- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-242-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Varas“
- Atsakovas
- N. G.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, vertėjaujant Anželai Tyščukienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Varas“ atstovei L. M. , atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Varas“ ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3000 Lt avansą ir 1500 Lt baudą. Nurodė, kad su atsakove sudarė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo už 215000 Lt ne vėliau kaip iki 2006-04-07 parduoti ieškovei šį butą. Sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovei 3000 Lt avansą. Ieškovės teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Remdamasi šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostata, numatančia, kad sandoriui neįvykus dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui iš jo gautą avansą ir sumokėti pusės avanso dydžio baudą, ieškovė prašo priteisti avansą ir baudą iš atsakovės, nes jų gera valia atsakovė ieškovei nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB „Varas“ iš N. G. 3000 Lt avanso, 90 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl ginčo buto avansinės sutarties sąlygų neįvykdymo. VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo butas lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei N. G. ir jos nepilnamečiam sūnui R. G. , tačiau ši aplinkybė avansinėje sutartyje nenurodyta. Ieškovės teigimu, šią aplinkybę avansinės sutarties sudarymo metu ieškovei privalėjo atskleisti atsakovė, ir atsakovei šios pareigos neįvykdžius jai turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė priteisiant 1500 Lt baudą ir įpareigojant grąžinti ieškovei 3000 Lt avansą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisingų duomenų apie parduodamą turtą nurodymas avansinėje sutartyje yra atsakovės (pardavėjos) pareiga, tačiau ieškovė, kaip būsima ginčo buto pirkėja, taip pat turėjo pareigą patikrinti šių duomenų teisingumą, pareikalaudama įrodymų apie avansinės sutarties objektą, jo požymius ir statusą. Teismui nenustačius aplinkybių atsakovę atleisti nuo avanso grąžinimo dėl ieškovės kaltės nesudarius pagrindinės sutarties ir atsakovei atsisakius gera valia grąžinti iš ieškovės gautą avansą, teismas, remdamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir laikydamas, kad avansinė sutartis buvo nutraukta šalių abipusiu susitarimu, priteisė ieškovei iš atsakovės 3000 Lt avansą. 1500 Lt bauda nebuvo priteista teismui nusprendus, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos leistinais įrodymais pagrįsti atsakovės kaltę dėl avansinės sutarties neįvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantės manymu, ji nėra asmuo, privalantis atsakyti pagal 2006 m. kovo 16 d. avansinę sutartį, nes pirkėjas, veikdamas UAB „Varas“ vardu, vienašališkai atsisakė nupirkti ginčo butą iš apeliantės. Dėl 2006 m. kovo 16 d. avansinės sutarties sąlygų neįvykdymo sutartinė atsakomybė privalo būti taikoma ieškovei, nes pagal minėtos sutarties 14 punktą pirkėjas privalo sumokėti 3000 Lt baudą, iš kurios 1500 Lt lieka agentūrai, o 1500 Lt lieka pardavėjui. Be to, sandorio nesudarius, kaltoji šalis UAB „Ūta“ privalėjo sumokėti 500 Lt. Žinodamas avansinės sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, turėjo įtraukti UAB „Ūta“, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl nurodytos priežasties, apeliantės manymu, svarstytinas klausimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.) egzistavimo. Vertindamas priežastis, lėmusias tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovė L. M. žinojo, kad ½ ginčo buto dalis nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui R. G. , todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl sandorio nesudarymo kaltos abi šalys. Be to, teismas nevertino, ar ieškovė buvo finansiškai pajėgi sumokėti atsakovei avansinėje sutartyje nurodytą pinigų sumą. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad ši byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta ir dėl išankstinės bylą nagrinėjusios teisėjos pozicijos apie bylos baigtį, išsakytos parengiamojo ir teismo posėdžių metu. Dėl nurodytos priežasties teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau jis nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
Ieškovės UAB „Varas“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jį tenkinti, keičiant ar naikinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Ieškovė taipogi prašo priteisti iš atsakovės 3000 Lt avanso ir 1500 Lt baudą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2006 m. kovo 16 d. ieškovė UAB „Varas“ ir atsakovė N. G. sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2006 m. balandžio 7 d. už 215000 Lt parduoti ieškovei minėtą butą. Šalių sudarytos sutarties 12 punkte nurodyta, kad užtikrinant sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą pirkėjas (ieškovė) šios sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui (atsakovei) 3000 Lt avansą. Šalys susitarė, jei sutartis nebus įvykdyta dėl pirkėjo (atsakovės) kaltės, pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui 1500 Lt. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta paaiškėjus, kad ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso nepilnamečiam atsakovės sūnui R. G. . Remdamasi nurodytomis šalių sudarytos sutarties nuostatomis ir teigdama, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3000 Lt avansą ir 1500 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės ir ieškinį patenkino iš dalies, priteisdama ieškovei iš atsakovės šios ieškovei sumokėtą 3000 Lt avansą. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, jog ta aplinkybė, kad ginčo butas turi bendrosios dalinės nuosavybės statusą, 2006 m. kovo 16 d. avansinės sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma. Dėl nurodytos priežasties apeliantė mano, kad 3000 Lt avansas iš jos ieškovei buvo priteistas nepagrįstai.
