Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei L. P. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Atsakovės per 2018 metus gautos pajamos sudarė 10 814 Eur, o tai 3 799 Eur viršijo vieno asmens be šeimos nustatyto 7 015 Eur dydžio leistiną 25 procentų normatyvą (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir 20 straipsnio 5 dalies punktas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 10 d. įsakymu nusprendė netenkinti atsakovės prašymo dėl terminuotos savivaldybės busto nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. raštu nurodė atsakovei iki 2020 m. balandžio 17 d. atlaisvinti socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė socialinio būsto pagal būsto perdavimo ir priėmimo aktą neatslaisvino, raktų negrąžino. Atsakovės įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. sudaro 1 872,51 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą priskaičiuota 97,50 Eur delspinigių. Už laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas atsakovė yra skolinga ieškovei 53,37 Eur.

4. Atsakovė, kuriai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per darbovietę) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, besiremdamas jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, nuostatas ieškovei pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį.

7. Tarp ieškovės ir atsakovės 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0125 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2009 m. balandžio 9 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 30-59/20 „Dėl L. P. prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ netenkintas atsakovės prašymas dėl terminuotų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutarčių sudarymo. Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. pranešime nurodė, kad atsakovės per 2018 metus gautos pajamos viršija teisės aktuose nustatytus pajamų dydžius. Remdamasi šia aplinkybe, ieškovė nurodė atsakovei iki 2020 m. balandžio 17 d. geranoriškai kreiptis dėl ginčo buto nuomos sutarties nutraukimo ir iki 2020 m. balandžio 17 d. atlaisvinti ginčo butą.

8. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. To paties įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad asmuo be šeimos, gyvenantis Vilniaus miesto savivaldybėje, turi teisę į socialinio būsto nuomą, kai jo grynosios metinės pajamos neviršija 46 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas neviršija 93 VRP dydžių. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1334 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, taikytinas 122 Eur VRP dydis.

9. Iš byloje esančios atsakovės metinės gyventojo pajamų deklaracijos už 2018 metus teismas nustatė, kad atsakovės pajamos, atskaičius mokesčius, už nurodytą laikotarpį sudarė 10 814 Eur, kas reiškia, kad jos viršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą 5 612 Eur metinių pajamų dydį (122 Eur VRP padauginta iš 46). Be to, atsakovės pajamos minėtu laikotarpiu taip pat viršijo ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą 25 procentų normatyvą, kadangi pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, asmens pajamos turi viršyti to paties įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą 5 612 Eur dydį ne daugiau, nei 25 procentais (25 procentai nuo 5 612 Eur sumos sudaro 1 403 Eur), kas reiškia, kad šios pajamos turi būti ne didesnės, nei 7 015 Eur (5 612 Eur plius 1 403 Eur). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovės gautas pajamas 2018 metais, teismas konstatuoja, kad atsakovė prarado teisę į socialinį būstą. Pažymėtina, kad Nuomos sutarties 40.3 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad Nuomos sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymą. Tai reiškia, kad atsakovės pajamoms 2018 metais viršijus teisės aktuose nustatytą dydį, Nuomos sutartis pasibaigė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto tenkintinas, konstatavus, kad atsakovė minėtame bute gyvena be teisinio pagrindo.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės skolą už buto nuomą, delspinigius ir skolą už į butą tiektą karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas.

11. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai nuomos santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra ji yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnis). Iš byloje esančių ieškovės parengtų pažymų turinio nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė yra skolinga ieškovei 1 872,51 Eur sumą už buto nuomą. Atsakovė skolos fakto ir skolos dydžio neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 872,51 Eur skola už buto nuomą.

12. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tarp šalių sudarytos Sutarties 34 punkte nustatyta, kad jei nuomininkas laiku nesumoka Sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 97,50 Eur delspinigių tenkintinas.

13. Nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. ieškovė, šilumos tiekėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį (jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), o ieškovė įsipareigojo priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovė įgijo teisę išrašyti atsakovams sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Iš byloje esančių ieškovės parengtų pažymų turinio nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. atsakovė yra skolinga ieškovei 53,37 Eur už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė yra sumokėjusi šią sumą ieškovei (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 53,37 Eur skolą už šilumą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas tenkintinas.

14. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 023,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

15. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį tenkinus iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl iškeldinimo ir 46 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, iš viso – 121 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

16. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 872,51 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du Eur 51 ct) skolos už būsto nuomą, 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis Eur 50 ct) delspinigių, 53,37 Eur (penkiasdešimt tris Eur 37 ct) skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 023,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 126,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.