Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Jokiuose SAPARD reikalavimuose nėra nurodoma, kad panaudos pagrindu valdomas žemės sklypas tam tikrą laikotarpį negali būti areštuotas, o šį faktą reikėtų laikyti rodikliu, jog bus keičiamas veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta bei sąlygos. Areštas žemės sklypui, kur buvo vykdomas 2002 m. SAPARD projekto investicijos, buvo taikytas dar nebaigus projekto įgyvendinti, tačiau tai nepakenkė minėtą projektą sėkmingai užbaigti. Savo sprendimu Mokėjimo agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą reiškiantį, kad administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingas administravimo tikslui. 2002 m. liepos 31 d. su Mokėjimo agentūra buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. ŠA 8-P 11020002 dėl paramos įgyvendinant SAPARD projektą „Ūkininko N. N. specializuoto pieno ūkio kūrimas“ ir sėkmingai jį įgyvendino, o tai įrodo, kad pareiškėjas sugeba nepriekaištingai įgyvendinti SAPARD sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Vieno SAPARD projekto sėkmingas įgyvendinimas nereiškia, jog bus įgyvendintas sėkmingai ir kitas projektas, juolab, kad pareiškėjo pateikti dokumentai liudija, jog antrasis pareiškėjo projektas išvis yra netinkamas SAPARD paramai gauti. Tuo labiau, kad pareiškėjas tiek pateikdamas paraišką, tiek ir paraiškos bei projekto vertinimo metu elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neteikė teisės aktuose nustatytos informacijos bei dokumentų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimą neskirti paramos ūkininko N. A. N. projekto įgyvendinimui, remdamasi trimis pagrindiniais argumentais:

projektas neatitinka Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programoje įvardinto ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus;ūkis neatitinka minimalių nacionalinių higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimų;neužtikrinamas tinkamumo kriterijus, kad ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio SAPARD paramos lėšų išmokėjimo nebus keičiamas veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta bei sąlygos, neparduotas ar kitaip neperleistas už paramos lėšas įsigytas turtas.

Pripažinta, jog teismas, spręsdamas šią bylą, turi vertinti projektą minėtais trimis aspektais.

Sprendžiant klausimą dėl projekto ekonominio gyvybingumo, pažymėtina, kad N. A. N. neneigė Mokėjimo agentūros nustatytų finansinės atskaitomybės dokumentų tvarkymo pažeidimų: kad 2002 m. balanse visos ūkininko patirtos išlaidos pašarams gaminti buvo nurašytos į 2002 m. veiklos sąnaudas, bei to, kad prekybinio tarpininkavimo pajamos neteisingai buvo priskirtos pajamoms iš finansinės ir investicinės veiklos. Minėtus pažeidimus pareiškėjas teisino buhalterės padaryta aritmetine klaida bei nurodė tą aplinkybę, kad Rekomendacijos ūkininko ūkiui nėra privalomos, o turi tik rekomendacinį pobūdį. Minėtus pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus. Rekomendacijų 1.1 punktas įtvirtina nuostatą, kad šiomis rekomendacijomis vadovaujasi ūkininkai, pretenduojantys gauti Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) ir kitą investicinę paramą, ir gali vadovautis ūkininkai, įsiregistravę arba neįsiregistravę PVM mokėtojais, taip pat turintys samdomų darbuotojų. Konstatuota, jog šios nuostatos leidžia pagrįstai tvirtinti, kad ūkininkas (šiuo atveju – N. A. N.), norėdamas gauti SAPARD paramą ir tvarkydamas ūkio buhalterinę apskaitą, privalo vadovautis Rekomendacijomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jo ūkiui neprivalu vadovautis Rekomendacijų nuostatomis, yra atmestini. Be to, neteisingų buhalterinių apskaitos duomenų pateikimo negalima pateisinti ir ūkio buhalterės padarytomis klaidomis. Nagrinėjimo metu pareiškėjas iš dalies pripažino klaidas, susijusias su projekto parengimu.

