Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant : ieškovėms G. V. ir A. K., ieškovių atstovui pagal pavedimą advokato padėjėjui K. Ž., atsakovams U. D. ir Ž. D., atsakovo Ž. D. atstovei pagal pavedimą advokatei V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarei R. V., ieškovei J. D. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. V., A. K. ir J. D. ieškinį dėl sandorių pripažinimo tariamais, dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės, seserys tarpusavyje ir su atsakovu Ž. D., atsakovės U. D. dukterys ir įpėdinės pagal įstatymą į palikėjo, savo tėvo V. D., palikimą, prašo teismą: a) 2008-10-17 ieškovių atsisakymo nuo tėvo V. D. palikimo pareiškimus notarui, kaip vienašalius sandorius, pripažinti tariamais ir negaliojančiais, b) pripažinti negaliojančiais 2009-02-03 notaro išduotus paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus tokiose dalyse – atsakovui Ž. D., notarinio registro Nr. 419, dėl 11/20 dalies, o atsakovei U. D., notarinio registro Nr. 410, – dėl 1/20 dalies, c) pratęsti joms praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti tėvo V. D. palikimą, nuo kurio jos prašomais pripažinti tariamais sandoriais (pareiškimais) yra atsisakę, d) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis (jų atstovus), tretįjį asmenį R. V., apklausęs liudytoją R. K. bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (mirties liudijimą, pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus, Nekilnojamo turto registro išrašus ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :

2008-10-13 Vilkaviškio r. sav. mirė ieškovių ir atsakovo Ž. D. tėvas bei atsakovės U. D. sutuoktinis V. D. (2008-10-13 įrašas mirties metrikų knygoje Nr. 180). 2008-10-17 Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V., trečiasis asmuo šioje byloje, priėmė ir patvirtino ieškovių A. K., J. D. ir G. V. pareiškimus apie atsisakymą nuo V. D. palikimo, notarinio registro Nr. Nr., atitinkamai, 5640, 5638 ir 5639, pareiškimuose yra nurodyta, jog jų padavimo teisinės pasekmės pareiškėjoms yra išaiškintos, žinomos ir suprantamos, pareiškimai kiekvienos perskaityti ir pasirašyti (ginčo dėl to ieškovės byloje nekėlė). 2009-02-03 ta pati notarė patvirtino ir išdavė paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į V. D. palikimą tokiomis dalimis : atsakovei U. D. – į ¼ idealiąją dalį palikimo, notarinio registro Nr. 410, atsakovui Ž. D. – į ¾ idealiąsias dalis palikimo, notarinio registro Nr. 419, susitarimas tarp įpėdinių, atsakovų U. D. ir Ž. D., dėl palikimo pasidalinimo tarpusavyje nebuvo sudarytas ir toks nėra patvirtintas. 2009-02-20 abiejų palikimą priėmusių įpėdinių, atsakovų, palikimo priėmimas buvo išviešintas, - nuosavybės teisės pasikeitimai, jos atitinkamų dalių nustatymas į palikimą sudariusius nekilnojamus daiktus įregistruoti Nekilnojamo turto registre, pagrindas – nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. 2011-01-27 ieškovės pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl šios bylos iškėlimo ir jų teisių gynimo.

Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Ieškovės savojo ieškinio faktinį pagrindą grindžia iš esmės viena jų supratimu reikšminga bylai aplinkybe, - kad iki palikimo priėmimo, atsisakymo nuo jo šios bylos šalys sudarė sandorį, jog ieškovės atsisakys nuo atitinkamų tėvo palikimo dalių, o jas priims atsakovai, atsakovas Ž. D. tokiu būdu gautas paveldėjimo teises, ar vėliau jau išviešintas nuosavybės teises, į aptariamą palikimo dalį perleis po to atsakovei U. D., tačiau atsakovas Ž. D. šio sandorio be teisėto tam pagrindo atsisakęs, ir dėl to neįvykdęs ieškovių atsisakymo nuo palikimo sąlygos (išlygos). Lietuvos Respublikos CPK 178 str. imperatyviai įpareigoja bylos šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis kiekviena remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas, šioje byloje vertindamas visų dalyvavusių bylos nagrinėjime proceso dalyvių paaiškinimų, kaip tiesioginių įrodymų, dėl įrodinėtos aplinkybės teisme visumą bei ir kt. netiesioginius bylos duomenis, pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 1.5 str. 4 d.) turi vadovautis pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių (dvišalių ar daugiašalių sandorių) sąžiningo aiškinimo taisyklėmis, bei taikyti įrodymų, tame tarpe ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, vertinime tikimybių pusiausvyros principą. Tai reiškia, kad teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, kaip, pavyzdžiui, vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į visų dalyvavusių bylos procese asmenų, išskyrus labiausiai šios bylos baigtimi suinteresuotą atsakovą Ž. D., duotų paaiškinimų teismui nuoseklumą ir pakankamą logiškumą, aplinkybę, jog ieškovių tvirtinamą įpėdinių žodinio sandorio aplinkybę teisme patvirtino ir šiai šeimai iš esmės pašalinis asmuo – liudytoja R. K., abiejų atsakovų pripažintas aplinkybes (faktus), - jog dar iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų galutinio parengimo pas notarę, atsakovė U. D. pareikalavo atsakovą Ž. D. perleisti jai paveldėjimo teises į tą palikimo dalį, nuo kurios atsisakė ieškovės, ir dėl to pirmą kartą atsisakė pasirašyti notaro liudijimą be pareikalauto teisių perleidimo (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d.d.), - sprendžia nustatęs tokią ieškovių tvirtinamą faktinę aplinkybę, jog 2008 m. spalio 13-17 d.d. laikotarpiu, dar iki pareiškimų padavimo notarui ir paveldėjimo bylos pradėjimo, šios bylos šalys, kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, sudarė žodinį tarpusavio susitarimą, jog ieškovės atsisakys nuo palikimo, o jį priėmęs atsakovas Ž. D. paveldėjimo teises į tą palikimo dalį, nuo kurios ieškovės atsisakys, perleis atsakovei U. D., tačiau atsakovas Ž. D., iki tol dar delsiąs, 2010 m. viduryje galutinai atsisakė nuo šio sandorio (toliau – Susitarimo).

Tačiau teismas turi pripažinti, jog Susitarimo sudarymo ir atsakovo Ž. D. atsisakymo nuo jo aplinkybės šios bylos kontekste nesudaro teisėto pagrindo pripažinti ieškovių prašomus vienašalius jų atsisakymo nuo palikimo sandorius tariamais ir negaliojančiais nuo pat jų sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.) bei patenkinti ir kt. išvestinius jų ieškinio reikalavimus, - ieškovių pasirinktu konkrečiu juridiniu pagrindu pareikštas ieškinys byloje atmetamas kaip nepagrįstas, niekaip alternatyviai ginti galimai pažeistų jų teisių ieškovės byloje taip pat neprašo.

Pirma. Pagrindinis ir esminis tariamo sandorio požymis, - jo tariamumas, t.y. kad vieną ar kitą sandorį tokiu tariamu pripažinti yra privaloma nustatyti, kad jis buvo sudarytas, kad ir vieno asmens valia (vienašalio sandorio atveju), tačiau neketinant sukurti, sukelti jokių absoliučiai teisinių padarinių, kitaip tariant, fiktyviai, - tik simuliuojant, imituojant siekį sukurti pakeisti ar panaikinti kokius tai visuomeninius teisinius santykius. Čia pat būtina pažymėti, jog tariamo sandorio (simuliacijos) šalių, ar vienos šalies kaip šiuo atveju, valia neturi defektų, ji nukreipta tik į simuliaciją ir šalys (šalis) tai puikiai žino (2000-10-09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Akivaizdu, kad šios bylos šalių elgesys, atsisakant palikimo, neturi tokio simuliacijos požymio, atvirkščiai, ieškovės ginčo sandoriais norėjo, troško ir siekė konkretaus tikslo, - kad palikimo dalį, nuo kurios jos atsisako, priimtų atsakovai, o vėliau realizuotas paveldėjimo teises į šią konkrečią palikimo dalį atsakovas Ž. D. perleistų atsakovei U. D.. Pačios ieškovės teisme pripažino, jog tam pačiam tikslui pasiekti, t.y. kad palikimo dalys, į kurias pagal įstatymą turėjo teisių ieškovės, galutinai atitektų jų mamai-atsakovei U. D., buvo galima pasirinkti kitą, teisėtą ir be rizikos, teisiškai reikšmingo elgesio variantą, - palikimą pačioms priimti, tačiau šiuo atveju joms pasirodė priimtinesnis, patogesnis pirmasis, reikia pripažinti, kad šiuo atveju ieškovės veikė grynai savo rizika, nors ir turėjo gera morale, giminyste ir kt. aplinkybėmis pagrįstus lūkesčius, jog atsakovas Ž. D. įvykdys duotą joms pažadą dėl atitinkamos paveldėjimo teisių dalies perdavimo motinai. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog palikimo dalį, nuo kurios atsisakė ieškovės, tam tikra įstatymo garantuojama dalimi priėmė ir atsakovė U. D., ko ieškovės, jų tvirtinimu, ir siekė ginčo sandoriais. Apibendrindamas teismas pažymi, jog nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog ginčo sandoriais nebuvo siekta jokių teisinių padarinių.