Išnagrinėjus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šios bylos šalių kaltės. Bylos medžiaga (b. l. 34) nustatyta, kad ½ dalis ginčo buto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovės nepilnamečiam sūnui R. G. , tačiau šis faktas 2006 m. kovo 16 d. šalių sudarytoje avansinėje sutartyje nenurodytas (b. l. 5). Nors LR CK 6.321 straipsnis nustato pardavėjo pareigą patvirtinti daiktų nuosavybės teisę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, turėdama pareigą ir ikisutartiniuose santykiuose laikytis rūpestingo, atidaus, protingo žmogaus (bonus pater familiae) elgesio standartų, privalėjo patikrinti atsakovės apie ginčo butą pateiktų duomenų teisingumą ir išsamumą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė iš atsakovės būtų pareikalavusi įrodymų apie avansinės sutarties objekto teisinį statusą ir kitus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui reikšmingus faktus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abi šalys nebuvo pakakankamai apdairios ir sąžiningos, todėl nėra pagrindo konstatuoti tik vienos kurios nors šalies kaltės dėl neįvykusio sandorio. Nagrinėjamos bylos šalių elgesys ikisutartinių santykių metu patvirtina, kad abi šalys nevykdė LR CK 6.38, 6.163, 6.200 straipsniuose nustatytos pareigos vykdant prievoles, elgtis tinkamai ir sąžiningai, prievolių vykdymo metu bendradarbiauti vienai su kita (šalių kooperavimosi pareiga). Nors šalių kooperavimosi pareiga teisės doktrinoje aiškinama ir kaip šalių pareiga suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau nei viena pareiga nėra absoliuti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės, kaip ginčo buto pardavėjos, pareigą suteikti išsamią informaciją apie pirkimo-pardavimo sutarties objektą atitinka ieškovės, kaip ginčo buto pirkėjos, teisė tikrinti duomenų, susijusių su pirkimo-pardavimo sutarties objektu, išsamumą ir teisingumą. Šia teise ieškovė nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo, todėl jai taipogi tenka dalis neigiamų pasekmių atsiradimo rizikos.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei avansinės sutarties sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad ginčo butas turi bendrosios dalinės nuosavybės statusą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šio atsakovės teiginio pagrįstumą, byloje nepateikta. LR CPK 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas gali konstatuoti tam tikrų faktų buvimą tik tokiu atveju, jei byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti įrodymų nepakanka, tėra prielaidos.
Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad buto, dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Vertinant abiejų preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą, darytina išvada, jog ieškovei iš atsakovės buvo pagrįstai priteista 3000 Lt ieškovės atsakovei sumokėto avanso suma. Avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra įskaitomas į būsimus mokėjimus, tačiau visais sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejais sumokėjusi avansą šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovei iš atsakovės be pagrindo gautos 3000 Lt dydžio sumos priteisimo (LR CK 6.237 str. 2 d.).
Apeliantė nurodo, kad neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą galėjo įtakoti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos išankstinės pozicijos dėl nagrinėjamos bylos esmės išsakymas, tačiau byloje esančių duomenų pagrindų tokios išvados daryti negalima, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, UAB „Ūta“, ir tai lėmė absoliutaus teismo sprendimo negaliojimą LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Su tokiu teisiniu argumentu sutikti nėra pagrindo. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (LR CPK 13 str.) reiškia, kad asmenys laisvai disponuoja joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šios bylos nagrinėjimo kontekste dispozityvumo principas aiškintinas ir kaip asmens teisė pasirinkti, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tesimų procesiniai sprendimai, priimti šioje byloje, neužkerta kelio UAB „Ūta“ įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Ieškovės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma taikyti sutartinę atsakomybę ir iš atsakovės ieškovei priteisti 1500 Lt baudos, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nebuvo patenkintas minėtas ieškovės reikalavimas, nebuvo skundžiama. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribų, o šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima jas peržengti (LR CPK 320 str. 2 d.), nėra teisinio pagrindo išsamiau pasisakyti dėl klausimo, susijusio su sutartinės atsakomybės atsakovei taikymu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.