- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-947-278/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-947-278/2015
Teisėjas Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00167-2015-7
2015 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-783/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui A. P., išvadą teikiančiai institucijai Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. prašė teismą nustatyti, kad jis nėra N. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patikslinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimu civilinėje byloje patvirtintos sutarties dėl santuokos pasekmių 5 punktą, išbraukiant sąlygą iki vaiko pilnametystės teikti N. S. išlaikymą po 300 Lt bei priteisti iš atsakovės R. S. 580 Eur, sumokėtų už N. S. išlaikymą ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl N. tėvystės jam kilo įtarimų, todėl jis atliko tyrimą, kurio metu nustatyta nesant N. tėvu, o iš atsakovės sužinojo, jog biologinis N. tėvas yra A. P.. Teigė, jog tarp jo ir vaiko nėra susiklostę tėviški santykiai, tarp jų nėra glaudaus tarpusavio ryšio, su vaiku nebendravo nuo jo gimimo. Nuginčijus tėvystę, keistinas sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintas sutarties punktas, susijęs su vaiko išlaikymu bei priteistina turtinė 895,05 Eur vaiko išlaikymui sumokėta suma ir jam padaryta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas A. S. neįrodė, kad 2014 m. liepos mėnesį sužinojo nesąs N. S. tėvu, nes atsakovė patvirtino ieškovui žinojus nesant vaiko tėvu vaikui gimus ir ieškovas tai pripažino. Įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus, pirmosios intancijos teismas darė išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ne atlikus tyrimą dėl tėvystės, o vaikui gimus. Darė išvadą, jog aplinkybė, kad ieškovas įsitikino nesąs vaiko tėvu tik po DNR tyrimo, neturi lemiamos reikšmės ieškinio senaties termino pradžiai, nes A. S. ir iki tyrimo žinojo ar privalėjo žinoti, jog vaikas yra ne jo, o tyrimas tik patvirtino ir taip jam žinomas aplinkybes. Nustatė, jog ieškovas vaiku rūpinosi ir domėjosi kaip savo vaiku, jį auklėjo nuo pat vaiko gimimo, o teismui nutraukus santuoką su atsakove, su vaiku bendravo. Įvertinęs tai, kad nuo sužinojimo nesant Nedo biologiniu tėvu yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų laikas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į atsakovės ir jos atstovės reikalavimą, teismas darė išvadą esant pagrindui taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo. Konstatavo, jog ieškinio senaties taikymas atitinka ir vaiko interesus, nes, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, bendravimo su juo. Nurodė, jog atmetus ieškinį dėl tėvystės nuginčijo, kiti reikalavimai netenkintini.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį. Nurodo nesąs N. S. tėvu, nes tai patvirtino DNR ekspertizė. Teigia, jog su vaiku nebendrauja ir nepalaiko jokių santykių, o po DNR išvados jų nepalaikys ir ateityje. Nesutinka su teiginiais dėl susiformavusių santykių tarp jo ir vaiko, nes tai, kad N. jį vadina tėčiu, nėra pagrindas jį laikyti biologiniu tėvu. Tvirtina nuo pat vaiko gimimo negalėjęs įtarti R. S. buvus neištikimai ir N. esant kito tėvo. Nurodo, jog N. nebuvo apklaustas ir nėra žinomas jo apsisprendimas, todėl mano esant pagrindui bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Prašo išreikalauti iš Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-360-100/2014.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. S. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas žinojo, kad sūnaus N. tėvas yra A. P.. Teigia, jog sūnus ieškovą vadino tėčiu, A. S. paimdavo sūnų iš darželio, vykdavo kartu žvejoti, pripažino savo sūnumi. Nurodo, jog ieškovas iki ištuokos buvo prisiėmęs visas teises ir pareigas N. S. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad gimimo liudijime AA Nr. 943651 nurodyta, jog N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai yra A. S. ir R. S. (b. l. 7-8). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-360-100/2014 A. S. ir R. S. santuoka buvo nutraukta, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 18-19). 2014-07-08 atlikto DNR tyrimu nustatyta, kad A. S. nėra biologinis N. S. tėvas (b. l. 10-12).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Apeliantas tvirtina, jog nuo pat sūnaus gimimo negalėjo įtarti nesant biologiniu vaiko tėvu, tačiau nustatytos bylos aplinkybės paneigia minėtą teiginį. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu, apeliantas nurodė įtarinėję, kad sūnus nėra jo biologinis vaikas (b. l. 3-6, 62, 71-72). Tai, kad apeliantas abejojo savo tėvyste nepilnamečio N. atžvilgiu, nurodė ir apelianto sesuo liudytoja J. K. (b. l. 71-72). Atsakovė R. S. teismui nurodė, kad A. S. buvo žinoma nesant būsimo vaiko tėvu dar iki gimstant sūnui N. (b. l. 38-39). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats apeliantas 2015-07-20 teismo posėdžio metu paaiškino turėjęs įtarimų dėl tėvystės, o atsakovė po sūnaus N. gimimo jam pasakiusi nesant vaiko tėvu (b. l. 71-72). Pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių apeliantui apie nesamą tėvystę N. atžvilgiu sužinojus tik po DNR tyrimo, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad UAB „UNGE“ 2014-07-08 atlikto apelianto ir N. S. biologinių mėginių tyrimo tėvystei nustatyti rezultatas jokių naujų aplinkybių apeliantui neatskleidė, o tik patvirtino jo įtarimus dėl nesamos tėvystės (b. l. 10-12). Dėl paminėto, pripažinti apeliantą sužinojus nesant jam biologiniu N. tėvu tik po minėto tyrimo atlikimo ir nuo šio momento skaičiuoti ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti pradžią, nėra jokio pagrindo (CK 152 str. 1 d.). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties tėvystei nuginčyti termino pradžią susiejo su nepilnamečio N. S. gimimu. Byloje nenustatytos aplinkybės, objektyviai kliudžiusios apeliantui savalaikiai kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, kurias nustačius, teismas galėtų savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d.). Šeimos bylose teismas ne tik gali, bet ir turi būti aktyvus bei ginti viešąjį interesą (CPK 179 str.). To reikalauja vaiko interesai, nepriklausomai nuo to, kad jo motina nepakankamai aktyviai juos gina. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad aplinkybę, jog nėra vaiko tėvas A. S. sužinojo daugiau nei prieš metus laiko iki kreipimosi į teismą dienos, pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.1 d). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl paminėto ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Apeliantas tvirtina, kad tikrasis N. S. tėvas yra A. P.. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovė R. S.. Tačiau 2015-05-27 teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. P. nurodė, jog su N. S. nebendrauja, jokio ryšio tarp jo ir vaiko, kaip tėvo ir sūnaus, nėra (b. l. 62). Atsakovė R. S. patvirtino vaikui gimus ir iki santuokos nutraukimo apeliantui bendravus su sūnumi (b. l. 38-39). Liudytoja J. K. parodė, jog A. S. su vaiku bendraudavo, augino kaip savo vaiką, o N. jį vadino tėčiu (b. l. 71-72). Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog po santuokos nutraukimo, 2014 metais, apeliantas su sūnumi N. bendraudavo, vidutiniškai kartą per mėnesį vaiką aplankydavo, atveždavo dovanų (b. l. 27-30). Šių aplinkybių apeliantas nenuginčijo (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) metais A. S. buvo prisiėmęs visas, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečio N. S. atžvilgiu. Šią išvadą patvirtina ir Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatyti faktai apie tai, kad šalys sutarė nutraukti santuoką bendru sutarimu, o A. S. įsipareigojo mokėti sutarto dydžio išlaikymą N. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-360-100/2014 (b. l. 18-19). Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje nepaneigti tarp apelianto ir vaiko susiformavę vaiko ir tėvo santykiai, todėl tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, vaikui iškiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš apelianto gaunamo išlaikymo, nes biologinis tėvas jokių santykių su nepilnamečiu N. S. nepalaiko ir jokio ryšio tarp jų nėra. Tai prieštarautų prioritetiniam vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Atmetus prašymą nuginčyti tėvystę nepilnamečio N. S. atžvilgiu, byloje nėra pagrindo tenkinti A. S. reikalavimų atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą, o prašymas dėl įsiteisėjusio Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pakeitimo, šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes tik patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovas turėtų teisę prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo.
Sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaiku, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas (CPK 380 str.). Bylos duomenimis, N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas ir nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 27-28, 42). Įvertinus vaiko amžių bei jo gebėjimus savarankiškai reikšti savo pažiūras, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apklausti nepilnametį N. S., tikslu sužinoti jo apsisprendimą dėl tėvo, nebuvo tikslinga. Nepilnamečio apklausai esant netikslingai patvirtino ir išvadą teikusios institucijos atstovė. Pirmosios instancijos teisme A. S. nepareiškė savarankiško prašymo apklausti nepilnametį N. S.. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pagal CPK 4 straipsnį, vienodą teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti ginčą vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais.
Kiti apelianto skunde išdėstyti teiginiai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.