- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 1-3371-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09981-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Riešės sen., Vilniaus r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis nuo 2010-06-07 iki 2014-05-23, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes nepateikė ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-06-07 iki 2011-12-31 apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir EKA žurnalo dėl 153 069,46 Lt uždirbtų pajamų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, žiniaraščių) dėl 193 012,70 Lt gavimo į kasą ir dėl 184 374,46 Lt išmokėjimo iš kasos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių bei nurašymo aktų, taip pat nepateikė ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-04-25 visų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas:
-19 str. 1 d. kurioje nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“,
-19 str. 2 d. nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“,
2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 nuostatas: 12 str. 1 d. kurioje nustatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“.
Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010-06-07 iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros bei negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.
Taip R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010-06-07, tačiau realiai jis dirbo virėju. A. A. buvo minėtos įmonės akcininke ir turėjo visas šios įmonės akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. A. įgijo pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartį iš Michailo, kurio pavardės neprisimena, žmonos, kurios taip pat vardo ir pavardės neprisimena. Būtent su Michailo žmona A. A. ir pasirašė perdavimo priėmimo aktus, pagal kuriuos A. A. buvo perduoti dokumentai ir turtas, tačiau kokie konkrečiai išvardinti negali, nes buhalterijoje nieko nesupranta. Perdavimas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais, vienas atiteko A. A., o kitas - Michailo žmonai. Kur šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir dokumentų turto perdavimo aktai pasakyti negali, nes jokių dokumentų netvarkė. Buhalterinės apskaitos tvarkymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat 2010 m. birželio mėn. pasisamdė personalinę P. L. įmonę. Visus buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus P. L. pateikdavo A. A., kuri taip pat ir dirbo minėtoje personalinėje įmonėje, tačiau nežino kokiose pareigose ji ten dirbo. Alicija buvo jo draugė, su ja turi bendrą sūnų. Visą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė maitinimo paslaugų veiklą kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek prisimena, jis kartu su Alicija ir Michailo žmona įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentų nevyko. Kiek jis žino, buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, t.y. Michailas ir jo žmona buvo pilnai atsiskaitę su tiekėjais. Nupirkta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose, kurios buvo labai apleistos, reikėjo tvarkyti. Veiklos pradžia buvo labai sunki, nebuvo klientų, vieta, klientų požiūriu, taip pat buvo nestrateginė. Seni darbuotojai išėjo, jis asmeniškai rinko naujus darbuotojus. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 3 naujus darbuotojus: t.y. barmeną, vyrėją ir pagalbinę darbuotoją. Per visą jo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį įmonė nė karto neatsiskaitė su Sodra, nes įmonės veikla buvo nesėkminga ir visai nebuvo pelno, nebuvo iš ko mokėti. Be to, priimti darbuotojai taip pat matė, kad nėra klientų ir matė, kad kavinė neturi perspektyvų, dėl to išeidinėjo iš darbo. Jis su Alicija norėjo tęsti veiklą, todėl privalėjo priimti kitus darbuotojus, nes dviese su darbu kavinėje susitvarkyti neįstengė. Per visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, kurios direktoriumi buvo jis, iš viso buvo priimti 7 darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija negerėjo, nors jie reklamavo įmonę, pakeitė kavinės interjero detales, kokybiškai stengėsi dirbti. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdė nuo 2010 m. birželio mėn. pradžios iki 2012 m. sausio 5 d, tačiau vėliau ją nutraukė, darbuotojai taip pat buvo atleisti 2012 m. sausio mėn., tačiau ar jie realiai buvo atleisti, jis pasakyti negali. Minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo tik formalus direktorius, realiai dirbo virėju. Jis realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik tą paminėtą laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. sausio 5 d. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vadovavimo laikotarpiu tapo nemoki, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes neturėjo tam pinigų. Todėl ir savęs neatleido iš įmonės direktoriaus pareigų iki tol, kol tai padarė teismas 2014-05-09. P. