- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- I1-516-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02183-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. J.) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1, 2). Skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. nutarimu buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjui apskundus minėtą nutarimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), šis panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, konstatavęs, jog ji buvo paskirta nepagrįstai. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas negalėjo nusipirkti pilnaverčio maisto, maisto papildų, kavos, arbatos, tabako, negalėjo prašyti teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, lygtinio paleidimo, susipyko su šeimos nariais, buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 13–16) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas galėjo pirkti būtiniausias prekes, ką liudija nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis. Pažymėjo, kad prieš nuobaudos skyrimą pareiškėjas pirko tabako gaminių. Atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų valgykloje nuteistiesiems tiekiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas. Nurodė, kad nuteistasis nuobaudos skyrimo metu turėjo galiojančių nuobaudų, todėl negalėjo būti perkeltas į būrį, kuriame be sargybos leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais - neteisėtai paskiriant drausminę nuobaudą.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą. Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuobaudą panaikino (b. l. 3). Tarnybinio tyrimo išvadoje 2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–37) Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje nebuvo nustatytų objektyvių aplinkybių, galinčių patvirtinti nuteistojo E. J. galimai padarytą pažeidimą bei, kad nuobauda skirta pažeidimo nepadariusiam nuteistajam. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su neteisėtu nuobaudos paskyrimu ir teigia, kad dėl to patyrė nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Iš to seka išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, pagrįsdamas patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad draudimo metu negalėjo nusipirkti pilnaverčio maisto, maisto papildų, vaisių, daržovių, kavos, arbatos, tabako.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07?117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė maitintis nuteistųjų valgykloje, nuteistiesiems maistas yra tiekiamas atsižvelgiant į nustatytas fiziologines mitybos normas pagal patvirtintą valgiaraštį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl patiriamo alkio jausmo, nepakankamo maisto kiekio ar dvasinių išgyvenimų susijusių su jam skirtais suvaržymais į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė (b. l. 27). Darytina išvada, kad, nors pareiškėjas ir negalėjo vieną mėnesį įsigyti maisto produktų už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas dėl paskirtos nuobaudos, tačiau teisės aktų nuostatos, dėl pareiškėjo aprūpinimo maistu pagal fiziologines mitybos normas, nebuvo pažeistos. Taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius arbata nuteistiesiems patiekiama ne rečiau, kaip kartą paroje. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistasis prieš nuobaudos skyrimą 2019 m. liepos 10 d. pirko tabako už 33,71 Eur. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad E. J. atsakovės atstovo nurodytu laiku pataisos namų parduotuvėje išleido 33,71 Eur (b.l. 24,25).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog negalėjo prašyti teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir pretenduoti į lygtinį paleidimą.
Vadovaujantis BVK 154 straipsniu teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuris atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. Byloje esanti 2019 m. spalio 22 d. pažyma apie pareiškėjo gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad E. J. 2019 m. liepos 12 d., nuobaudos skyrimo metu, turėjo kitų galiojančių nuobaudų, todėl darytina išvada, kad jis formaliai neatitiko sąlygų numatytų BVK 154 straipsnyje. BVK 157 straipsnyje, nustatančiame lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, sąlygas, numatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti svarstomas nuteistajam pateikus atitinkamą prašymą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, jog jis ginčo laikotarpiu atitiko kurias nors BVK 157 straipsnyje nustatytas sąlygas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai laikotarpiu nuo 2019-07-12 iki 2019-09-11 būtų teikęs prašymą jį lygtinai paleisti, o toks jo prašymas būtų buvęs atmestas būtent tuo motyvu, jog jis turėjo tuo metu galiojusią 2019 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. Todėl teismas sprendžia, kad 2019-07-12 nutarimu jam paskirta nuobauda neturėjo įtakos jo galimai turėtų teisių, nustatytų BVK 154 bei 157 straipsniuose realizavimui.
Teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, jog pareiškėjui nepagrįstas nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nors pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, jis tik abstrakčiai skunde teigė, kad patyrė emocijų sukrėtimą, orumo pažeminimą, ir šių savo argumentų nepagrindė ir neigiamų pasekmių neindividualizavo, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs. Byloje esanti Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, dvasinių kančių, kurias galėjo sukelti 2019 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta nuobauda į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai savo elgesiu pažemino ar siekė pažeminti pareiškėją. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo E. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad neteisėtu Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), buvo pažeista pareiškėjo E. J. teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.