Pareiškėjas nepagrįstai nesivadovavo Dotacijų ir subsidijų finansinės apskaitos tvarka, patvirtinta finansų ministro 1999 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 65. Šio įsakymo 12.1 punktas nurodo, kad kapitalo subsidija amortizuojama proporcingai jos sąskaita įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimui, amortizuotą dalį pripažįstant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis. Pareiškėjas neginčijo Mokėjimo agentūros nustatytų aplinkybių, kad verslo plane laikytasi klaidingos nuostatos, jog visa SAPARD parama amortizuojama per 5 metų laikotarpį ir tokiu būdu buvo viršytas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, o tuo pačiu padidintas prognozuojamo laikotarpio pelnas. Pareiškėjas pripažino, kad pateiktame Mokėjimo agentūrai projekte, atliekant prognozinius skaičiavimus per apsirikimą į 2006 m. pinigų srautus pateko SAPARD paramos išmokos 909670 litų sumai ir tokiu būdu projekte buvo iškraipytos tiek pelno, tiek balanso prognozės. Teismas kritiškai vertino N. A. N. teiginius, kad pastarieji netikslumai negalėjo turėti lemiamos reikšmės, įvertinant ūkio ekonominį gyvybingumą.

Agentūra, o taip pat ir Teismas nustato tris grupes kriterijų, pagal kuriuos projektas tariamai neatitinka SAPARD reikalavimų:

Neatitikimas Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programoje įvardinto ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus;Ūkio neatitikimas minimaliems nacionaliniams higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės kriterijams;Neužtikrinamas tinkamumo kriterijus, kad ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio SAPARD paramos lėšų išmokėjimo nebus keičiamas veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta bei sąlygos, nebus parduotas ar kitaip neperleistas už paramos lėšas įsigytas turtas, nes sklypai, kur numatytos investicijos (srutų rezervuarų ir karvidžių statyba ir įranga joms) yra areštuoti Generalinės prokuratūros sprendimu.

Kaip nurodyta skunduose Agentūrai bei Teismui, ūkininko N. A. N. ūkis (toliau - ūkis) yra ekonomiškai gyvybingas. Pažymėtina, kad tiek pagal pradinį projektą, tiek ir pagal su pataisymais pateiktą projektą ūkio pelningumo norma viršija teisės aktų (žemės ūkio ministro 2001-02-06 įsakymas Nr. 24 „Dėl ūkio subjektu, siekiančių pasinaudoti specialiosios paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) parama, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarkos“) reikalaujamas pelningumo normas. Dalis buhalterinių balansų neatitikimų buvo paaiškinti verslo plane, o likusieji galėjo būti paaiškinti Agentūrai pateikus paklausimą dėl akivaizdžių bei mažareikšmių neatitikimų, kurie nedaro esminio poveikio ūkio ekonominiam gyvybingumui bei netrukdo tinkamai įvertinti pateiktą projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra tokio paklausimo nepateikė, minėtus pataisymus ir paaiškinimus apeliantas galėjo pateikti tik ginčydamas Agentūros sprendimą nesuteikti paramos.

Visa ši informacija buvo išdėstyta ūkininko 2004 m. liepos 29 d. skunde, tačiau iš Agentūros 2004 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr.BR6-(10.14)-2914 dėstomų argumentų, o taip pat ir Agentūros atstovų paaiškinimų teisme matosi, kad svarstydama skundą Agentūra neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes bei pateiktus paaiškinimus ir minėtame rašte tiesiog atkartojo teiginius, išdėstytus informaciniame laiške Nr. SA 6a-0069, t. y. iš esmės net nenagrinėjo skundo, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjo ūkio apskaita buvo vedama laikantis buhalterinės apskaitos principų ir kitų reikalavimų ir nors sudarant Agentūrai pateiktą finansinę atskaitomybę buvo padaryta klaidų, tačiau šios klaidos buvo paaiškintos ir negali būti laikomos priežastimi ūkį pripažinti neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo kriterijų. Todėl atsižvelgiant į tai, Agentūros argumentas, jog dėl minėtų klaidų neįmanoma objektyviai nustatyti ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinančius finansinius rodiklius, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, jog teisės aktai dėl ginčijamų vertinamojo pobūdžio kriterijų nustato ne vienodus reikalavimus atitinkamiems buhalterinės apskaitos veiksmams.

Paraiškos ir verslo plano rengimo rekomendacijos SAPARD paramai gauti neatitinka 2001 m. lapkričio 26 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 414 patvirtintų ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų.

