Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria V. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams (iki 2006-02-28).

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. A. įtariamas tuo, kad jis 2005 m. birželio 7 d. apie 20 val., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, netoli Salininkų g. 131 namo, Vilniuje, tyčia smogęs J. M. kumščiu į galvą, padaręs nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kairiojo skruosto poodine kraujosruva, kairiojo skruosto gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniajame pusrutulyje, dėl komplikacijų: galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo išsiliejusiu krauju, J. M. mirus, tyčia jį nužudė, t.y. V. A. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

V. A. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartimi. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo skundą atmesti, gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. A. skundas atmetamas.

Skirdami suėmimą 2005 m. birželio 30 d. ir vėliau jį pratęsdami, teismai nepažeidė šios kardomosios priemonės skyrimui bei pratęsimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų.

Suėmimas V. A. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytais pagrindais.

V. A. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių” sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taigi, LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu apygardos teismas rėmėsi pagrįstai.

Kitas suėmimo pratęsimo pagrindas, kurį nurodo apygardos teismas, yra numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 122 str. 2 d. 1 p. Teismas nurodo, kad argumentai, jog įtariamasis gali bandyti paveikti liudytojus, pagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl teis­mų prak­ti­kos ski­riant ar­ba pra­tę­siant kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą)” 18 p., teigiama, kad tais at­ve­jais, kai yra ke­li pa­grin­dai, nu­tar­ty­je nurodo­mi vi­si ir mo­ty­vuo­ja­mas kiek­vie­no pa­grin­do bu­vi­mas. Apygardos teismas savo nutartyje tik formaliai nurodė, kad šio pagrindo buvimą pagrindžia faktiniai bylos duomenys, tokių duomenų konkrečiai nenurodydamas. Vadovaujantis BK 122 str. 3 d. 1 p., by­lo­je tu­ri bū­ti duo­me­nų, jog as­muo pats ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius, liu­dy­to­jus, eks­per­tus ir pan. Tokie duomenys šioje byloje yra liudytojų E. P. , V. S. , A. P. parodymai. E. P. 2005 m. birželio 28 d. apklausos metu nurodė, kad po to, kai jis 2005-06-27 buvo apklaustas, į namus atėjo V. S. , kuris priekaištavo dėl duotų parodymų ir sudavė E. P. smūgius bei išeidamas pasakė „mes dar ateisim“. Tą pačią dieną į namus buvo vėl atėjęs V. S. , tik šį kartą su V. A. , tačiau E. P. bijodamas smurto buvo išėjęs iš namų. 2005 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas liudytojas V. S. parodė, kad po jo apklausos 2005-06-27, V. A. ant jo rėkė, ir liepė kitos apklausos metu pakeisti savo parodymus. V. S. nurodo bijojęs V. A. , todėl juos pakeitęs. 2005 m. birželio 29 d. apklausiamas liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad V. A. su kitais vyrais (kurių jis žinojo tik vardus „Sania“ ir Viktoras) buvo atėjęs pas jį į namus ir prašė, kad jei pas jį ateitų policija, šis pasakytų, jog apie nužudymą nieko nežinąs. Visi minėti duomenys rodo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis V. A. pats ar per kitus asmenis gali bandyti ir vėl paveikti liudytojus. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šį suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas taip pat nurodė pagrįstai.

Nepagrįstas yra įtariamojo V. A. skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra atliekami įtariamojo nuomone būtini veiksmai, o būtent, nepadarytos akistatos su asmenimis, kurie jį kaltina padarius šį nusikaltimą, remiamasi liudytojų parodymais, kurie, įtariamojo teigimu, jį apkalba, siekdami išvengti bausmės už nusikaltimą, kurį patys ir padarė. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atliekami siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinius, t.y., greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, demaskuoti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamas veikas, užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti bylą teisme. Kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, sprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai atsižvelgiant į paminėtus ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinius. Be to, BPK 178 str. 2 d. numato įtariamojo teisę prašyti atlikti įstatymuose numatytus konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, jei jo nuomone atlikti tokius veiksmus yra būtina. BPK 62 ir 63 straipsniuose yra numatyta proceso dalyvių, tame tarpe ir įtariamojo, teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiomis teisėmis įtariamasis, padedamas savo gynėjos, aktyviai naudojosi. Teismas pažymi, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau įrodymus įvertins teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės. Taip pat pabrėžtina, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje, aukštesniajame teisme, nesprendžiamas asmens kaltumo klausimas, o svarstomas tik jam pratęsto suėmimo termino teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. , kaip įtariamojo suėmimo terminas tęsiasi ilgiau, kaip šešis mėnesius. Vadovaujantis LR BPK 127 str. 2 d., apygardos teismo teisėjas BK 127 str. 1 d. numatytą maksimalų šešių mėnesių suėmimo taikymo terminą gali pratęsti, jei byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, laikydamasis BK 127 str. 4 d. reikalavimų, prokuroras pareiškime dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo pateikia motyvus, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ir išvardina pagrindinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktus po paskutinio suėmimo termino pratęsimo. Pirmiau minėto Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 18 p. yra nurodyta, kad pra­tę­siant kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo (su­ėmi­mo) ter­mi­ną il­giau kaip še­šis mė­ne­sius, nutartyje bū­ti­na pa­pil­do­mai nu­ro­dy­ti ap­lin­ky­bes, patvirti­nan­čias ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę ap­im­tį. Šio nurodymo apygardos teismas nesilaikė ir minėtų aplinkybių nutartyje nenurodė. To paties nutarimo 20 p. teigiama, kad 127 str. 2 p. var­to­ja­mos są­vo­kos „ypa­tin­gas by­los su­dė­tin­gu­mas” bei „di­de­lė ap­im­tis” yra ver­ti­na­mo­sios ir pa­pras­tai su­si­ju­sios. Ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę ap­im­tį le­mia pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų, kal­ti­na­mų­jų ar nu­ken­tė­ju­sių­jų bei liu­dy­to­jų di­de­lis skai­čius, daug lai­ko rei­ka­lau­jan­čių eks­per­ti­zių atlikimas ir jų su­dė­tin­gu­mas, pro­ce­so veiks­mų ar ki­tų do­ku­men­tų gau­su­mas ir pa­na­šiai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų: liudytojų apklausos, įtariamųjų papildomos apklausos, paskirtos užduotys specialistams, Vilniaus m. 3 apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą dėl prokuroro nušalinimo ir kt. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byla yra ypač sudėtinga ir nors apygardos teismas nutartyje nenurodė tai pagrindžiančių motyvų, šis trūkumas nepaneigia bylos ypatingo sudėtingumo bei realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų.

Skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad V. A. turi šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį (dirba UAB „Kasyba“), administracine tvarka nebaustas yra svarbios, tačiau taip pat negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Išnagrinėjęs skundą ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nepažeisti. Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir bylos nagrinėjimą teisme. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

suimtojo V. A. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.