Antra. Šalies kasacinio teismo panašaus pobūdžio civilinėse bylose yra išaiškinta, jog šios bylos kontekste vienašalio sandorio šalis negali naudoti sandorio tariamumo (fiktyvumo) fakto prieš sąžiningus (sandorio šalies valios formavimosi požiūriu) trečiuosius asmenis ir negali ginčyti šių asmenų teisių, kurias pastarieji įgijo tariamo sandorio egzistavimo (buvimo) pagrindu (2000-10-09 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sprendžiamos bylos atveju, nors ir pripažinus buvus įpėdinių tarpusavio susitarimą, nėra pakankamų duomenų išvadai, jog pats atsakovas Ž. D. savo iniciatyva iš anksto kaip tai įtakojo ieškovių apsisprendimą dėl ginčijamų sandorių sudarymo ar turėjo išankstinį sumanymą nuo minimo susitarimo ateityje atsisakyti ir tai nuo ieškovių sąmoningai nuslėpė, - t.y. realizuodamas įstatymo jam suteiktas savo paveldėjimo teises į velionio tėvo palikimą, veikė ieškovių atžvilgiu nesąžiningai.

Trečia. Paprastai tariamasis sandoris yra nevykdomas dėl teisiškai reikšmingų veiksmų simuliacijos, fiktyvumo, todėl įvykdytas sandoris nelaikomas tariamuoju. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo sandoriai, kuriuos ieškovės siekia pripažinti tariamais, notaro buvo įvykdyti, - patvirtinti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka atsisakymo nuo palikimo pareiškimai (ginčo dalykas), pakviesti paveldėti pagal įstatymą palikimo dalies, nuo kurios buvo atsisakyta ginčijamais sandoriais, kiti įpėdiniai – atsakovai, pastariesiems pareiškus apie palikimo, tame tarpe ir ginčijamos ieškovių dalies, priėmimą, parengti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ir išduoti jiems paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai, ir į ieškovių atsisakytą palikimo dalį imtinai, bei ginčo palikimo dalies priėmimas atsakovų vardu išviešintas prieš visus trečiuosius asmenis, tame tarpe ir ieškoves. Ieškovių byloje akcentuota aplinkybė, jog ginčo palikimo dalį priėmęs atsakovas Ž. D. fiziškai nėra atskyręs ją nuo likusios palikimo dalies ir ši vis dar tebesanti atsakovės U. D. valdyme, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to, kad palikimą sudarančius kilnojamus daiktus atsakovas Ž. D. pareiškė valdantis pats ir to ieškovės byloje nenuneigė, o kitą palikimo dalį sudarančių nekilnojamų daiktų valdymas bendrai su atsakove U. D. yra sąlygotas pačios jų nekilnojimo specifikos, bei aplinkybės, jog nuosavybės teisė į juos dviejų asmenų yra paveldėta idealiosiomis, o ne identifikuotomis, konkrečiai įpėdinių pasidalintomis dalimis, - tai yra bendros dalinės nuosavybės objektai, bendraturčių įpėdinių dalys palikimą sudarančiame turte nėra atskirtos, tas ir sąlygoja jų bendrą naudojimą.

Ketvirta. Lietuvos Respublikos CK 5.60 str. 1 d. įstatymo leidėjo yra imperatyviai nustatyta, jog neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, to paties straipsnio 2 – ąja dalimi nustatyta, kad palikimo atsisakymas sukuria tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Teismas sprendžia, jog aukščiau jau nustatytas įpėdinių išankstinis tarpusavio Susitarimas akivaizdžiai prieštarauja minėtam įstatymo imperatyvui, ieškovės negalėjo tėvo palikimo atsisakyti su sąlygomis, kad jų dalis priims atsakovas Ž. D. ir kad jis realizuotas savo paveldėjimo teises į šią palikimo dalį perduos trečiam asmeniui - atsakovei U. D., - tokios atsisakymo nuo palikimo sąlygos pagal įstatymą negalioja, negali ir nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl Susitarimo faktu ieškovės byloje remtis negali, jis negali būti pripažintas įrodymu teisme. Tie patys teisėtumo kriterijai galioja ir Ž. D. palikimo priėmimui su galima išankstine sąlyga, kad paveldėjimo teises į dalį jo jis perleis kitam įpėdiniui, - tokia sąlyga, jeigu ir buvo ieškovėms pažadėta, pagal įstatymą taip pat negalioja, ja byloje remtis irgi negalima (CK 5.50 str. 1 d.).