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jam negrąžino, nes jis jam už teiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė. Kažkokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dar yra jo gyvenamojoje vietoje, nurodytoje liudytojo pažymoje, kokie tiksliai pasakyti negali, tačiau visus turimus dokumentus įsipareigoja pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 2014-04-29. Ar kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai gali būti pas A. A., jis nežino ir pasakyti negali, nes nuo 2012 m. kovo mėn. pabaigos, balandžio mėn. pradžios jų santykiai nutrūko ir jie nustojo bendrauti ir iki šiol visai nebendrauja. Galbūt galėjo būti pora skambučių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama savo veiklą nuo pat pradžių, t.y. 2010 m. birželio mėn. susidūrė su finansinėmis problemomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo palaipsniui, iš pradžių buvo mėginta su tiekėjais atsiskaitinėti ir buvo atsiskaitinėjama, tačiau nepilnai, nutraukus galutinai realią UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, t.y. 2012 m. sausio 5 d., pilnai su tiekėjais atsiskaityta nebuvo, nes įmonės veikla buvo nutraukta ir įmonė neturėjo apyvartinių lėšų neturėjo iš ko sumokėti. Koks šiuo metu yra teismo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir kokie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginiai įsipareigojimai kreditoriams jis pasakyti negali, nes jis iš teismo jokių laiškų negavo ir su tokiu sąrašu nėra supažindintas. Kokia įmonė yra UAB„ (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, neprisimena, tačiau žino, kad ta įmonė yra Ukmergės g., Vilniuje, prie PC „Bigas“. Iš ten 2014 m. balandžio mėn. buvo atvykusi moteris, kuri prašė pasirašyti dokumentus, sakė, kad jie kelia UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, o jis turės mokėti jiems pinigus už administravimo paslaugas. Moters nei vardo nei pavardės nežino. Jis pasirašė dokumentus, t.y. kad jis įsipareigoja pateikti turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau tai turėjo padaryti dar viena jo pasamdyta įmonė. Taip pat jis pasirašė, kad susipažino, kad ši įmonė administruos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir kad yra kreiptasi jau dėl bankroto į teismą. Tačiau jis jais nepasitikėjo, todėl jiems jokių dokumentų nepateikė. P. L. pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose jis nepasirašė, nes jam jų niekas nepateikė pasirašyti. Mano, kad tai turėjo padaryti P. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus norėjo paimti iš P. L.. Kadangi pilnai su jo nebuvo atsiskaitęs, jis jam tų dokumentų negrąžino. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. balandžio mėn., tačiau tikslios dienos neprisimena. Atsiliepimų teismui nepateikė, nes jokių laiškų negavo. Adresu, kuriuo registruotas, negyvena, ten yra Alicijos butas, tačiau, ar ten kas nors gyvena, nežino, apie ten galimai gautus jo vardu laiškus niekas jo neinformavo. Jis negali pasakyti, kada paskutinį kartą teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus VĮ Registrų centrui, mano, kad tai turėjo daryti Alicija ir kiek jam žinoma, ji tuos dokumentus teikė. Jis žinojo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo įstatymuose numatytą pareigą, susijusią su įmonės finansinės atskaitomybės tvarkymu. Tą pareigą patikėjo P. L., su juo ir buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Po jo niekas daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“buhalterinių dokumentų netvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti, dokumentų nebuvo, nes kaip ir minėjo, jau nuo 2012 m. sausio 5 d. jokios realios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto privedė didėlė konkurencija, patalpų prasta strateginė vieta, patalpų buvimas rūsyje, klientų stoka. Jis savo ir Alicijos klaidų UAB„ (duomenys neskelbtini)“ veikloje tikrai nemato, gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų neišvaistė. Per visą laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2012 m. sausio 5 d. nesudarė jokio didesnio sandorio dėl kilnojamo arba nekilnojamo turto. Buvo pirkimai tik nedideli, pirkti menkaverčiai daiktai, kurie buvo vartojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Jis tikrai tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto neprivedė, nes dirbo maksimaliai be išeiginių, tačiau tai įmonės neišgelbėjo (t. 2, b.l. 144-146).
Apklaustas 2015-11-19 R. Š. parodė, su jam įteiktu įtarimu susipažino, suprato kuo yra įtariamas, dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Prisipažįsta kad, nuo 2010-06-07 iki 2014-05-23, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat nepateikė ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-06-07 iki 2011-12-31 apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir EKA žurnalo dėl uždirbtų pajamų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, žiniaraščių) dėl pinigų gavimo į kasą ir dėl pinigų išmokėjimo iš kasos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių bei nurašymo aktų, taip pat nepateikė ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-04-25 visų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Mano taip įvyko todėl, kad jam truko išsilavinimo bei žinių, kaip viską tinkamai padaryti, dėl to labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką jam būtų skirti viešieji darbai. Taip pat patvirtina savo pirminius parodymus (t. 3, b.1.5-6).
Liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis yra UAB „SBS Legale“ direktorius, paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje įgaliotu asmeniu. 2015-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas yra tyčinis. Iki šios dienos buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, t.y. K. A. ir R. Š., neperdavė jam įmonės dokumentų ir turto, iki šios dienos negali nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Paslaugas teikusi buhalterinė įmonė yra perdavusi kai kurių buhalterinių dokumentų kopijas, kurios nėra pasirašytos (juodraštiniai variantai). Šiuo metu civilinio poveikio priemonės yra išnaudotos, jokių civilinių priemonių negali imtis. Jo turimais duomenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų galbūt neteisėtų veiksmų (tyčinio bankroto ar kitų veikų) ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Atsižvelgiant į nutartį bei aplinkybes mano, kad buvęs įmonės direktorius paslėpė arba sunaikino buhalterinius dokumentus, todėl daro prielaidą, kad asmuo galbūt apgaulingai tvarkė apskaitą (BK 222 str. 1 d.). Apie R. Š. buvimo vietą duomenų neturi, dokumentų nepateikimo priežasčių nepateikia, bendradarbiavimo procesas nevyksta (t. 1, b.1. 28).
Liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji nuo 2011-12-08 iki 2014-09-09 dirbo UAB „Finansų direktorius“ apskaitininkės-buhalterės pareigose. Pradėjus dirbti pagrindinis jos darbas buvo vesti nedidelių įmonių banko išrašus. Tai yra gaudavo elektroniniu paštu iš įmonių banko išrašus, iš jų visas operacijas įvesdavo į buhalterinę programą „Optimum“ ir mėnesiui pasibaigus, naujo mėnesio pradžioje prašydavo, kad įmonės jai vėl atsiųstų banko išrašus, jei direktorius neprašydavo, mėnesio gale jokių ataskaitų nespausdindavo. Nuo 2012 m. pradėjo suvedinėti sąskaitas-faktūras. Ji su įmonių banko pavedimais nedirbo, priėjimo neturėjo. Nuo darbo pradžios ji matė, kad jų įmonėje buvo segtuvai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Segtuvų galėjo būti iki 10 vienetų tiksliai nežino, neskaičiavo. Tiksliai pasakyti negali, kokie dokumentai buvo tuose segtuvuose, tačiau mano, kad ten buvo sąskaitos ir banko išrašai. Ten galėjo būti dokumentai už 2010 ir 2011 metus. Nes jai jau pradėjus dirbti nuo 2012 m. su sąskaitomis faktūromis ji vis tiek nedirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais buhalteriniais dokumentais, taip pat ir nuo darbo pradžios ji taip pat nedirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų išrašais. Tiek kiek jų įmonėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, visus jie pateikė ekonominei nusikaltimų tyrimo valdybai. Kai ji 2011-12-08 pradėjo dirbti UAB „Finansų direktorius“, šioje įmonėje jau dirbo vyr. buhalterė A. A.. Alicija buvo atsakinga už deklaracijų pildymą ir teikimą VMI ir Sodrai, skaičiavo atlyginimus įmonių darbuotojams. Tuo metu A. A. gyveno kartu su R. Š. ir turėjo sūnų, kuriam galėjo tada būti apie 3-4 metus. Kiek ji žino Alicija paėmė paskolą ir kartu su R. Š. įkūrė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino jie turėjo kavinę, centre, tikslaus adreso nežino. Kiek žino, R. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir virėjas, o Alicija buvo minėtos įmonės buhalterė. UAB „Finansų direktorius“ tuo metu dirbo direktorius P. L., ji ir Alicija. Kiek žino Alicija tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, ar tvarkė bankų išrašus ir teikė deklaracijas VMI ir Sodrai pasakyti negali, nes nežino, taip pat tiksliai negali pasakyti, ar direktorius turėjo prieigą ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banką. Ji nematė, kad bent kartą R. Š. būtų atnešęs buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jų UAB „Finansų direktorius“ įmonę. Todėl mano, kad minėtus dokumentus atnešdavo A. A., kuri ir gyveno kartu su R. Š.. Tačiau jai asmeniškai Alicija šių dokumentų nerodė. Į bendrą įmonės elektroninį paštą skanuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai siunčiami nebuvo, galimai galėjo būti siųsti į Alicijos asmeninį paštą, tačiau tiksliai nežino. Kiek ji žino, A. A. su R. Š. išsiskyrė 2012 m. viduryje. Pagal ją skyrybų priežastis buvo pinigų stoka, nes Alicija paėmė paskolą, o po to pati atidavinėjo. Iki kada tiksliai Alicija tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasakyti negali. A. A. 2013 m. birželio mėn. išėjo iš darbo UAB „Finansų direktorius“. Po išėjimo buvo kelis kartus susitikę, Alicija ruošėsi išvažiuoti į Angliją, kur šiuo metu ji yra, jai nežinoma. Kodėl iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai nebuvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Š. pasakyti negali, nes nežino, taip nusprendė P. L.. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dokumentų pasakyti nieko negali, nes nėra prie jų prisilietusi ir nėra jų tvarkiusi, o iš kalbų su Alicija gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas sekėsi prastai. Kiek žino jau UAB „Finansų direktorius“ jau 2012 m. neteikė balansų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Iki kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, pasakyti negali, nes nežino, tačiau spėja, kad 2012 m. jau jokios veiklos nevykdė. Kiek žino Alicija su R. Š. gyveno statomame name S. soduose, kurie yra važiuojant link Europos parko, tikslaus adreso nežino. Kaip Alicija su Rytu paskirstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus pasakyti negali, galimai jų dalis liko jų UAB „Finansų direktorius“ įmonėje, galimai dalis statomame name. Kiek žino, po skyrybų Alicija apsigyveno pas motiną už Rudaminos, tikslaus adreso nežino. R. Š. jų įmonėje UAB „Finansų direktorius“ nebuvo pasirodęs (t. l, b.l.30-31).
Liudytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktorė nuo 2007-05-23 iki 2010-06-01. Visą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė maitinimo paslaugų veiklą kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji atsistatydino iš direktorės pareigų 2010-05-31. 2010-06-01 ji pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartį visas įmonės akcijas pardavė A. A.. Tada taip pat pasirašė perdavimo priėmimo aktus, pagal, kuriuos ji A. A. perdavė: įmonės registravimo pažymėjimą, įmonės antspaudą, įstatus, PVM pažymėjimą, licenciją prekiauti alkoholiu, maisto tvarkymo pažymėjimą, maisto tvarkymo subjekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizės protokolą, akcininkų registravimo knygą, darbų saugos žurnalą, žurnalai pildymo temperatūrą, žurnalas priėmimo prekių ir laikymas, termometrus su pažymomis, receptūras, kasos aparatą priimti atsisakė, todėl ji pati jį išregistravo UAB „Strauja“, dar perdavė kasos žurnalus ir pinigų perdavimo priėmimo kvitus, visą dokumentaciją, t.y. buhalteriją: PVM sąskaitas faktūras tiekėjų, darbo sutartis, darbuotojų pažymėjimus, balansus kaip buvo mokėti mokesčiai Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Perdavimas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais, vienas atiteko A. A., o kitas jai. Tačiau perdavimo priėmimo akto pateikti negali, nes neranda po persikėlimo į kitą būstą. Perdavimas buvo realus, dalyvavo A. A., R. Š., ir ji. Tą pačią dieną vyko į registrų centrą, kur įregistravo minėtą sutartį. Kartu su jais buvo ir R. Š., gim. 1977 m., jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kokia tiksliai data R. Š. buvo paskirtas direktoriumi pasakyti negali, nes nežino. Kol ji buvo direktorė ir akcininke, įmonės buhalteriją tvarkė jos vyras M. A., gim. 1968 m. Kiek žino A. A. kartu su R. Š. toliau tęsė maitinimo paslaugų veiklą toje pačioje kavinėje. A. A. jai sakė, kad ji pati ves visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalteriją ir pagal jos prašymą buvo perduoti visi jos prašomi dokumentai. Šiuo metu neprisimena, koks buvo įmonės turtas 2009-12-31, pagal 2009 metų pateiktą balansą Registrų centrui. Tačiau 2010 m. gegužės viduryje ji asmeniškai atsiskaitė su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais ir paprašė, kad tiekėjai atsiųstu jai elektroniniu būdu patvirtinimą, kad ji jiems neskolinga. Visi tiekėjai jai tokius patvirtinimus atsiuntė elektroniniu paštu, patvirtino, kad debitas ir kreditas yra lygus nuliui. Visus patvirtinimus 2010-06-01 atidavė A. A., sau kopijų nepaliko, nes manė, kad jai jų nereikės. Tokius patvirtinimus jai pateikė: UAB „Švyturys Utenos“, UAB „Benet“, UAB „Litbana“, UAB „Novako“, „Žemaitijos pienas“, „Steikvila“. Po to, po 8 mėn. jai skambino „Steikvila“ vadybininkas ir klausė, ar ji nežino kaip surasti R. Š., nes jis su jais neatsiskaito. Tačiau ji nieko padėti negalėjo, nes nei A. A. ir R. Š. jokių kontaktų neturėjo ir po pardavimo nebendravo. Kiek iš pokalbių suprato, kad jie tarpusavyje buvo sugyventiniai ir turėjo bendrą vaiką. 2014 m. rugsėjo mėn. gavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo UAB „SBS Legale“ K. S. prašymą pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Paskui susipažinus sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „SBS Legale“. Nutartimi patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vėliau 2014 m. gruodį sužinojo, kad nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Kai ją kvietė į teismą, ji pasamdė advokatą ir visas procesas vyko per jį, t.y. A. R.. Ji tikrai kryptingai ir sąmoningai blogai nevaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrai įmonės neprivedė prie bankroto. Visada laiku atsiskaitydavo su tiekėjais, laiku mokėjo atlyginimus darbuotojams. Jai dirbant dirbo 5 darbuotojai, kuriuos ji visus atleido pagal prašymus, t.y. jie išėjo iš darbo savo noru. Ji sakė darbuotojams, kad dėl pablogėjusios sveikatos nori parduoti įmonę ir visi darbuotojai po pokalbio pareiškė norą išeiti iš darbo. Ji darbuotojams minėjo, kad jie gali grįžti dirbti pas naujus savininkus, tačiau jie atsisakė. Darbuotojams išėjus ji su jais visais iš karto atsiskaitė. Per visą jos darbo laiką buvo vėlavimai įmokų mokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių. Vėlavimai buvo, nes reikėjo apyvartą surinkti, įdėti grynuosius į banką, o paskui padaryti pavedimus į Sodros sąskaitą. Mokėjimai į Sodrą vyko kiekvieno mėn. 15 d. už praeitą mėn. Jai pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo 2010 m. gegužės 15 d. sumokėjusi įmokas į Sodrą už 2010 m. balandžio mėn. Pardavimo dieną ji žodžiu susitarė su A. A., kad įmokas į Sodrą už 2010 m. gegužės mėn. turės sumokėti 2010-06-15 ir tam ji jiems paliko grynuosius pinigus apie 1300 litų, tikslios sumos neprisimena. Tačiau tų paliktų grynųjų ne kaip neapiformino, todėl jokio tai patvirtinančio dokumento pateikti negali. Jos vadovavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, todėl nebuvo tikslo ir pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o akcijas perleido kitam asmeniui, t.y. A. A., nes nusprendė toliau netęsti veiklos, nes labai pablogėjo jos sveikata. Jai būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore įmonės veikla buvo pelninga, pinigų atlyginimams užteko. Ji per 2010 m. nesudarė nei vienos naujos darbo sutarties. Jai nėra žinoma, kada buvo nutrauktos paskutinės įmonės sudarytos darbo sutartys ir ar po 2012 m įmonė vykdė kažkokią veiklą. Kaip ir minėjo, ji iki savo atsistatydinimo ir akcijų perleidimo dienos nutraukė sutartinius santykius su visais tiekėjais, iš kurių įmonė pirko prekes ir paslaugas, reikalingas kavinės veiklai, taip pat nutraukė darbo sutartis su visais jos vadovavimo metu priimtais darbuotojais. Tačiau visus šiuos dokumentus 2010-06-01 atidavė A. A. ir R. Š., pagal perdavimo-priėmimo aktą. Tačiau po persikraustymo šio akto negali surasti ir pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kaip ir minėjo, 2010-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo skolų tiekėjams, o buvo tik skola Sodrai už 2010 m. gegužės mėn., kurią A. A. įsipareigojo sumokėti, už jos paliktus grynuosius pinigus. Kaip ir minėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauju įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. Š., kada tiksliai, datos nežino, o ji įmonės dokumentus bei turtą perdavė 2010-06-01 A. A., kartu dalyvaujant ir R. Š., ant perdavimo-priėmimo akto pasirašė A. A.. Šio perdavimo-priėmimo akto neranda ir pateikti negali. Kiek jai žinoma iš A. A. kalbų, visą buhalteriją po įmonės pardavimo vedė ji. Tačiau kiek laiko ji tai darė pasakyti negali, nes nežino. Jai nėra žinoma kaip po 2010-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo veiklą ir kaip jiems sekėsi. Jai nėra žinoma, kur šiuo metu yra A. A. ir R. Š., jokių jų kontaktinių duomenų nežino ir su jais nebendrauja. Prie liudytojo apklausos protokolo prideda: 2010-06-01 dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopiją, 1 lapas, 2014-05-14 asmenų pas draudėją sąrašo už 2007-05-23 iki 2014-05-15 kopiją, 1 lapas, 2010-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo kopiją, 1 lapas, 2010-06-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 1 lapas (t. l, b.1.44-46).
Papildomos apklausos metu liudytoja K. A. parodė, kad ji patvirtina savo pirminius parodymus bei papildomai nurodė, kad ji dar kartą peržiūrėjo savo visus turimus dokumentus, tačiau tarp jų nerado UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų buhalterinių dokumentų priėmimo perdavimo akto. Tačiau patvirtina, kad iš tikrųjų toks aktas buvo pasirašytas jos ir A. A. ir visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo palikti kavinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai žinojo ir matė A. A. ir R. Š.. Po to kai A. A. pasirašė ant perdavimo priėmimo akto, ji apžiūrėjo visus buhalterinius dokumentus, kurie buvo sudėti į dvi popierines dėžes, tas dėžes su buhalteriniais dokumentais jos akivaizdoje A. A. kartu su R. Š. išsinešė į savo automobilį, kur jie toliau nuvežė tuos dokumentus pasakyti negali (t. l, b.l.52-53).
Pagal tiekėjų pinigų gavimo ir atsiskaitymo už prekes grynaisiais pinigais apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderių kvitus, EKA kvitus ir pinigų priėmimo kvitus), kurie prisegti prie pirkimo dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes atsiskaitė 217 266,95 Lt, iš jų:
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2011 metais buvo vykdomi mokėjimai tiekėjams už prekes ir paslaugas, tačiau nevykdomi ūkio subjekto anksčiau atsiradę piniginiai įsipareigojimai tiekėjams 2010-12-31 - 16 881,57 Lt (UAB „Švyturio-Utenos alus“, UAB „B. M.“, UAB „G4S Lietuva“, UAB „Steiksa“ ir kt.) ir nuo 2010-07-01 atsiradę piniginiai įsipareigojimai VSDF biudžetui dėl VSD įmokų ir delspinigių, t. y. 2010-07-01 įsiskolinimas 2 399,07 Lt (2 362,58 Lt VSD įmokų ir 36,49 Lt delspinigių); 2010-10-01 įsiskolinimas 6 873,90 Lt (6 786,54 Lt VSD įmokų ir 87,36 Lt delspinigių); 2010-12-31 įsiskolinimas 10 733,33 Lt (10 468,05 Lt VSD įmokų ir 265,28 Lt delspinigių); 2011-10-01 įsiskolinimas 25 582,44 Lt (24 769,68 Lt VSD įmokų ir 812,76 Lt delspinigių); 2011-12-31 įsiskolinimas 30 051,62 Lt (28 800,86 Lt VSD įmokų ir 1 250,76 Lt delspinigių); 2012-07-01 įsiskolinimas 31 862,17 Lt (30 382,63 Lt VSD įmokų ir 1 479,54 Lt delspinigių); 2012-12-31 įsiskolinimas 32 066,97 Lt (30 382,63 Lt VSD įmokų ir 1 684,34 Lt delspinigių); 2013-12-31 įsiskolinimas 32 066,97 Lt (30 382,63 Lt VSD įmokų ir 1 684,34 Lt delspinigių); 2014-04-25 įsiskolinimas 32 066,97 Lt (30 382,63 Lt VSD įmokų ir 1 684,34 Lt delspinigių).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-05-31 visų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 str. 1 d. nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-04-25 (bendrovės direktoriaus R. Š. vadovavimo laikotarpiu) visų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų bei finansinių atskaitomybių už 2012 ir 2013 metus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes nepateikė ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-06-01 iki 2011-12-31 apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir EKA žurnalo dėl 153 069,46 Lt uždirbtų pajamų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, žiniaraščių) dėl 193 012,70 Lt gavimo į kasą ir dėl 184 374,46 Lt išmokėjimo iš kasos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių bei nurašymo aktų ir laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2014-04-25 visų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų (galiojo iki 2011-01-01). 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ (2010-10-18 įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų - sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 str. 1 d. nurodo, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. l, b.l. 91-168).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. Š. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (3 t., b. l. 42-44).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas finansų sistemai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. Š. – anksčiau neteistas (3 t., b. l. 15), baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 13-14), dirba (3 t., b.l. 16), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b. l. 22), gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (3 t., b. l. 20, 21), skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b.l. 31). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, todėl pagrindo ją mažinti nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b.l. 7-8), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam R. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.