- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- 1-270-503/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20276-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- A. R.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam P. R., nukentėjusiajai A. R., Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovei G. P., viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. 2020 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį - dukrą A. R., būtent : šiai ranka vieną kartą sudavė į galvos sritį, tuokiu būdu šiai sukeldamas fizinį skausmą.
K. P. R. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Teismui iš esmės paaiškino, atsakė, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje – namų virtuvėje, tarpusavio pokalbio su šeimos nariais metu neapibrėžta tyčia panaudojo smurtą dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Su nukentėjusiąja susitaikė, šios atsiprašė. Be to, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamajam P. R. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Be kaltinamojo P. R. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino :
pagal policijos pareigūno tarnybiniame pranešime aprašytomis aplinkybėmis, kad Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriuje buvo atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl galimai naudojamo fizinio ir psichologinio smurto nepilnametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tikslinimo metu nustatyta, kad P. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės mėn. pradžioje, namuose, pliaukštelėjo delnu dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nepilnametė šiuo metu laikinai gyvena pas brolį M. R., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b.1.10);
2020-05-21 policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2020-05-21 10. 08 val. iš Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone vyriausiojo specialisto M. D. gautas pranešimas, kad 2020-05-21 apie 09.50 val. į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Vilkaviškio rajone, kreipėsi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kad galimai patyrė smurtą nuo savo tėvo P. R. gim. (duomenys neskelbtini). Esančioms aplinkybės, tikslinga atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą (1 t., b.1. 23);
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad apžiūrima bute esanti virtuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Į pastatą patenkamą per rudas medines duris, esančias iš kiemo pusės. Užėjus pro minėtas duris, matoma laiptinė, užlipus laiptais į pirmą aukštą, po kaire puse matyti rudos spalvos durys su skaičiumi (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtas duris, patenkamą į koridorių, koridoriaus dešinėje yra arka, per kurią patenkamą į virtuvės patalpą, kurioje galimai vyko nusikalstama veika. Užėjus į virtuvę, dešinėje pusėje prie sienos matyti spintelės su įvairia buitine technika ir daiktais, žiūrint tiesiai matomas langas. Virtuvės gale, kairėje yra pilkos spalvos šaldytuvas, šalia jo, kairėje pusėje prie sienos yra kampinis valgomojo komplektas su viena kėde. Aplinka tvarkinga, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Butas ir aplinka nėra filmuojama vaizdą įrašančiomis kameromis (1 t., b.1.14, 15);
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. R. duotais paaiškinimais, kad tėvas virtuvėje jai delnu vieną kartą sudavė per viršugalvį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir jautėsi psichologiškai palūžusi. Tėtis supyko ant mamos, nes ji padarė kažką su kavos aparatu, dėl ko ji užstojo mamą ir jis pradėjo rėkti. Ji užstojo mamą ir sakė, kad nereikia taip elgtis. Tada jis vėl ant jos rėkė. Kaip sudavė šį smūgį matė brolis ir mama, bet pastaroji po to neigė smurto matymą. Ji neigia visus smurtus. Brolis trenkė kumščiu į stalą ir tėvui matyt tai nepatiko, nes pasijautė pažemintas. Ji iš šoko pabėgo į vonią. Anksčiau irgi taip buvo. Dėl šio įvykio ji vyko į ligoninę, bet nesimatė jau smurto žymių. Praėjus, gal apie mėnesiui laiko nuo šio įvykio, ji kreipėsi į Vaiko teises, nes galvojo, kad kažkas nenormalu, nes kitose šeimose taip nebūna. Pokalbio metu su broliu jam atsivėrė ir jis paskatino kreiptis pagalbos (1 t., b. l. 42, 43);
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. D. duotais paaiškinimai, kad jo pareigybė - Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone vyriausiasis specialistas. 2020-05-21 apie 09.50 val. į skyrių atvyko A. R., kuri paaiškino, kad jos atžvilgiu tėvas P. R. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Patikslino, kad maždaug prieš dvi savaites jis jai ranka sudavė per galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir dėl to pergyveno psichologiškai. Ji teigė, kad smurto atvejų yra buvę ir anksčiau bei, kad tėvas ją žemina. Vaiko teisių apsaugos skyriui ši šeima nėra žinoma (1 t., b. l. 60-61);
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. R. duotais paaiškinimais, kad maždaug prieš dvi savaites, tėvas P. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, ranka sudavė sesei A. R. per galvą. Visa tai matė mama A. R.. Po šio įvykio, jo sesuo labai sutriko ir nubėgusi į vonios kambarį verkė. Po šio įvykio jam pabendravus su seserimi, ji papasakojo, kad tėvas prieš ją nuolat naudoja psichologinį smurtą. Ji teigė jo bijanti. Anot jo, tėvas vaikystėje smurtą naudojo ir prieš jį, tačiau dėl to jis niekur nesikreipė (1 t., b. l. 64-65);
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. R. duotais paaiškinimais, kad ji yra A. R., motina. Anot jos, sūnus M. R., kerštaudamas tėvui P. R., dėl darbinių nesutarimų, nuteikinėja jos dukrą (duomenys neskelbtini) prieš tėvą, kad jis galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Tai yra visiškas melas. (duomenys neskelbtini) su jos vyru anksčiau kartu dirbo, bet dėl (duomenys neskelbtini) neatsakingumo, vyras jam dažnai priekaištaudavo ir jie susipyko. Anot jos, dukra su savo tėvu P. R. sutardavo gerai ir psichologinio bei fizinio smurto niekada nenaudojo. Tėvas ją myli ir rūpinasi. Prisimena, kad maždaug prieš dvi savaites, jų šeimai pietaujant namuose, tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dukra norėdama ją užtarti kažką pasakė vyrui ir jis supykęs, jai delnu pliaukštelėjo per viršugalvį. Vyras tokiu elgesiu tikrai nenorėjo jos sužeisti ar sukelti fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) pasirodė, kad tėvas tokiu būdu smurtavo prieš (duomenys neskelbtini). Vėliau jie visi pakalbėjo ir susitaikė. Anot jos, (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs šiuo įvykiu ir įtikinęs dukrą, kad taip tėvas galimai ją mušė, jie abudu kreipėsi į Vaiko teisių specialistus. Tada ji su šiais specialistais ir dukra, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur dukrą apžiūrėjo medikai jokių sužalojimų nenustatė, tačiau paskyrė psichologo konsultaciją. Mano, kad dukrai reikia psichologo pagalbos, kadangi jai padaryta didelė (duomenys neskelbtini) įtaka, ir ji pasimetusi jausmuose (1 t., b. l. 68-69);
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad nagrinėjamų įvykių metu A. R. suprato jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę), tačiau aktyviau jiems pasipriešinti negalėjo, nes įtariamasis yra jos tėtis, nuo kurio ji yra priklausoma ir santykyje su juo bijo jį suerzinti. A. R. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. R. parodymais. Ekspertizės metu nenustatyta, jos brolis darytų jai poveikį išgalvoti įvykius. Brolio elgesys labiau vertinamas kaip jo skatinimas seserį netylėti, priešinti skriaudai ir ginti save, nei vertimas meluoti, siekiant savanaudiškų ir/ar keršto apspręstų tikslų. Šiuo metu A. R. konstatuojami adaptacijos sutrikimai, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad sutrikimas išsivystė tik dėl byloje tiriamų (duomenys neskelbtini) veiksmų, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b.1.88-96)
Nenustatyta, kad nukentėjusioji A. R., M. R., A. R. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį P. R.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams duomenims, juolab kaltinamojo P. R. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems paaiškinimams. Todėl teismas minėtų (nukentėjusiosios, liudytojų) paaiškinimais tiki. Be to, jų paaiškinimai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia, kad šie jų paaiškinimai yra kaltinamojo P. R. kaltės įrodymai.
Nenustatyta, kad anksčiau aprašyti rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jog šie tinkamai neįforminti, jog šie prieštarauja anksčiau nukentėjusiosios A. R., liudytojų A. R., M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotiems paaiškinimams ir kaltinamojo P. R. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems paaiškinimams. Šie rašytiniai duomenys papildydami anksčiau aprašytus minėtų asmenų paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie rašytiniai duomenys yra P. R. kaltės įrodymai.
Ištyręs, įvertinęs anksčiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis P. R. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, šeimos nariui - dukrai A. R., sukėlė fizinį skausmą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo P. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis P. R. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, per metus nebaustas administracine tvarka.
Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.
Baudžiamoji byla nutrauktina.
Kaltinamasis P. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja A. R. susitaikė, pastaroji jam atleido, materialinių, moralinių pretenzijų neturi. Be to kaltinamasis P. R. pasižada ateityje nebenusikalsti. Jis iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Itin jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad kaltinamasis P. R. padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nebenusikals. Pagal šias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši byla nutrauktina.
P. R. padarė nusikalstamą veiką, būdamas blaivus, neapibrėžta tyčia, nėra duomenų, jog jis būtų padaręs dar kokį tai teisės pažeidimą, juolab, jog nukentėjusioji gyvena šeimoje, negauta duomenų, jog šios atžvilgiu P. R. netinkamai elgiasi, todėl jis neįpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
P. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal byloje surinktus duomenis ši priemonė, iki įsiteisės nuosprendis, nereikalinga. Todėl ši priemonė nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintina (BPK 139 straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendė:
atleisti kaltinamąjį P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja A. R. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2021-05-14, panaikinti.
Išaiškinti P. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.