Penkta. Teismas sutinka su atsakovo Ž. D. atstovės ir trečiojo asmens notarės R. V. argumentu, jog pagrindiniam ieškinio reikalavimui dėl sandorių pripažinimo tariamais ir negaliojančiais taikytinas specialus įstatymu sutrumpintas iki 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 5.8 str.) ir ieškovės jį be svarbių priežasčių yra praleidusios, jo atnaujinti irgi neprašo. Teismo vertinimu, ieškovės klysta dėl savo teisinio statuso CK 5.8 str. požiūriu ir jų procesiniuose dokumentuose akcentuotos šalies kasacinio teismo praktikos, - aptariamos specialios CK 5.8 str. normos prasme ieškovės yra paveldėjimo teisę nerealizavę įstatymo nustatyta tvarka asmenys, kas pagal įstatymą prilyginama palikimo nepriėmimui (CK 5.60 str. 2 d.), todėl tokiems ieškiniams teisme pareikšti, kai kitų asmenų realizuotas paveldėjimo teises ginčija savųjų nerealizavę asmenys, bet galintys pretenduoti į tą patį palikimą, - neabejotinai taikytinas specialusis sutrumpintas 1 m., o ne bendrasis, kaip ginčams tarp palikimą priėmusių ir teises įgijusių bendraturčių, 10 m. senaties terminas. Pagal CK 5.8 str. nuostatas specialaus sutrumpinto senaties termino skaičiavimas taip pat turi ypatumą, - jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai galintis pretenduoti į palikimą, bet jo nepriėmęs asmuo sužino, kad palikimą dalį, į kurią jis turi teisių pretenduoti, priėmė kitas asmuo, - šiuo atveju ieškovės apie tai, kad palikimo dalį, nuo kurios jos atsisakė, priėmė (nuo jų neatsakė taip kaip jos) abu atsakovai, sužinojo tą pačią ginčijamų sandorių dieną, - 2008-10-17, tokiu būdu senaties terminas šiam ieškiniui teisme pareikšti pasibaigė dar 2009-10-17, duomenų, kad jis būtų nutrūkęs ar sustojęs, byloje nėra, kadangi teismo jau buvo pripažinta, kad išankstinis žodinis įpėdinių Susitarimas pagal įstatymą negalioja, todėl jis pats kaipo toks bei jo dalyvių veiksmai jį vykdant (nevykdant) negali turėti įtakos ir aptariamam senaties termino skaičiavimui, - negalėjo jo nei sustabdyti, nei nutraukti. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškiniui, tiek jo pagrindiniam, tiek išvestiniams reikalavimams, atmesti (CK 1.131 str. 1 d. ir 1.135 str.), tačiau kadangi šiuo atveju yra nustatyti ir kiti, materialaus pobūdžio pagrindai, dėl ko šis ieškinys negali būti tenkinamas, jis atmestinas būtent tokiais aukščiau teismo nustatytaisiais materialaus turinio juridiniais pagrindais (CK 1.86 str. 1 d., 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 ir 2 d.d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, ieškovės neturi reikalavimo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė U. D. ir tretysis asmuo notarė R. V. nepateikė duomenų apie galimas savo bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimo jas priteisti nepareiškė, todėl dėl jų toliau nesprendžiama. Atsakovas Ž. D. byloje patyrė ir leistinais dokumentais pagrindė 1300 lt. bylinėjimosi išlaidų – apmokėjimo advokatei už teisinę pagalbą, teikiant patarimus, surašant procesinį dokumentą, - atsiliepimą į ieškinį, ir atstovaujant jam teismo posėdyje (b.l. 67-69). Atsižvelgiant į ginčo byloje specifiką ir sudėtingumą, tokios atsakovo bylinėjimosi išlaidos teismo pripažįstamos pakankamai protingo dydžio, pastarasis kur kas neviršija Teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d.), todėl reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos šiam atsakovui priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis, t.y. po 433,33 lt. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 67,63 lt. bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis iš nuo tokių išlaidų atlyginimo neatleistų ieškovių, kurių reikalavimai byloje yra visiškai atmetami (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.), tokiu būdu iš kiekvienos ieškovės valstybei priteistina po 22,54 lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių : a) G. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) b) J. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini), po keturis šimtus trisdešimt tris litus 33 ct. (433,33 lt.) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui Ž. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovių : a) G. V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) b) J. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po dvidešimt du litus 54 ct. (22,54 lt.) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.