Paraiškos ir verslo plano rengimo rekomendacijos SAPARD paramai gauti bei Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijos neaptaria, kaip turi būti apskaitomos paramos amortizavimo pajamos.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. 4 p., nurodytas klaidos balanse taisymo mechanizmas skirtingas nei Agentūros reikalaujamas.

Todėl minėti teisės aktų prieštaravimai sukuria teisinio neapibrėžtumo ir prieštaringumo situaciją.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. (toliau LVAT) nutartyje vienu iš pagrindų naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau VAAT) 2005 m. birželio 15 d. sprendimą, buvo nurodytas nemotyvuotas VAAT atsisakymas pasinaudoti specialistų ar ekspertų žiniomis, nes ūkio ekonominio gyvybingumo nustatymui yra reikalingos specialios ekonomikos, finansų bei buhalterinės apskaitos žinios.

Pažymėtina, jog Nuostatuose yra nurodyta, kad iškilus specifiniams su projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla susijusiems klausimams, gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Pareiškėjas prašymo pateikti papildomus dokumentus šiuo klausimu negavo, todėl laikytina, kad agentūra pažeidė savo pareigą informuoti pareiškėją apie minėtą papildomų dokumentų poreikį ir, nurodant atitinkamo prašymo pagrįstumą, nustatyti protingą terminą tokio prašymo įgyvendinimui. Laikydamas, kad apie minėtos pažymos reikalingumą ūkininkas buvo informuotas tik gavęs informacinį laišką Nr. 5A 6a-0069 2002 m. liepos 26 d., reikalingą Alytaus apskrities VMVT 2004 m. liepos 27 d. pažymą Nr. S-198 apie ūkio atitikimą nacionaliniams higienos, veterinarijos, gyvulių gerovės standartams ir reikalavimams pateikė Agentūrai.

Pabrėžtina, kad skundžiamame Agentūros sprendime bei Teismo nutartyje minimas Agentūros užklausimas SA1-0005 buvo tik dėl projekto pavadinimo patikslinimo. Todėl Alytaus apskrities VMVT 2004 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. S-99 tik patikslino projekto pavadinimą: ankstesnįjį pavadinimą „Specializuoto pieno ūkio kūrimas“ pakeitė patikslintu „Ūkininko N. N. specializuoto pieno ūkio plėtra“. VMVT 2004 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 5-99 nepatvirtinta, kad ūkis atitinka nacionalinius higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimus, nes agentūra užklausime SA1-0005 ir neprašo šio fakto patvirtinimo.

Veiklos tęstinumo reikalavimas yra užtikrinamas ūkininko rašytiniu įsipareigojimu bei šalių pasirašoma paramos sutartimi, kurioje nurodoma, jog nesilaikius sutarties nuostatų (taip pat ir reikalavimo dėl veiklos tęstinumo) paramos lėšos gali būti susigrąžintos. Tai yra sutartinis įsipareigojimas, kuris negali būti kvestionuojamas prielaidomis dėl galimo turto savininkų pasikeitimo. Jokio kito užtikrinimo dėl veiklos pobūdžio tęstinumo iš pareiškėjų Agentūra nereikalauja pateikti - sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas yra pakankamas veiklos tęstinumo užtikrinimas.

Agentūra teigia, kad panaudos pagrindu valdomų žemės sklypų areštas reiškia, kad yra tikimybė (atmetant konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą), jog sklypai gali būti parduoti iš varžytinių, tokiu būdu būtų pakeistos ir projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos, jeigu tam tikras reikalavimas bus pripažintas pagrįstu ir nepatenkintas geruoju. Neįmanoma nustatyti, kiek didelė yra tikimybė, kad reikalavimas, dėl kurio taikytas areštas, bus pripažintas pagrįstu ir kad net ir pripažinus reikalavimą pagrįstu, skolininkas nepatenkins jo iš kitų lėšų, neparduodant iš varžytinių minėtų sklypų, o nenustačius tokios tikimybės dydžio, negalima nustatyti rizikos, kad projekto įgyvendino vieta ir sąlygos bus keičiamos, laipsnio ir todėl negalima grįsti savo sprendimų abstrakčiu konstatavimu apie rizikos buvimą.

Pažymėtina, jog jokiuose SAPARD reikalavimuose nėra nurodoma, kad panaudos pagrindu valdomas žemės sklypas negali būti tam tikrą laiką areštuotas ar kitu būdu apsunkintas (pvz. SAPARD suteikimo sutartyse paprastai nurodoma, kad valdomas žemės sklypas gali būti įkeistas gavus Agentūros sutikimą).

Taip pat pažymėtina, kad areštas minėtiems sklypas buvo taikytas dar nebaigus įgyvendinti 2002 m. SAPARD projekto „N. N. specializuetopieno ūkio kūrimas“. Tačiau arešto atsiradimo aplinkybės Agentūra nelaikė pagrindu nutraukti pasirašytą sutartį ir tai iš tiesų nepakenkė sėkmingai pradėtą projektą pabaigti.

Skunde Apeliantas akcentuoja, kad jo ūkis yra ekonomiškai gyvybingas. Be to, Apeliantas pabrėžia, kad tiek pagal pradinį Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Atsakovas) pateiktą projektą, tiek ir pagal su pataisymais pateiktą projektą ūkio pelningumo norma viršija teisės aktų reikalaujamas pelningumo normas. Apeliantas neginčija, kad

Atsakovui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje buvo neatitikimų. Apelianto manymu, visi finansinėje atskaitomybėje buvę neatitikimai ir prieštaravimai galėjo būti paaiškinti Atsakovui pateikus paklausimą dėl šių neatitikimų. Atsižvelgdamas į šiuos, skunde išdėstytus, Apelianto argumentus, atsakovas atkreipia dėmesį, kad remiantis Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti specialiosios paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) parama, ekonominio gyvybingumo tvarkos (toliau - Tvarka), patvirtintos žemės ūkio ministro 2001 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 24 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti specialiosios paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) parama, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-505, Žin., 2002, Nr. 32-1226) 3 punkto nuostatomis, jeigu verslo plane (investiciniame projekte) pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos sudarytos nesilaikant apskaitos principų, jose pateikiami duomenys prieštarauja vieni kitiems ir/ar prieštarauja paraiškoje pateiktai informacijai bei papildomiems dokumentams, dėl ko neįmanoma objektyviai nustatyti finansinę būklę apibūdinančių rodiklių, ūkio subjektas laikomas netinkamu SAPARD paramai gauti, o ar jis yra ekonomiškai gyvybingas, ar ne neturi reikšmės. Pabrėžiame, kad Apelianto Atsakovui pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos buvo sudarytos nesilaikant apskaitos principų, o jose pateikiami duomenys prieštaravo vieni kitiems. Atsižvelgdamas į tai, Atsakovas negalėjo nustatinėti ūkio ekonominio gyvybingumo, kadangi Apeliantas neturėjo teisės gauti SAPARD paramos dėl jo finansinėje atskaitomybėje esančių neatitikimų. Kadangi Apelianto Atsakovui pateikti duomenys buvo nerealūs ir netikslūs, jais remdamasis Atsakovas neturėjo teisės vertinti Apelianto ūkio atitikimo ekonominiams gyvybingumą apibūdinantiems rodikliams. Savo ruožtu, Apeliantas neginčija, jog finansinėje atskaitomybėje yra netikslumų, tačiau juos vadina mažareikšmiais ir neesminiais. Atsižvelgdami į tai, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, tam, kad ūkio subjektas būtų laikomas netinkamu SAPARD paramai gauti, užtenka, kad finansinės atskaitomybės ataskaitos būtų sudarytos nesilaikant apskaitos principų, o juose pateikti duomenys prieštarautų vieni kitiems, tačiau nėra svarbus šių finansinės atskaitomybės neatitikimų mastas. Juolab, kad šiuo atveju Apelianto finansinėje atskaitomybėje esantys neatitikimai nebuvo mažareikšmiai ir neesminiai.

Nėra esminiai Apelianto tiek Teismui, tiek Atsakovui pateikti nauji paskaičiavimai, kurie Apelianto teigimu įrodo ūkį esant ekonomiškai gyvybingu, ir negali būti pagrindu panaikinti ar pakeisti Atsakovo sprendimą „Dėl SAPARD paramos nesuteikimo ūkininkui Nerijui Antanui Narauskui“ (toliau - Sprendimas). Atsižvelgiant į tai, Teismo sprendime konstatuotas naujų Apelianto paskaičiavimų neigiamas vertinimas yra logiškas ir pagrįstas, kadangi tokie paskaičiavimai ne tik nepaneigia Atsakovo Sprendimo motyvų, tačiau ir neturi jiems įtakos. Be to, tokie paskaičiavimai buvo pateikti po projekto įvertinimo, į ką atkreipė dėmesį ir teismas.

Atsakovas jam pateiktą Apelianto skundą išnagrinėjo ir atsižvelgė į visas šiame skunde išdėstytas aplinkybes bei paaiškinimus. Apie nagrinėjimo rezultatus 2004 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. BR6-(10.14)-2914 buvo pranešta Apeliantui.

Apeliantas, nors ir pripažįsta, kad sudarant Atsakovui pateiktą finansinę atskaitomybę buvo padaryta klaidų, tačiau nepagrįstai konstatuoja, kad šios klaidos negali būti laikomos priežastimi Apelianto ūkį pripažinti neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo kriterijų. Apeliantas buvo pripažintas netinkamu SAPARD paramai gauti, tačiau ne jo ūkis pripažintas neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo kriterijų. Ūkio ekonominio gyvybingumo Atsakovas nevertino, kadangi Apelianto Atsakovui pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos buvo sudarytos nesilaikant apskaitos principų, o jose pateikiami duomenys prieštaravo vieni kitiems. Dėl šių finansinėje atskaitomybėje esančių neatitikimų Apeliantas neturėjo teisės gauti SAPARD paramos. Byloje skirti ekspertizę ar kviesti specialistą yra netikslinga. Skirti ekspertizę buvo siūloma tik dėl to, kad Teismui iškvietus į bylą Apelianto rekomenduojamą specialistą šios bylos nagrinėjimo objektyvumui gali kilti grėsmė, kadangi šis specialistas gali būti šališkas. Tokiu atveju objektyviau byla būtų išnagrinėta skiriant ekspertizę, o ne kviečiant į bylą Apelianto pasiūlytą specialistą. Nepaisant to, iš esmės ekspertizės skyrimo ar specialisto iškvietimo į bylą būtinybei nepritaria, nes ekonominio gyvybingumo vertinimas šioje byloje yra netikslingas. Apelianto Atsakovui pateikta finansinė atskaitomybė yra sudaryta nesilaikant apskaitos principų, o joje pateikiami duomenys prieštarauja vieni kitiems. Apeliantas buvo pripažintas netinkamu SAPARD paramai gauti būtent dėl finansinės atskaitomybės neatitikimų, o ne dėl to, kad jo ūkis neatitiko ekonominio gyvybingumo kriterijų reikalavimų. Finansinės atskaitomybės neatitikimams nustatyti specialių žinių nereikia.

Nesutinka su Apelianto argumentais dėl Apelianto ūkio atitikimo taikomiems nacionaliniams veterinarijos, higienos ir gyvūnų gerovės standartams bei ES reikalavimams.

Atsakovui pateiktos paraiškos vertinamos pagal Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programoje (toliau - Programa) nustatytus tinkamumo ir prioritetinius kriterijus, o SAPARD programa įgyvendinama remiantis Daugiamete finansavimo sutartimi tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Programa. Programos II priedo 1 priemonės „Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai“ 5.1.2 punktas nustato vieną iš tinkamumo kriterijų, t. y. ūkis turi atitikti minimalius nacionalinius standartus, susijusius su aplinkosaugos taisyklėmis, veterinarijos, higienos ir gyvulių gerovės standartais. Ne teisės aktų pagrindu, t. y. remiantis internetinių puslapių ar kitų leidinių medžiaga, Atsakovui pateiktos paraiškos nėra vertinamos, todėl Apelianto argumentai, pagrįsti šia medžiaga, turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantas dokumentų, įrodančių, kad ūkis atitinka minimalius nacionalinius standartus, susijusius su aplinkosaugos taisyklėmis, veterinarijos, higienos ir gyvulių gerovės standartais, Atsakovui nepateikė, todėl Atsakovas vadovavosi tik Apelianto pateiktais dokumentais. Apeliantas Atsakovui buvo pateikęs Alytaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 m. kovo 17 d. pažymą Nr. S-99, remiantis kuria Pareiškėjo projektas, tačiau ne ūkis, atitinka taikomus nacionalinius veterinarijos, higienos ir gyvūnų gerovės standartus bei ES reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Apelianto argumentai, jog Atsakovo teiginys, esą ūkis neatitinka nacionalinių higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimų yra neatitinkantis tikrovės ir sąmoningai tendencingas, nėra pagrįsti. Apeliantas nepagrįstai perkelia Atsakovui pareigą administruojant SAPARD paramą prašyti Apelianto papildomų dokumentų. Tokios Atsakovo pareigos nenumato jokie teisės aktai. Atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tuo tarpu Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis atitinka tinkamumo kriterijus, numatytus Programoje. Savo ruožtu, apie Programoje numatytus reikalavimus Apeliantas privalėjo žinoti, kadangi teikdamas ir pasirašydamas paraišką SAPARD paramai gauti patvirtino, kad įsipareigoja laikytis paramos suteikimo ir panaudojimo sąlygų, su kuriomis yra išsamiai susipažinęs. Darytina išvada, kad Apeliantas įrodymus apie ūkio atitikimą nacionaliniams higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartams bei ES reikalavimams privalėjo pateikti pats, o ne perkelti šių įrodymų gavimo pareigos Atsakovui.

Nesutinka su Apelianto argumentais dėl veiklos pobūdžio tęstinumo. Veiklos tęstinumo reikalavimas kyla ne iš paramos sutarties, kaip teigia Apeliantas, o iš Programos nuostatų. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad faktas, jog sklypai, kur numatytos investicijos (srutų rezervuarų ir karvidžių statyba ir įranga joms), yra areštuoti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sprendimu, liudija, kad yra neužtikrinamas kriterijus, numatytas Programos 6.1 skirsnyje „Bendrieji atrankos kriterijai“, jog ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio SAPARD paramos lėšų išmokėjimo nebus keičiamas veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta bei sąlygos, paramos lėšomis įsigyto turto savininkas. Turto areštas yra susijęs su tam tikros skolos ar kito reikalavimo užtikrinimu, todėl teisėsaugos institucijai patenkinus tokį reikalavimą ir skolininkui ar kitam asmeniui jo nevykdant, areštuotas turtas būtų parduodamas iš varžytinių, tokiu būdu pakeičiant turto savininką. Tikėtina, kad būtų pakeistas ir veiklos, susijusios su šiuo turtu, pobūdis bei projekto įgyvendinimo vieta ir sąlygos. Nėra jokių garantijų, kad minėti žemės sklypai nepereis naujiems savininkams, o tuo pačiu ir nepasikeis sklypų naudojimo būdas. Juolab, kad turto areštas riboja disponavimą šiuo turtu bei kelia grėsmę sutarčių, susijusių su šiuo turtu, tinkamam vykdymui. Atsakovas savo sprendimus, susijusius su Apelianto panaudos pagrindu valdomų žemės sklypų areštu, grindžia ne abstrakčiu konstatavimu apie rizikos buvimą, o faktinėmis aplinkybėmis. Teismo proceso metu buvo nustatyta, kad baudžiamosios bylos Nr. 48-1-503-01 ikiteisminio tyrimo metu visų įtariamųjų, o tarp jų ir N. N. (apelianto brolis) nuosavybės teisės buvo apribotos, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje Kauno apskrities mokesčių inspekcija yra pareiškusi 1 227 166, 20 Lt dydžio civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir Atsakovo argumentus, Teismas sutiko, kad Atsakovas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių garantijų, kad žemės sklypai nepereis naujiems savininkams, o tuo pačiu nepasikeis ir sklypų naudojimosi būdas.

Apeliantas apie sklypų, kur numatytos investicijos, areštą Atsakovui nepranešė. Šį faktą nustatė Atsakovo specialistai kontrolinės Paraiškos patikros metu (2004 m. kovo 29 d. kontrolinės Paraiškos ataskaita KKA1 Nr. PI 1030018/02), remdamiesi Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Tuo tarpu, priešingai nei teigia Apeliantas, Apeliantui vykdant pirmąjį jo projektą Atsakovas šios informacijos neturėjo.

