iš skolininko R. A. pagal Kauno apskrities VMI viršininko 2009-08-26 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. N30-1, 2010-05-26 areštavo skolininko sutuoktinės N. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. R. A. ir N. A. santuoka sudaryta 1987-01-16, nutraukta 2011-07-25. Kadangi vykdomieji dokumentai vykdomi priverstine tvarka, todėl pareiškėjui tapo būtina kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas nurodė, kad remdamasis CPK 667 str. 1 d., antstolis turi teisę pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CK 3.88 str. įtvirtintą prezumpciją, visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo N. A. nepateikė įrodymų, kad lėšos, buvusios jos banko sąskaitoje santuokos su R. A. metu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kad jos gaunamas darbo užmokestis ir kitos pajamos nėra jos bendra nuosavybė su sutuoktiniu, t. y. nepaneigė įstatymu nustatytos bendro sutuoktinių turto prezumpcijos, todėl teismas sprendė, kad piniginės lėšos iki santuokos nutraukimo buvusios N. A. vardu esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ bei N. A. gautas iki santuokos nutraukimo darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo N. A. nepateikė jokių duomenų, kad jos ir buvusio sutuoktinio dalys bendrame turte nelygios. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo N. A. nepaneigė CK 3.117 str. 1 d. prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas konstatavo, kad visas suinteresuotų asmenų N. A. ir R. A. iki 2011-07-25 santuokos nutraukimo įgytas santuokos metu turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kuriame sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl iki santuokos nutraukimo (iki 2011-07-25) suinteresuotiems asmenims pripažintinos asmeninės nuosavybės teisės į po ½ dalį piniginių lėšų N. A. vardu esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ bei po į ½ dalį N. A. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų kiekvienam (CK 3.88 str., CK 3.117 str. 1 d.), o lėšos, gautos po santuokos nutraukimo ir pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, laikytinos asmenine R. A. ir N. A. nuosavybe (CK 3.86 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. A. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) po santuokos 1987-01-16 su R. A. sudarymo sutuoktiniai apsigyveno apeliantės motinos bute, kurį apeliantė, panaudodama savo bei tėvų investicinius čekius, 1992-01-06 privatizavo savo vardu. Santuokoje 1989-03-01 ir 1992-09-08 susilaukė dviejų dukterų. 1996-10-22 sutuoktinis R. A. neteko darbo policijoje ir iki 1998-02-11 buvo be darbo. Apeliantė nurodė, kad jai netekus darbo, keturių kambarių butą reikėjo keisti į dviejų kambarių. Su apeliante gyvena dukra su anūke, gim. 2007-01-15, kuri serga cukriniu diabetu;
2) apeliantės sutuoktinis R. A. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju R. R. įmonėje. 2008-02-10 grįžęs iš Latvijos persikabino kitą prikrauto vilkiko priekabą ir išvežė penkis krovinius į Vokietiją. Vokietijoje, pasieniečiams patikrinus krovinį, paaiškėjo, kad vienas iš krovinių yra kontrabandinės cigaretės. Sutuoktinis buvo sulaikytas, tačiau kitą dieną teismo buvo paleistas, vertėja jam išvertė, kad jis nekaltas, o cigaretės konfiskuojamos. Apie baudą nebuvo jokios kalbos. 2009 m. sausio mėn. R. R. įmonės savininkas paslaptingai dingo. 2009-06-02 gavo pranešimą iš Kauno apskrities VMI, jog R. A. skolingas 1 250 290,61 Lt baudą. Areštuotas visas šeimos turtas;
3) 2011-07-25 apeliantė nutraukė santuoką su R. A., kadangi buvęs sutuoktinis visiškai nesirūpino šeimą užgriuvusiomis problemomis. Dėl bylinėjimosi apeliantei pašlijo sveikata, jai nustatyta depresija, vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio;
4) apeliantei nesuprantama, kodėl teismas jos buvusiam sutuoktiniui priteisė ½ dalį jos ir taip mažo atlyginimo, kodėl teismas nenurodė laikotarpio, nuo kurio apeliantei reikia mokėti buvusio sutuoktinio skolas. Šiuo metu apeliantė dirba UAB „Londrėja“ skalbėja-lygintoja, gauna 686 Lt atlyginimą, iš kurio reikia sumokėti mokesčius už butą, komunalines paslaugas bei nusipirkti būtiniausius vaistus.
