- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-71-1053/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- L. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. RV-25-242 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu L. Ž. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliks 2023 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. RV-25-242 nutarė netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2023 m. vasario 20 d. nutartimi šį skundą atmetė. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar L. Ž. gali būti paleistas lygtinai. Teismas taip pat pažymėjo, kad yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. L. Ž. asmens byloje sukaupti duomenys, Socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Teismas konstatavo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga L. Ž. taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo skundu nuteistasis prašo tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad nesutinka su komisijos nutarimo išvadomis. Nuteistasis akcentuoja, kad bausmės vykdymo metu elgiasi nepriekaištingai, už tai yra skatintas, laisvės atėmimo vietos įstaigoje įgijo siuvėjo ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją (dvi specialybes). Nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje šiuo metu nėra darbų, nes nuo 2021 metų buvo panaikinta darbo zona. Tačiau net ir tokioje situacijoje jis nenuleido rankų ir rado darbą pagal individualią veiklą ir nuo 2022 m. birželio 17 d. dirba, taip gali susitaupyti lėšų būtiniausioms prekėms.
5.2. Skunde nuteistasis teigia, kad galima suprasti laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, kuri netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo, kadangi jis yra atlikęs tik pusę bausmės. Tačiau nuteistasis pareiškia, kad Lietuvos valstybei ir mokesčių mokėtojams ekonomiškai nenaudinga jį išlaikyti iš valstybės lėšų, kai būdamas laisvėje jis galėtų dirbti taip pat kaip dirbo iki jo sulaikymo ir mokėti mokesčius.
5.3. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad vykstant karui Ukrainoje, jis kaip Lietuvos pilietis turi pareigą suteikti labdarą ir paramą siunčiant lėšas kiekvieną mėnesį, ką daro visi Lietuvos piliečiai. Nuteistasis pabrėžia, kad jam būnant laisvėje ir jam taikant intensyvią priežiūrą būtų stebimas kiekvienas jo žingsnis. Nuteistasis pažada vykdyti visus įpareigojimus, kuriuos jam nustatys Probacijos tarnyba.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo skundai tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismui yra grindžiami analogiškais argumentais. Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigia nesutinkantis su komisijos nutarimo išvadomis, todėl aukštesnysis teismas laiko, kad nuteistasis šiuo skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylankės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
11. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis L. Ž. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra ir devynių mėnesių laikotarpyje jis atliks pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
12. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
14. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad L. Ž. praeityje yra teistas 6 kartus, už vagystes, kontrabandą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (užsienio valstybėje). Už šiuos nusikaltimus nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nors nustatytų probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau atliktos laisvės atėmimo bausmės nuo pakartotinių nusikaltimų nuteistojo nesulaikė, nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, valstybės suteikto pasitikėjimo nepateisino. Šiuo metu L. Ž. atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
15. Nuteistasis skunde pažymi, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje yra įgijęs dvi specialybes, dirba pagal individualią veiklą, byloje yra pateikta pažyma, kad nuteistasis būdamas laisvėje bus įdarbintas MB „A“. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurias yra padaręs nuteistasis, yra susijusios su nuteistojo siekiu gauti finansinės naudos. Iš nuteistojo paaiškinimų seka, kad laikotarpiais, kai darė nusikalstamas veikas, jis turėjo darbą arba vykdė individualią veiklą, todėl aplinkybė, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nuteistasis bus įdarbintas ar turės galimybę užsiimti individualia veikla, savaime neleidžia daryti išvados, jog taikant lygtinio paleidimo institutą jo atžvilgiu, nuteistasis pakartotinai nenusikals. Šias teismo abejones taip pat sustiprina aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomąjį dokumentą L. Ž. yra skolingas 12 882,14 Eur, o savanoriškai sumokėjo 40 Eur.
16. Nuteistasis skunde teigia, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje elgiasi nepriekaištingai, yra skatintas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, mokėsi pagal siuvėjo ugdymo programą, ispanų kalbos, įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvėjo ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją, jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti vertimo paslaugas, su nuteistuoju kalbėta apie jo aplinkoje esančius draugus, pažįstamus, galinčius turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kriminalinės subkultūros prevenciją, lėšų tvarkymo tema, turiningą laisvalaikio leidimą, nuteistasis kreipėsi pagalbos į pataisos įstaigos psichologą, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Aukštesniojo teismo vertinimu šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis pakartotinai nenusikals. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
17. Pažymėtina ir tai, kad ne visos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės pasiekė esminių teigiamų rezultatų. Kaip minėta, nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą, buvo pradėta jo elgesio analizė, iš kurios matyti, kad nuteistasis yra itin gynybiškas, vengiantis atsiskleisti, nuteistasis mano, kad niekada nebepasikeis, tačiau yra įsitikinęs, kad niekada netaps nuteistuoju, gynybiškai reaguoja į nusikalstamo elgesio nuosavą istoriją, atsispindi aiški savivokos stoka, nuteistasis neprieinamas net nusikalstamo elgesio analizei, atsisako kalbėti, motyvacinis procesas laikomas neišpildytu, būtinos sąlygos intervencinių priemonių vykdymui neišpildytos. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad L. Ž. nusikalstamas elgesys pasireiškė brandžiame amžiuje, nuteistasis teigia esantis „minkšto“ būdo, sutinka padėti jo pagalbos prašantiems draugams ir tik vėliau suvokia esąs įtrauktas į nusikalstamą veiką, įvykdytose nusikalstamose veikose L. Ž. dažniausiai užėmė padėjėjo pozicijas, pasidavė bendrininkų spaudimui.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, jog daugumą nusikalstamų veikų nuteistasis padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.
19. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nustatyti 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičius gali būti koreguojamas, nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrindą manyti, kad L. Ž. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
20. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad L. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.