Apeliantas neteisingai interpretuoja, Atsakovo informaciją kad, tinkamai parengęs paraišką Apeliantas gali ją teikti paramai gauti iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų pagal Bendrojo programavimo dokumento 2004-2006 m. priemones. Remiantis šia Atsakovo Apeliantui pateikta informacija, Apeliantui yra neužkertamas kelias kreiptis dėl paramos Europos Sąjungos Struktūrinių fondų pagal Bendrojo programavimo dokumento 2004-2006 m. priemones, tačiau tai nereiškia, kad jam ši parama bus suteikta. Tam, kad Apeliantui parama būtų suteikta, jo pateiktas projektas turi atitikti paramos gavėjų projektams keliamus reikalavimus. Priešingai nei teigia Apeliantas, Atsakovo Apeliantui pateikta informacija nepatvirtina, kad žemės sklypų areštas, ateityje nebus pagrindas atmesti paraišką paramai gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Nepagrįsti yra Apelianto kaltinimai, kad Atsakovo Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) reikalavimus. Apeliantas Atsakovo Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais. Priimdamas Sprendimą, Atsakovas vadovavosi Apelianto pateiktais dokumentais ir teisės aktų reikalavimais. įrodymų apie ūkio atitikimą minimaliems nacionalinės higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimams Apeliantas Atsakovui pateikęs nebuvo. Atsakovui buvo pateikti tik įrodymai, kad Apelianto projektas, tačiau ne ūkis, atitinka minimalius higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimus. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisės aktais, Atsakovas nustatė, kad Apelianto ūkis Sprendimo priėmimo metu minimalių higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimų neatitiko. Įrodymų, liudijančių priešingai, priimant Sprendimą Apeliantas Atsakovui nepateikė.

Savo ruožtu faktą, kad nėra užtikrinamas reikalavimas, jog 5 metus po SAPARD paramos lėšų išmokėjimo nebus keičiamas veiklos pobūdis, projekto įgyvendinimo vieta bei sąlygos arba paramos lėšomis įsigyto turto savininkas, Atsakovas nustatė remdamasis Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Atsižvelgiant į tai, Apelianto argumentas, kad Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl minėto reikalavimo užtikrinimo nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, yra nepagrįstas.

Nepagrįstas yra Apelianto argumentas, kad Atsakovo Sprendimas pažeidžia VAĮ numatytus viešojo administravimo principus. Atsakovo Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais ir Apelianto pateikta medžiaga. Apelianto 2004 m. liepos 29 d. skundas buvo išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėtas. Atsakovas atsižvelgė į visus šiame skunde Apelianto išdėstytus argumentus ir įvertino visą jo pateiktą medžiagą, tuo tarpu Apeliantas nepagrįstai kaltina Atsakovą buvus šališką ir neobjektyvų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Atsakovo atstovai teisme, tiek ir Teismas sprendime, patvirtino faktą, kad Atsakovas nevertino Apelianto pateiktų duomenų. Apelianto Atsakovui pateikta medžiaga buvo įvertinta ir į ją, priimant Sprendimą, atsižvelgta. Apeliantas apie Atsakovo Sprendimą buvo informuotas. Priešingai nei teigia Apeliantas, Atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas administravimo tikslui, kadangi Apelianto padaryti pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir pavieniai, atvirkščiai - jų buvo daug ir svarbių. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas VAĮ numatyto proporcionalumo principo nepažeidė. Tai patvirtino ir Teismas, konstatuodamas, kad Atsakovo sprendimas nesuteikti Apeliantui SAPARD paramos yra teisėtas ir pagrįstas, o savo griežtumu ir mastu yra proporcingas administravimo tikslui.

Priešingai nei teigia Apeliantas, Atsakovas neprivalėjo pareikalauti iš Apelianto pažymos apie ūkio atitikimą minimaliems nacionalinės higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės reikalavimams, kadangi tokią pažymą buvo įsipareigojęs pateikti Apeliantas, todėl Apelianto teiginys, kad Atsakovas tokią pareigą turėjo, yra nepagrįstas.

Atsakovas nepažeidė VAĮ 27 straipsnio reikalavimų, kadangi nekliudė Apeliantui susipažinti su administravimo procedūros metu surinktais dokumentais. Be to, Apeliantas neprašė Atsakovo su tokiais dokumentais susipažinti.

Atsakovo Sprendimas nepažeidžia VAĮ reikalavimų, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiametės finansavimo sutarties dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) (Žin., 2001, Nr. 74-2589) 2 straipsnio 3 punktu, įstojusi į Europos Sąjungą Lietuvos Respublika neteks teisės į pagal Programą teikiamą paramą.