Apeliantė prašė išreikalauti pažymas apie jos sveikatą iš Šilainių poliklinikos, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį liudytoja kviesti M. A..
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Kauno apskrities VMI prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad piniginės lėšos, buvusios banko sąskaitoje, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kad jos gaunamas darbo užmokestis ir kitos pajamos nėra jos bendra nuosavybė su sutuoktiniu R. A., t. y. nepaneigė įstatymu įtvirtintų prezumpcijų, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo to, įgytas turtas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad N. A. banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos bei N. A. darbo užmokestis ar kitos pajamos po ½ dalį priklauso R. A. ir N. A.. Pareiškėjos manymu, teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 336 str. 1 d. pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu.
Apeliantė N. A. 2011-09-16 prašyme nurodė, kad prašo nagrinėti atskirąjį skundą ne rašytinio, bet žodinio proceso tvarka. Taip pat apeliantė prašė kviesti į posėdį jos dukrą M. A. ir priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašyme nenurodė, kodėl atskirasis skundas negali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taigi teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą apeliacine tvarka, nepripažįsta, kad nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka yra būtina, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti byloje rašytiniai įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes dalis rašytinių įrodymų byloje jau yra – tai ištuokos liudijimų kopijos (b. l. 33, 49). Kiti rašytiniai įrodymai (M. A. neįgalumo lygio pažymos, M. A. gimimo liudijimo, sąskaitų už komunalinių paslaugų už 2011-02–2011-04 laikotarpį kopijos, duomenys apie šeimos narių gyvenamąją vietą ir mokymąsi mokykloje), apeliacinės instancijos teismo nuomone, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašyme nurodo, kad nebuvo advokatės informuota dėl galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau šis apeliantės motyvas nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jos pateikti rašytiniai įrodymai turi būti priimti nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliantės prašymas dėl įrodymų priėmimo netenkintinas (CPK 314 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė L. U. D. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. A. pagal Kauno apskrities VMI sprendimą N30-1 dėl 1 250 290,61 Lt išieškojimo, antstolė areštavo skolininko sutuoktinės vardu AB banke ,,Swedbankas“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią N. A. gauna darbo užmokestį, bei pasiūlė 2011-06-06 kreditorei VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 str. 1 d.). CPK667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog gautas skolininko sutuoktinės N. A. darbo užmokestis ar kitos pajamos iki santuokos nutraukimo yra jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 3.88 str.).
CPK 667 str. 3 d. pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
Bylos duomenimis, sutuoktinių santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota 2011-08-09 Kauno CMS (b. l. 33). Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nutartimi patvirtinta sutuoktinių sudaryta taikos sutartis, kuria padalinta sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (b. l. 17). Civilinėje byloje dėl bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo buvo įtraukti antstolė ir kreditorės VMI atstovas. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o CK 3.118 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas sutuoktinių turto balanso sudarymas. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje ir 3.61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kas konkrečiai aktualu nagrinėjamai bylai – vienoje byloje padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tokį nurodytų įstatymų aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-258/2010). Neturi teisinės reikšmės teismo priimto procesinio sprendimo forma – ar tai padaryta teismo sprendimu, ar nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, svarbu, kad tai būtų baigiamasis teismo sprendimas. Apie įstatymu nustatytą pareigą vienoje byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimo susijusius klausimus akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, bei, minėta, taip užtikrinama, kad teisminės procedūros būtų koncentruotos ir ekonomiškos. Taigi kreditorei VMI nepareiškus jokių pretenzijų apeliantei dėl skolininko nesumokėtos baudas (CK 3.109 str.) ir teismui padalinus sutuoktiniams bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė 2011-09-05 skolininko turto dalį banko sąskaitoje apeliantės vardu esantiems pinigams (b. l. 40-42). Todėl atmestinas pareiškėjos Kauno apskrities VMI motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė skolininko turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti (CPK329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Kauno apskrities VMI prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti.